Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. D. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos Kalėjimų tarnyba) vyriausiojo specialisto E. K. 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos Kalėjimų tarnyba) vyriausiojo specialisto E. K. 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje E. D. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalyje, skirta 90,00 Eur bauda (b. l. 10).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. D. (toliau – pareiškėjas), nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos Kalėjimų tarnyba) (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto E. K. 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, todėl pateikė teismui skundą (b. l. 5-8), kuriuo prašo Institucijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Skunde nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo skubiai atlikti pakartotinį greitąjį testą dėl narkotinių medžiagų, kadangi 2022 m. lapkričio 22 d. jam buvo atliktas tik vienas testas ir jis kategoriškai su testo rezultatais nesutiko, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjui buvo atliktas koordinacijos patikrinimas, kur buvo nustatytą, kad koordinacija nesutrikusi. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 48 valandom buvo uždarytas į triumą. Per visą uždarymo laikotarpį per 48 valandas nebuvo atliktas antras pakartotinis testas. Kai pareiškėjas nesutiko su pirmo testo rodmenimis jis sutiko, kad jam būtų atliktas antras greitasis testas, tačiau nors ir gėrė intensyviai vandenį pareiškėjui nepavyko nusišlapinti į indelį, nes šlapintis jis nenorėjo. Tačiau uždarius 48 valandom asmenį niekas neužkirto kelio pareigūnams atlikti dar kartą testą, tačiau tai nebuvo padarytą. Nepavykus gauti antro mėginio pareiškėjas prašė išsiųsti tirti pirmą mėginį į Toksikologijos laboratoriją. Be to jis pats prašė jam atlikti pakartotinį greitąjį testą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistajam buvo nustatyta, kad jis vartojo keturias psichiką veikiančias medžiagas ABP (tetrahidrokanabinolis), THC (marihuana), COC (kokainas), MTD (metadonas). Mediciniškai pareiškėjos būklė po tokio kiekio vartojimo būtų nestabili, koordinacija akivaizdžiai sutrikusi. Metadoną vartoti laisvės atėmimo vietų įstaigoje neįmanoma, nes jis pateikiamas skystu pavidalu ir tik medicinos priežiūros dalyje prižiūrint medicinos priežiūros specialisto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant pareiškėjui greitąjį testą buvo nusižengtą atlikimo tvarkai. Indelis į kurį buvo paimtas šlapimo mėginys jau buvo išpakuotas ir paruoštas, kas šiuo atveju indelį išpakuoja, arba jis išpakuojamas prie tiriamo asmens jam matant. Kitas aspektas pareiškėjui neišėjus pateikti biologinės medžiagos šlapimo jam turėjo būti paimtas antras mėginys, tačiau per 48 valandas jam nebuvo atliktas joks pakartotinis testas. Šiuo atveju galima drąsiai teigti, kad testų rodmenys nėra tikslūs ir klaidingi. Kad testai teisingi ir, kad pareiškėjas buvo vartojęs psichiką veikiančias medžiagas negalima patvirtinti, nes jam nebuvo atliktas antrasis pakartotinis testas, ir biologinė medžiaga šlapimas nebuvo išsiųsta į Toksikologijos laboratoriją. Nereikia pamiršti, kad rastos narkotinės medžiagos neišnyksta po paros ar dviejų, jos organizme išsilaiko pakankamai ilgai, tad atlikus pakartotinį testą per 48 valandas jos būtų rastos jei asmuo tikrai vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Be to, pareiškėjas sutiko, kad jo šlapimo mėginys būtų išsiųstas į Toksikologijos laboratorija, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnai pasakė, kad jie to padaryti negali. 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas E. D. palaikė skundą − prašė panaikinti nutarimą. Nurodė, kad tą dieną kai buvo testuotas, jis mano, kad testas buvo blogas, kadangi jis visiškai buvo nevartojęs. Jis ir laisvėje buvo tikrinamas probacijos, su narkotikais niekada jokių problemų neturėjo. Neįsivaizduoja kaip gali būti keturios skirtingos narkotinės medžiagos. Sutiko su testo rezultatais, kadangi pareigūnai liepė, jam atsibodo ten sėdėti. Prašė iškart atlikti testą ir siųsti į Romerį, tačiau gėrė vandenį ir niekaip neišėjo jam atlikti testo. Po kelių dienų jis pateikė prašymą dėl pakartotinio testavimo, tačiau po mėnesio gavo atsakymą, kad netestuos pakartotinai. Jo koordinacija nebuvo sutrikusi. Nurodo, kad buvo išvykoje trijų dienų prieš tai. Pirmą kartą buvo išvykęs, pačią pirmą dieną vartojo alų, narkotinių medžiagų nevartojo. Pareigūnai darė jam spaudimą, pradėjo aiškinti, kad per naktį nesėdės, turi sutikti, niekas nesiruošia žaisti su juo.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta.

Teismo posėdyje liudytojas V. L., tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad buvo parą laiko pavėlavęs grįžti į įkalinimo įstaigą. Su pirmu testu pareiškėjas nesutiko, tačiau po kažkiek laiko pabuvęs sulaikymo kameroje, jis persigalvojo ir sutiko su testo rezultatais. Nesutikus su testo rezultatais yra pasiūloma atlikti pakartotinį testą per 5 valandas.

