Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-38-496/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams V. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. B. ieškiniu atsakovėms V. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimo bei neturtinės žalos atlyginimo prašė pripažinti, kad atsakovės V. V. 2014-05-29 apie 16:45 val. viešai pasakyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje ieškovo atžvilgiu epitetai „durnius“, „asilas“, jos Kelmės rajono policijos komisariatui parašyto pareiškimo tekstas apie tai, kad A. B. grasino jai susidorojimu, buvo užsimojęs įrenginiu degalams į automobilio baką pilti prieš ją, vadino ją necenzūriniais žodžiais neatitinka tikrovės ir pažemino ieškovo A. B. garbę ir orumą. Be to, ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovių 1000 Lt neturinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad degalinės darbuotoja kalbėjo telefonu, jis padėjo ant stalo 20 Lt ir paprašė įpilti kuro už 20 Lt. Ieškovas išėjo iš degalinės pastato ir pylė kurą į baką. Jis manė, kad darbuotoja V. V. nustatys kuro kiekį ir įpylus kuro už 20 litų, kuras nustos bėgti. Dėl šios priežasties jis nestebėjo rodmenų, kiek kuro įsipylė. Ieškovas nurodė, kad atsakovė išėjo į lauką ir pradėjo jį „kolioti“, priėjusi prie kuro kolonėlės šaukė „durniau“, „asile“. Šiuos žodžius girdėjo jo brolis, sėdintis automobilyje, kitų asmenų degalinėje nebuvo. Jis nesiginčydamas sumokėjo pinigus už įpiltą degalų kiekį. Po to V. V. kreipėsi į policiją su pareiškimu ir jame įrašė tikrovės neatitinkančias žinias, kad jis jai grasino, kad buvo užsimojęs link jos įrenginiu kurui pilti, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Pagal V. V. pareiškimą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis buvo įtariamuoju, vėliau baudžiamoji byla buvo nutraukta.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantas nurodo, kad dėl viešai, degalinės teritorijoje, girdint ieškovo broliui L. B., tiesiogiai ieškovui išsakytų žodžių, žeminančių jo garbę ir orumą ir Kelmės rajono policijos komisariatui adresuotame pareiškime nurodytų melagingų, tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, jų paskleidimą tretiesiems asmenims – Kelmės rajono policijos komisariatui, ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. Apeliantas nurodo, kad buvo dvasiškai sukrėstas ir patyrė psichologinę traumą, jam buvo skaudu iš daug jaunesnės darbuotojos išgirsti savo atžvilgiu žeminančius garbę ir orumą epitetus „durnius“, „asilas“, apeliantas mano buvęs melagingai apkaltintas, kad užsimojo atsakovei duoti su kuro pylimo žarna, keikėsi, grasino susidoroti su ja.Apelianto teigimu, jis siekė, kad jo, kaip vartotojo, teisės būtų apgintos degalinės administracijos, reikalavo, kad operatorė ieškovo atsiprašytų. To nesulaukęs, kreipėsi į teismą, manydamas, kad teismas netoleruos vartotojų įžeidinėjimo, objektyviai ištirs byloje surinktą medžiagą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos numato vartotojų tokią teisę, todėl, vadovaudamasis CK 6.250 str. numatytais kriterijais, ieškovas teismo paprašė priteisti neturtinę žalą. Apeliantas nurodo, kad jis yra ne teisininkas, paprastas žmogus, iš susijaudinimo nesugebėjo žodžiu prasmingai paaiškinti kokio dydžio neturtinę žalą patyrė, nors jo ieškinyje raštu ir buvo paaiškinta teisine kalba apie neturtinės žalos dydį. Ieškovas teigia pajutęs teismo metu šaipymąsi iš jo nesugebėjimo teisiškai paaiškinti neturtinės žalos dydį.Apeliantas taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu patyrė psichologinę traumą dėl atsakovės žeminančio jo orumą pradėto baudžiamojo persekiojimo. Policijos pareigūnai atsisakė tirti V. V. pareiškimą dėl jos nurodytų melagingų faktų, civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius, todėl ir ieškovas neturėjo pretenzijų tyrėjams, o už melagingus teiginius, pažeminusius ieškovo garbę ir orumą, atsakomybės bandė ieškoti per civilinius santykius.Ieškovas mano, kad teismas be teisinio pagrindo nesivargino bylos įrodymus tirti CPK 185 str. nustatyta tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, įskaitant ir vartotojų teisių gynimo norminių aktų kontekste, taip pat CPK 179 str. 2 p.Taip pat nurodo, kad operatorės elgesys ieškovo atžvilgiu jį žemino brolio L. B. akivaizdoje, dėl žeminančių ieškovo garbę ir orumą teiginių, parašytų policijos komisariatui, jis išgyveno apklausų ir akistatos metu. Dėl tokio atsakovės elgesio turėjo gaišti laiką po patirto streso dėl jos elgesio ir vykti pas jos darbdavius informuoti apie darbuotojos elgesį. Iki šiol darbuotoja net neatsiprašė dėl tokio savo elgesio, o ieškovas jaučia nepatogumus, kai turi vykti į kitą degalinę užpilti kuro, kad tik netektų kontaktuoti su atsakove.Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014-05-30, o nutrauktas tik 2014‑07‑30, nepasitvirtinus atsakovės pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Dėl atsakovės melagingo pranešimo du mėnesius ieškovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė, du mėnesius jis turėjo kentėti pažeminimą, aplinkinių akyse krito įtarimai dėl jo reputacijos, ieškovas išgyveno dėl neteisybės ir melo. Apeliantas nurodo, kad jis turi neįgalumą, todėl į baudžiamąjį persekiojimą jautriai reagavo, pajuto didesnes sveikatos problemas, buvo dvasiškai sukrėstas, kai teko policijos pareigūnams aiškintis dėl nebūtų dalykų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas, kuriame ieškovas prašo apginti jo garbę ir orumą atlyginant jam neturtinę žalą, ieškovo teigimu, jam padarytą tokiais atsakovės veiksmais: atsakovė pavadino ieškovą „durniumi“ ir „asilu“, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, dėl ko ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovui taikyta kardomoji priemonė. Apeliacinės instancijos teismas nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, tačiau privalo pasisakyti dėl ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.

