Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 198 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, jas apimant, prieš tai, pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį 30 parų arešto bausmę pakeisti į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę, ir skirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 2 dalies 8 punktu, 69 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 9 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, o pradėjus dirbti, visą laikotarpį tęsti darbą, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 metus atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą.

Iš M. A. priteista A. K. 300 Eur turtinė žala ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. A., Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis siekdamas atidaryti sąskaitas UAB „duomenys neskelbtini)“ V. P. vardu bei gauti elektroninės bankininkystės duomenis, reikalingus iš anksto numatytiems sukčiavimams vykdyti, laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. tiksliai nenustatytu laiku, V. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įtikinęs V. P. atsidaryti sąskaitą internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), o V. P. nesuvokiant, kas vyksta, ir pateikus savo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos V. P. vardu 2011 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) VPK MS, kopijas internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius elektroninės bankininkystės sutartį, bei atidarius sąskaitą (duomenys neskelbtini) V. P. vardu, M. A. gavo V. P. vardu elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, ir juos laikė prie savęs. Tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tuo pačiu metu M. A., iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, iki 2017 m. spalio 30 d. 22.41 val., tikslus laikas nenustatytas, internetinėje svetainėje www.skelbiu.lt patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą kompiuterinę vaizdo plokštę GTX 1070 už 300 Eur, iš anksto žinodamas, kad tokios kompiuterinės vaizdo plokštės jis neturi iš viso, o nukentėjusiojo A. K. nepilnamečiui sūnui M. K. (gim. 2002 m.), pamačiusiam šį skelbimą ir paskambinusiam skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini), bei SMS žinutėmis bei skambučiais bendraujant su pardavėju, M. A., prisistatydamas V. P. vardu, 2017 m. spalio 31 d. 11.54 val. nurodė už parduodamą kompiuterinę vaizdo plokštę pinigus pervesti į V. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažadėjęs vaizdo plokštę išsiųsti per LP Express paštomatą IKI adresu (duomenys neskelbtini), taip M. K. juo patikėjus ir būnant iš esmės suklaidintam, bei pervedus 300 Eur į nurodytą sąskaitą, M. A. vaizdo plokštės neišsiuntė, taip apgaule įgijo 300 Eur, bei laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 30 d. 11:38:28 val. iki 2017 m. lapkričio 3 d. 08:53:12 val. turėdamas neteisėtai laikomus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo V. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta technine įranga su įdiegta interneto naršyklės programa, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją V. P., 18 kartų prisijungė prie V. P. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tikrindamas, ar yra pervesti pinigai už nesamą prekę, tačiau M. K. pervesti pinigai - 300 Eur, 2017 m. lapkričio 3 d. 09:38:09 val., 09:38:13 val. ir 09:38:16 val. – sumomis 34,80 Eur, 149,83 Eur, 109,85 Eur, bendroje sumoje 298,48 Eur, buvo nuskaityti antstolės Nijolės Genutienės, tokiu būdu apgaule nukentėjusiajam A. K. padarė 300 Eur žalą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų M. A. kaltei pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Eglė Kirpienė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. A. paskirto bausmės vykdymo atidėjimo: nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 9 mėnesiams panaikinti ir nuteistajam skirti galutinę subendrintą 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

3.1. Skunde nurodoma, kad nors nuteistasis M. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, tačiau jis, būdamas vos 26 metų amžiaus, yra jau net 11 kartų teistas už tyčinius, turtinius nusikaltimus. Nusikalstamas veikas M. A. pradėjo daryti būdamas 19 mėtų ir iki šiol sistemingai daro nusikaltimus, yra teistas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Jo teistumas nuo pirmojo nuosprendžio priėmimo (2011 m. lapkričio 11 d.) nebuvo išnykęs. Keturis kartus buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio l dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, tačiau ši bausmė 2017 m. spalio 30 d. teismo nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto, nes nuteistasis nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, tai yra neatlygino padarytos turtinės žalos, nebuvo namuose nustatytu laiku, neatvyko dėl nežinomų priežasčių į probacijos tarnybą, priežiūros laikotarpiu du kartus buvo baustas už padarytus administracinius nusižengimus. M. A. šešis kartus buvo teistas laisvės atėmimo bausme, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas tris kartus. Jis ne tik sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, tačiau yra baustas ir administracine tvarka. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą M. A. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra ne atsitiktinės. Iš nuteistojo teistumų istorijos matyti, kad jis sistemingai daro analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad galima daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas yra tapęs M. A. gyvenimo būdu, o anksčiau skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, todėl toks nuteistojo elgesys negali būti toleruojamas. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas sukuria realaus nebaudžiamumo atmosferą, skatina ir toliau asmenį nusikalsti, tikintis išvengti realios bausmės. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio nuteistojo nusikalstamo elgesio, taip pat daryti poveikį, kad jis gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais būdais, teisinga ir protinga šiuo požiūriu laikytina tik reali laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikdamas nuteistasis turėtų įrodyti, jog iš tikrųjų siekia tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir toliau elgtis pagal visiems priimtinas elgesio normas. Atidėjus M. A. paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, jam nebūtų atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas, nuspręsdamas atidėti bausmės vykdymą, savo išvadas pagrindė vieninteliu argumentu, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į greitesnį žalos kompensavimą. Prokurorės nuomone, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, leidžianti lengvinti M. A. baudžiamąją atsakomybę ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi M. A. nevedęs, nedirba, nėra jokių duomenų apie jo kokias nors realias pajamas, taigi, legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi. Dvidešimt trys nusikalstamos veikos buvo padarytos trijų mėnesių laikotarpiu (2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už 16 nusikalstamų veikų, 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nuteistas už vieną nusikalstamą veiką ir 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas už 4 nusikalstamas veikas), tai parodo nusikalstamo elgesio intensyvumą, atskleidžia kaltininko veiksmų sistemingumo požymį. M. A., neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus, padarė naujus tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, kas yra nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu, ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, šiuo atveju nebus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti M. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

3.3. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad, remiantis nustatytų aplinkybių visuma, konstatuotina, jog teismas netinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas ir nuteistojo M. A. asmenybę, netinkamai aiškino ir taikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas. Bausmės vykdymo atidėjimas M. A. pritaikytas nesant pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. užtikrinti proporcingumo, teisingumo principo įgyvendinimą, ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendis keistinas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistasis M. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistajam M. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į neigiamą nuteistojo asmenybės charakteristiką, todėl nepagrįstai M. A. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo, todėl prašoma panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

8. Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo teiginiais, kad apylinkės teismas nepagrįstai M. A. taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams devyniems mėnesiams. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl bausmės nuteistajam individualizavimo yra itin lakoniški. Teismas įvertino tik tai, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais iš M. A. priteistos didelės sumos turtinei žalai atlyginti, todėl, kad nebūtų suardyti M. A. socialiniai ryšiai, kad jis turėtų galimybę dirbti ir būtų atlyginta nukentėjusiesiems žala, nutarė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuteistojo charakteristika nėra pakankama tinkamos bausmės bei jos dydžio parinkimui.

10. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

11. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016).

12. BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiu atveju tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017).

13. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atidėti bausmės vykdymą, savo išvadas pagrindė tuo, kad tokiu būdu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų teisę į greitesnį žalos kompensavimą. Su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes ši aplinkybė negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, leidžianti lengvinti M. A. baudžiamąją atsakomybę ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Negalima sutikti, kad esantys bylos duomenys leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. A. yra nevedęs, nedirba, nėra jokių duomenų apie jo kokias nors realias pajamas, taigi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi. Dvidešimt trys nusikalstamos veikos buvo padarytos trijų mėnesių laikotarpiu (2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už 16 nusikalstamų veikų, 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už vieną nusikalstamą veiką ir 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu nuteistas už 4 nusikalstamas veikas), tai parodo nuteistojo nusikalstamo elgesio intensyvumą, atskleidžia kaltininko veiksmų sistemingumo požymį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, šiuo atveju, nebus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti M. A. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

14. Sprendžiant dėl to, ar pagrįstai nuteistajam buvo pritaikytas BK 75 straipsnis, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamoje byloje M. A. buvo nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių ir dviejų apysunkių nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui bei finansų sistemai padarymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šis teistumas M. A. jau dvyliktas (2 t., b. l. 127-139), anksčiau jis ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 straipsnio 1, 2 dalys, 182 straipsnio 1, 3 dalys), nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK 198¹ straipsnio 1 dalis), nusikaltimus finansų sistemai (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), nusikaltimą asmens laisvei (BK 146 straipsnio 2 dalis), jo teistumas nuo pirmojo nuosprendžio priėmimo (2011 m. lapkričio 11 d.) nebuvo išnykęs. Nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai, jo įžūlus, priešingas teisei elgesys nėra pakankamai koreguojamas. M. A. buvo taikytos įvairios bausmių rūšys: laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant konkrečiam terminui, taip pat ir realus laisvės atėmimas. Atkreiptinas dėmesys, kad po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo M. A. tris kartus buvo taikytas laisvės apribojimas ir du kartus buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, 2017 m. balandžio 5 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri 2017 m. spalio 30 d. teismo nutartimi buvo pakeista į areštą 90 parų, nes M. A. nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, jau 2016 m. gruodžio 22 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo uždrausta pardavinėti prekes internetu, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo M. A. nepateisino, nes ir toliau darė ne tik analogiškas nusikalstamas veikas, bet ir administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 140-153).

15. Darytina išvada, jog nusikalstamų veikų darymas yra tapęs M. A. gyvenimo būdu, o anksčiau skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Toks nuteistojo M. A. elgesys negali būti toleruojamas. Šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas sukurtų realaus nebaudžiamumo atmosferą, skatintų ir toliau nusikalsti, tikintis išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis pasikartojančio nuteistojo M. A. nusikalstamo elgesio ir norint daryti poveikį, kad jis gyvenimo tikslų siektų tik teisėtais būdais, teisinga ir protinga būtų paskirti tik realią laisvės atėmimo bausmę, kurią atlikdamas nuteistasis turėtų įrodyti, jog iš tikrųjų siekia tapti pilnaverčiu visuomenės nariu ir toliau elgsis pagal visiems priimtinas elgesio normas. Atidėjus M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, jam nebūtų atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis nebūtų nubaustas ir paveiktas taip, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas M. A. BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės apeliacinis skundas tenkinamas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje, vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, o pradėjus dirbti, visą laikotarpį tęsti darbą, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. A. sulaikymo dienos.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki jo faktinio sulaikymo momento, o jį sulaikius panaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.