Teismo posėdyje liudytojas G. A., paaiškino, kad pareiškėjas buvo išleistas į trumpalaikę išvyką, tačiau numatytą dieną nesugrįžo į įstaigą, sugadino aptykoją. Pareiškėjo mama paskambino į įstaigą ir pranešė, kad grįžo sūnus, bet bijo grįžti į įstaigą. Bendraujant su pareiškėju, pareiškėjas nurodė, kad bendravo su neaiškiais asmenimis, kurie taikė psichologinį sprendimą ir davė jam pavartoti psichiką veikiančių medžiagų. Testas buvo atliekamas ne dėl pokalbio, o dėl grįžimo į įstaigą. Pokalbis įtakos neturėjo, jis nebuvo filmuojamas. Nustebo, kad testas buvo teigiamas, nes buvo nesupratęs dėl atsakomybės, su testo rezultatais nesutiko. Liudytojas pasiūlė pareiškėjui pasvarstyti ar verta siųsti į laboratoriją, kadangi tai kainuos pinigus ir pats buvo prisipažins prieš tai apie vartojimą. Po kažkiek laiko pareiškėjas pergalvojo ir sutiko su pirminiais testo rezultatais. Psichologinis spaudimas nebuvo daromas pareiškėjui. Pareiškėjas bijojo grįžti į įstaigą, nes buvo vartojęs, o ne dėl to, kad buvo daromas spaudimas įnešti narkotines medžiagas į laisvės atėmimo vietų įstaigą.

Teismo posėdyje liudytojas M. S. paaiškino, kad nedalyvavo testavimo metu, jis tik peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pateikė vaizdo įrašo peržiūrėjimo pažymą, pačiame įvykyje nedalyvavo.

Teismo posėdyje atlikus vaizdo įrašo apžiūrą, nustatyta, kad testavimo kambaryje pareiškėjui pagarsinamas testo galiojimas ir duodamas testas, kad jis išpakuotų jį. Pareiškėjui buvo atliktas apsvaigimo testas, kuris parodė, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs, su testo rezultatais pareiškėjas nesutiko, todėl jam buvo pasiūlyta atlikti testą pakartotinai. Pareiškėjas patikino, kad po valandos tikrai pavyks jam atlikti testą. Išpakuojamas antras testas, išaiškinama pareiškėjui apie pakartotinio testavimo eigą. Pareiškėjui pasiūloma daugiau pagerti vandens, tačiau nepavyksta atlikti pakartotinio šlapimo testo. Vėliau pareigūnas paklausia ar pareiškėjas pageidauja atlikti pakartotinį testą, o pareiškėjas nurodo, kad nepageidauja ir sutinka su pirminio testo rezultatais. Įvertinama pareiškėjo bendroji būklė. Pareiškėjas taip pat sutiko su bendrosios būklės įvertinimo išvada.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo.

ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisei priešingomis laikomos dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) už administracinių nusižengimų padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių medžiagų įtariamų asmenų vengimas pasitikrinti dėl apsvaigimo. ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 30,00 Eur iki 150,00 Eur.

Iki 2023 m. balandžio 28 d. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą reglamentavo Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20, (toliau – Aprašas). Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (Aprašo 5 punktas). Pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; vyzdžiai (išsiplėtę, susitraukę ir pan.); judesių tikslumas; vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimas; negeba eiti tiesia linija – pėda po pėdos; stovėdamas pirštu nepataiko į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas baigiamas, surašant Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktą (Aprašo 1 priedas). Pagal minėto Aprašo 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – Aktas) surašymas. Pagal Aprašo 5, 6 punktų nuostatas apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos) jaunesniojo specialisto V. L. ir vyriausiojo specialisto G. A. tarnybinių pranešimų, kad 2022 m. lapkričio 22 d. apie 21.05 vai., siekiant nustatyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus, greita tyrimo priemone (testu) prevenciškai buvo patikrintas pataisos įstaigos (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) brigados nuteistasis E. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuteistajam nustatytas psichiką veikiančių medžiagų (ABP, THC, COC, METHADONE) vartojimo faktas (2022 m. lapkričio 22 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Su greitos tyrimo priemonės (testo) duomenimis nuteistasis susipažino ir sutiko (b. l. 16).

Pažymėtina, kad Aprašas detaliai reglamentavo neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo tikrinimo procedūrą. Ją atliekant pildomas Aktas, kurio forma patvirtinta Aprašo 1-uoju priedu. Pagal Aprašo 8 punkto nuostatas ši procedūra pradedama pareigūnui žodžiu nuteistajam paaiškinus nesutikimo pasitikrinti dėl apsvaigimo teisinius padarinius. Jei nuteistasis sutinka, kad būtų atliktas jo apsvaigimo patikrinimas, jis pasirašo Aprašo 1-uoju priedu patvirtintos formos Akto pradžioje, jei nesutinka, jam kyla Aprašo 9 punkte numatyti padariniai – pripažįstama, kad nuteistasis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas. Bendra nuteistojo būklė pareigūnų buvo įvertinta Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte, vartojimo požymiai nebuvo nustatyti, tačiau jam buvo nustatytas vartojimo faktas greitosios tyrimo priemone, padaryta išvada, kad nuteistasis vartojęs. (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto V. L. užpildytu 2022 m. lapkričio 22 d. Suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad pareiškėjui išaiškinti nesutikimo, kad būtų atliekama greitosios tyrimo priemonė, teisiniai padariniai, pareiškėjas sutiko su pirmos atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatais pasirašydamas. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 22 d. pasiaiškinime nurodė, kad pats suvokdamas nevartojo, galimai draugų rate jam nežinant buvo kalijane, kurį visi rūkė (b. l. 21).