Civilinė teisė saugo asmenines neturtines teisės ir vertybes: teisę į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę ir orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir t. t. (CK 1.114 straipsnis), todėl asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, yra fakto klausimas. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas.

Nagrinėjamu atveju visų pirma įvertintini ieškovo argumentai dėl atsakovės ieškovo atžvilgiu pasakytų žodžių „durnius“ ir „asilas“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas neįrodė garbę ir orumą žeminančių žodžių apie jį paskleidimo visuomenei fakto. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės konflikto metu netoli jų buvo tik ieškovo brolis, kuris sėdėjo automobilyje, jokių kitų asmenų tuo metu vietoje, kurioje įvyko konfliktas – degalinėje, nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu nesiremti liudytojo L. B., t. y. ieškovo brolio, parodymais, kadangi šis asmuo, tikėtina, yra suinteresuotas bylos baigtimi ieškovo naudai, juo labiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šio liudytojo parodymai teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vienodi, liudytojas teismo posėdyje paaiškino prisimenantis išskirtinai vieną ieškovui palankią aplinkybę apie atsakovės pasakytus žodžius, jokių kitų konflikto detalių liudytojas negalėjo paaiškinti. Atsižvelgus į tai, kad iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovės įvyko žodinis konfliktas dėl pilamo degalų kiekio, atsižvelgus į paties ieškovo baudžiamojoje byloje esančią charakteristiką ir LITEKO sistemoje esančius duomenis apie ieškovo ir ieškovui iškeltas bylas dėl garbės ir orumo gynimo, įvertinus atsakovės charakteristiką, labiau tikėtina, kad atsakovė nesiekė nei tyčia įžeisti ieškovo, nei viešai paskleisti apie ieškovą garbę ir orumą žeminančius žodžius, o konfliktas, iš byloje esančių duomenų, labiau tikėtina, nebuvo toks, dėl kurio ieškovas galėjo patirti didelį stresą, itin neigiamus išgyvenimus bei didelius nepatogumus. Be to, ieškovo argumentai apie sumenkusią jo reputaciją ir pablogėjusią sveikatą yra deklaratyvūs, kadangi, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų buvęs viešai pažemintas ar sumenkinta jo garbė, nėra duomenų apie gydymąsi, vaisų vartojimą ir pan. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog buvo pažeista jo garbė ir orumas.

Dėl ieškovo argumentų, susijusių su garbę ir orumą žeminančių teiginių nurodymu teisėsaugos institucijoms, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis V.V. v. I.D. civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Kadangi šioje byloje nenustatyta, jog atsakovės pareiškimo turinį policijos komisariato pareigūnai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurie nesusiję su pareiškimo nagrinėjimu, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pareiškime nurodytus duomenis būtų paskleidusi tretiesiems asmenims. Asmens garbė ir orumas gali būti laikomi pažeisti, kai asmuo, kreipdamasis (skundu, pareiškimu ir kt.) į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises, tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių pažeidimų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo ikiteisminiame tyrime, kuris vėliau buvo nutrauktas, ar ikiteisminio tyrimo laiko vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su vartotojų teisių gynimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentų dėl jo, kaip vartotojo, teisių gynimo, teisėjų kolegija nevertina (CPK 312 str.).

Apibendrinus, galima teigti, kad ieškovas, nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė ieškinyje išsakytą nuomonę dėl tų pačių aplinkybių vertinimo ir siekia, kad jomis remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei jas padarė teismas. Spręstina, kad atsižvelgus į bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti kitokių faktinių aplinkybių ar daryti kitokių išvadų, nei jas nustatė ar padarė Kelmės rajono apylinkės teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas išsamiai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikius tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias garbės ir orumo gynimą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai ieškovo ieškinį atmetė, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pateikusi atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, atsakovė sumokėjo 100 Eur advokatei I. P. už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (98 b. l.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteisia 100 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.