Nors skunde teigiama, kad atlikdami testą pareigūnai pažeidė testavimo tvarką, tačiau šie pareiškėjo motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Visa apsvaigimo patikrinimo eiga buvo užfiksuota laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų vaizdo registratoriumi. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad E. D. buvo paaiškinta testo atlikimo tvarka, su kuo jis sutiko ir testą leido atlikti. Parodžius jam teigiamo testo rezultatus, juos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčijo, tačiau vėliau neginčijo ir sutiko, ką betarpiškai patvirtino ir savo parašu. Svarbu ir tai, kad jokios pretenzijos dėl neva netinkamai atlikto patikrinimo, nei patikrinimo akte, nei administracinio nusižengimo protokole, nebuvo užfiksuotos. Ši pareiškėjo versija atsirado tik pareiškėjui pateikiant pasiaiškinimą ir skundą Kauno apylinkės teismui, kas teismui leidžia pagrįstai abejoti jo teiginių patikimumu ir objektyvumu.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjui prašant nebuvo atliktas pakartotinis testas, nors kaip pats jis nurodo buvo sulaikytas 48 valandoms ir jam nepavyko pateikti šlapimo mėginio. Aprašo 12 punkte nurodoma, kad tikrintojas, patikrinęs asmens blaivumą ar neapsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų alkoholio kiekio matuokliu ar specialiąja tyrimo priemone ir nustatęs, kad šis neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau su specialiosios techninės priemonės rodmenimis nesutinka: 12.1. kai nustatomas neblaivumas, pasiūlo asmeniui po 15 minučių nuo pirmojo patikrinimo pasitikrinti pakartotinai. Kai pirmojo ir pakartotinio patikrinimų rezultatai skiriasi, fiksuojamas mažiausias rodmuo; 12.2. kai nustatomas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų, asmeniui pasiūlo atlikti pakartotinį patikrinimą. Asmuo gali būti laikomas laikino laikymo patalpoje, iki bus gautas šlapimo mėginys, bet ne ilgiau kaip 5 valandas. Kai pirmojo ir pakartotinio patikrinimų rezultatai skiriasi, fiksuojamas asmeniui palankesnis rezultatas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nebuvo numatyta Apraše galimybė atlikti pakartotinį testą praėjus ilgiau nei 5 val. nuo pirminio testo atlikimo, ir pareiškėjas pats patvirtino, kad nesugebėjo atlikti šlapimo testo, todėl pareiškėjo teiginys, kad pareigūnai nesugebėjo per 48 val. padaryti pakartotinio testo, atmestinas.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad šlapimo mėginio paėmimui puodelis jau buvo išpakuotas ir paruoštas, o tai kelia abejonių testo rezultatais. Pažymima, kad pagal naudojamų greitųjų testų gamintojo aprašymus nurodyta, kad šapimo mėginys turi būti surenkamas į švarų ir sausą konteinerį. Galima naudoti bet kuriuo metu surinktą šlapimo mėginį. Šlapimo mėginiai su matomomis nuosėdomis turi būti centrifuguojami, filtruojami arba juos reikia palaikyti, kol nuosėdos nusės ir mėginys taps skaidrus. Taigi pareigūnai naudodami jau išpakuotą testavimo puodelį, nepažeidė nustatytos tvarkos ar gamintojų aprašų.

Teismas įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus bei byloje surinktus rašytinius duomenis, sprendžia, kad E. D. veiksmai kvalifikuota tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalies požymius. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą nusižengimą tyrusi institucija, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad E. D. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Tačiau teismas sprendžia, kad Institucija nepagrįstai įvertino nuteistojo veiksmus padarant ANK 71 straipsnyje numatytą nusižengimą ir nuteistajam paskyrė baudą, atitinkančią sankcijos vidurkį.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Aiškindamas nurodytų administracinių nuobaudų ir jų dydžio skyrimą reguliuojančių teisės normų turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais ir administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, nenustačius E. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas sprendžia, jog jam skirtina artima sankcijos minimumui atitinkanti nuobauda- bauda.

Esant šioms aplinkybėms (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto E. K. 2022 m. gruodžio 20 d. priimtas nutarimas pakeičiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto E. K. 2022 m. gruodžio 20 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 90,00 Eur baudą sumažinti iki 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) baudos.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutartį skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą - 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 22191022064. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Byloje esančias laikmenas su vaizdo įrašais, įsiteisėjus nutarčiai, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės