Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo Š. K., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-05-21 miško masyvo Kuršių nerijos nacionaliniame parke padegimo) - 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-05-22 d. miško masyvo su pušelėmis (duomenys neskelbtini) padegimo) - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis; pagal BK 187 straipsnio 2 (dėl 2017-05-29 01 val. miško masyvo (duomenys neskelbtini) padegimo) - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2017-05-29 18 val. miško masyvo (duomenys neskelbtini) padegimo) - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-05-30 02.00 val. iki 2017-06-01 14.49 val. (dvi dienos), kas prilyginama keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, b p. p.).

Nuosprendžiu iš Š. K. priteista 51457 eurų turtinei žalai atlyginti VĮ (duomenys neskelbtini) naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. K. nuteistas už tai, kad suniokojo valstybinio parko valstybės saugomą gamtinę teritoriją, tuo padarydamas žalos gamtai: 2017 m. gegužės 21 d., apie 14-15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyčia žiebtuvėliu 8 skirtingose vietose padegė miško paklotę valstybės saugojamoje teritorijoje - (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) kalno, esančio apžvalgos bokšto, tarp (duomenys neskelbtini) (švyturys) ir (duomenys neskelbtini) (TV bokštas) dėl ko kilo aštuoni gaisro židiniai ir gaisro metu išdegė apie 16,7 arų miško paklotės, t.y.: gaisro zonoje (duomenys neskelbtini) kalne tarp (duomenys neskelbtini) (švyturys) ir (duomenys neskelbtini) (TV bokštas) 232 kvartale: viename židinyje 14-15 sklypuose išdegė 1,92 arai miško paklotės, 2 (dvejuose) židiniuose 14 sklype išdegė 0,1 aras ir 0,84 arai miško paklotės, viename židinyje 10 sklype išdegė 3 m2 miško paklotės, viename židinyje 9 sklype išdegė 0,5 m2 miško paklotės, gaisro zonoje (duomenys neskelbtini) kalne, prie apžvalgos bokšto viename židinyje 231 kvartale 37 sklype išdegė 0,7 arai miško paklotės ir dvejuose židiniuose 234 kvartale 11 sklype išdegė 4,2 arai ir 8,8 arai miško paklotės. Tokiu būdu Š. K., tyčia suniokojo valstybinio parko valstybės saugomą gamtinę teritoriją ir padarė 10263 eurų žalą valstybės saugomai gamtinei teritorijai.

Be to, Š. K. nuteistas ir už tai, kad visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą: 2017 m. gegužės 23 d., apie 00:00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, valstybės miško valdytojo, valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini), miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), prie neįgaliųjų pliažo, Klaipėda, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, žiebtuvėliu skirtingose vietose padegė miško paklotę, dėl ko kilo gaisro židiniai ir gaisro metu išdegė miško paklotė su pušaitėmis 25 arų plote. Tokiu būdu Š. K., tyčia, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą ir padarė 15000 eurų žalą aplinkai.

Š. K. nuteistas ir už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d., nuo 01.00 val. iki 05:46 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, valstybės miško valdytojo, valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini), miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, visuotinai pavojingu būdu, žiebtuvėliu 2 skirtingose vietose padegė miško paklotę, dėl ko kilo 2 gaisro židiniai ir gaisro metu išdegė miško virš 40 arų: pirmoje gaisro zonoje už (duomenys neskelbtini), miške 24 kvartale 21 sklype išdegė apie 25 arų miško paklotės; antroje gaisro zonoje už 300 metrų į pietvakarių pusę nuo pirmojo gaisro židinio už (duomenys neskelbtini), miške 24 kvartale, 12 sklype išdegė apie 25 arų miško paklotės. Tokiu būdu Š. K., tyčia, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą ir padarė 15000 eurų žalą aplinkai.

Be to, Š. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 29 d., apie 18:00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, valstybės miško valdytojo, valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini), miško masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini), tyčia, visuotinai pavojingu būdu, žiebtuvėliu 6 skirtingose vietose 50m2 plote, padegė miško paklotę, dėl ko kilo 6 gaisro židiniai gaisro zonose už (duomenys neskelbtini) miške 24 kvartale 21 sklype, 20-25 metrų atstumu vienas nuo kito ir gaisro metu išdegė apie 20 arų miško paklotės. Tokiu būdu Š. K. tyčia, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą ir padarė 12000 eurų žalą aplinkai.

Nuteistasis Š. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo panaikinti ir pripažinti ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, taip pat pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad jis 2017 m. gegužės 29 d. nuo 1 val. iki 5.46 val, miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), išdegino 40 arų miško paklotės ir konstatuotina, jog išdegino 25 arus miško paklotės. Nurodo, kad civilinis ieškovas VĮ „ (duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė 51957 Eur civilinį ieškinį, jį grindė prie ieškinio pridėtu paskaičiavimu, kuris atliktas vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) nustatytais įkainiais. Pagal ieškovo pateiktą informaciją matyti, kad iš viso išdegė 8659,5 kv. m. (86,595 aro) miško paklotės. Metodikos 4 p. nurodyta „Jeigu miškas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, patvenkus ar neatsargiai elgiantis su ugnimi, nutekamuoju vandeniu, cheminėmis medžiagomis, naftos produktais, pramoniniais ir komunaliniais buitiniais teršalais bei atliekomis, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0.“. Metodikos skaičiavimo įkainių lentelės 4 p. nurodyta, kad „Miško paklotės žalojimas ar ėmimas (pažeidžiant nustatytąją tvarką) 3 eurai už 1 kv. metrą miško paklotės“. Mišku vadinama tankiai suaugusių medžių bendrija. Miško bendrijos sudėtingos. Be medžių, kurie labai nevienodi - aukšti, galingi, išstypę skurdeivos - čia auga krūmai, žolės, samanos, grybai. Todėl išskiriami įvairūs miško bendrijų lygiai: aukštieji medžiai, pomiškis, trakas, žolinė augalija ir paklotė. Miško paklotę sudaro nukritę spygliai, lapai, šakutės, žievė, kankorėžiai ir pan. bei mirusi gyvoji dirvožemio danga. Kaip matyti ieškovas vadovaudamasis žalos aplinkai paskaičiavimo metodika 8659,5 kv. m. (išdegintos miško paklotės plotas) padaugino iš 3 (3 eurai už 1 kv. m. ) išeina 25978,5 Eur, po to šią sumą daugino iš 2 (metodikos 4 punktas miško sunaikinimas ar sužalojimas) ir žala aplinkai ieškovo manymu sudaro 51957 eur (25978,5 x 2 = 51957).

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nepateikė ir byloje nėra duomenų apie paties ieškovo atliktą išdeginto ploto tikslų skaičiavimą. Šiuos duomenis ieškovas pateikė iš kitų pareigūnų atliktų skaičiavimų, bet ar jie yra tikslūs byloje duomenų nėra, ar išdegęs plotas buvo skaičiuojamas bendrai (vienoje vietoje visas išdegęs plotas bendrai ir ar buvo minusuojamos plote neišdegusios vietos, kas matyti iš fotonuotraukų, kad išdeginto ploto viduryje yra ir neišdegusių vietų) duomenų ieškovas nepateikė. Be to pagal minimą žalos skaičiavimo metodiką (4 punktas), 2 koeficientas taikomas jeigu miškas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad 86, 595 arų miško kaip nurodyta ieškinyje sudeginta nebuvo.

Apeliantas nurodo, jog iš nuosprendžio matyti, kad jis buvo nuteistas tik dėl miško paklotės sugadinimo (kaltinimas buvo pateiktas tik dėl miško pakotės išdeginimo), o ne dėl miško sunaikinimo ar sužalojimo, už tai, kad sugadino 86,595 arų miško paklotės padarydamas 51957 Eur žalą aplinkai, tačiau pagal ieškovo pateiktą ieškinį ir jo priedą Nr. (lentelės 4 grafoje) matyti, kad dėl miško paklotės sunaikinimo aplinkai padaryta žala yra 25978,5 Eur, o kita 25978,5 Eur suma susidaro tik už miško sužalojimą ar sunaikinimą (2 koeficiento taikymą) dėl ko kaltinimas pateiktas nebuvo ir dėl miško sužalojimo ar sunaikinimo jis pripažintas kaltu nebuvo. Be to, iš teismo konstatuotų faktinių bylos aplinkybių (kaltinimo) matyti, kad susumavus visą aplinkai padarytą žalą pagal nusikalstamų veikų epizodus išeina ne 51957 Eur žala aplinkai (nors teismas tiek dėstomojoje tiek rezoliucinėse dalyse nurodo teisingą skaičių 51957 iš civilinio ieškinio), o 52263 Eur, t. y. tiek ieškovo ieškinyje nurodyta suma, tiek teismo nuosprendyje įžanginėje dalyje nurodytos žalų sumos aplinkai skiriasi. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad jis nuosprendžiu nuteistas už tai, kad iš viso sudegino 101,7 arų miško (šis plotas išeina susumavus kaltinimuose buvusias ir po to į teismo nuosprendį perkeltas inkriminuotas faktines aplinkybes: 16,7+25+40+20=101,7) paklotės, nors iš ieškovo pateikto civilinio ieškinio priedo matyti, kad miško paklotės išdegęs plotas yra tik 86,595 aro. Kyla klausimas iš kur nuosprendyje atsiranda papildomas didesnis 15 arų išdegęs miško paklotės plotas - iš nuosprendžio matyti, kad jis buvo nuteistas viename (trečiame) iš epizodų, kad 2017-05-29 nuo 1.00 val. iki 05.46 val. miško masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), išdegino virš 40 arų miško paklotės, tačiau kaip matyti iš VĮ „ (duomenys neskelbtini)“ pateikto civilinio ieškinio ir jo priedo, tuo metu buvo išdeginta ne 40 arų, o 25 arai miško paklotės, todėl teismo nuosprendyje susumavus bendrą plotą gaunasi 15 arų didesnis išdegintas miško paklotės plotas nei turi būti iš tikrųjų. Iš kaltinimo turėtų būti pašalinta aplinkybė, kad jis išdegino 40 arų miško paklotės ir konstatuota, kad išdegino 25 arus miško paklotės.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad tiek iš ikiteisminio tyrimo metu darytų fotonuotraukų, tiek iš gynėjo įrodymų tyrimo pabaigoje teisme pateiktų įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad daugelyje padegtų vietų miško nebuvo arba jis jau buvo iškirstas prieš gaisrą, o daugelyje vietų kur buvo miškas jis nėra sudegęs ar sužalotas (medžiai žaliuoja, jie nepašalinti ir vietoje jų nėra pasodinti kiti medžiai (čia kalbama jeigu būtų sunaikintas ar sužalotas miškas)), todėl neaišku, kodėl ieškovas visam skaičiuojamam išdeginto miško paklotės plotui (8659,5 kv. m. ) skaičiuoja sunaikintą ir sužalotą mišką (jeigu jis jau iki įvykio (gaisro) buvo sunaikintas ar sužalotas dėl teisėtų ar neteisėtų kitų asmenų veiksmų). Toks traktavimas sukelia abejonių, ar ieškovas nenori gauti antrą kartą žalos atlyginimą už neva ta patį sunaikintą ar sužalotą turtą. Toks klaidingas, nepagrįstas skaičiavimas, t. y. koeficiento 2 taikymas ( 25978,5 x 2 = 51957) lėmė du kartus didesnės padarytos žalos dydį, kas sudaro labai didelį ir žymų skirtumą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, bylos medžiagą, pateiktas fotonuotraukas, koeficientas 2 apskaičiuojant žalą taikytas nepagrįstai, todėl maksimali aplinkai žala galėtų būti (51957/2) 25987 Eur. Ieškovas neįrodė privalomų ieškiniui keliamų reikalavimų, nepagrindė žalos dydžio ir nepateikė duomenų įrodančių ieškinio dydį. Be to, civilinis ieškinys, kurį pateikė VĮ „(duomenys neskelbtini)“, negali būti patenkintas net iš dalies, nes efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis; baudžiamoji byla Nr. 2K-56/2011).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra ir civilinis ieškovas VĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo Š. K. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su priteisto civilinio ieškinio dydžiu.

Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, surašytu Š. K., perdavus pirmosios instancijos teismui civilinis ieškovas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki įrodymų tyrimo pradžios pateikė civilinį ieškinį dėl 51957 Eur turtinės žalos atlyginimo, pridėjo paskaičiavimą dėl gaisro metu padarytos žalos aplinkai. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nėra duomenų apie pačios VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktus tikslius išdeginto ploto skaičiavimus, neaišku, ar buvo atsižvelgta į neišdegusias vietas, be to, jis nuteistas dėl miško paklotės sugadinimo, o nustatant žalą taikomas koeficientas dėl miško sužalojimo ar sunaikinimo. Kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktą žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis be kita ko palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei. Dėl nagrinėjamoje byloje nustatytos Š. K. neteisėtos veikos, t. y. tiesioginio neigiamo poveikio tyčia padegant miškų paklotę dėl ko kilo gaisrai, buvo padaryta žala aplinkai, miško paklotė išdegė, kas akivaizdžiai matyti iš gaisraviečių nuotraukų bei kitų byloje esančių duomenų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas nepateikė duomenų apie paties ieškovo atliktą išdeginto ploto tikslų skaičiavimą, neaišku, ar išdegęs plotas buvo skaičiuojamas bendrai, ar buvo minusuojamos plote neišdegusios vietos. Apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nusikaltimo padarymo metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę; nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Padaryta žala aplinkai, nagrinėjamu atveju miškui kaip aplinkos objektui, apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo” patvirtinta Fizinių ir juridinių neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Metodikos 1 p. numatyta, kad padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius. Priede esančioje įkainių lentelėje nurodoma, kad dėl miško paklotės žalojimo ar ėmimo (pažeidžiant nustatytąją tvarką) žalos dydis nustatomas 3 Eur už 1 kv. m. Kaip matyti iš civilinio ieškovo pateikto žalos paskaičiavimo, žalos dydis būtent dėl miško paklotės, o ne kitokio pobūdžio žalos aplinkai, nustatytas taikant 3 Eur įkainį už 1 kv. m. išdegusio miško paklotės ploto, taigi taip, kaip ir numatyta Metodikoje.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jam nepagrįstai nustatant žalos aplinkai dydį taikytas papildomas koeficientas lygus 2. Apelianto argumentas nepagrįstas. Metodikos 4 p. numatyta ir tai, kad jeigu miškas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, patvenkus ar neatsargiai elgiantis su ugnimi, nutekamuoju vandeniu, cheminėmis medžiagomis, naftos produktais, pramoniniais ir komunaliniais buitiniais teršalais bei atliekomis, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Matyti, jog nustatant žalos aplinkai dydį papildomas koeficientas taikomas iš esmės dėl būdo, kuriuo padaroma žala pavojingumo. Nagrinėjamu atveju žala miškui padaryta padegant, todėl apskaičiuojant žalos aplinkai dydį, pagrįstai taikytas papildomas koeficientas, numatytas Metodikoje.

Apeliantas abejoja, ar teisingai nustatyti išdegusios miško paklotės plotai, teigdamas, jog nuosprendyje atsirado 101,7 arų miško paklotės, o civiliniame ieškinyje nurodoma 86,595 arai, be to, mano, jog iš kaltinimo turėtų būti pašalinta aplinkybė, jog 2017 m. gegužės 29 d. 1 val. išdegino virš 40 arų miško paklotės ir konstatuoti, jog išdegė 25 arai miško paklotės. Kolegija neįžvelgia jokių neaiškumų dėl išdegusių miško paklotės plotų nustatymo.

Žalos paskaičiavimas pridėtas prie civilinio ieškinio, kaip tik parodo, jog nuteistajam palankesniu būdu nustatant žalos dydį, buvo ne aklai matematiškai sudedami išdegę plotai, o atsižvelgiama į gaisraviečių faktinę vietą. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Š. K. 2017 m. gegužės 29 d. toje pačioje vietovėje – miško masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini), sukėlė ne vieną gaisrą: nuo 01.00 val. iki 05.46 val. žiebtuvėliu 2 skirtingose vietose padegė miško paklotę, dėl ko kilo 2 gaisro židiniai ir gaisro metu išdegė miško virš 40 arų: pirmoje gaisro zonoje už (duomenys neskelbtini), miške 24 kvartale 21 sklype išdegė apie 25 arų miško paklotės; antroje gaisro zonoje už 300 metrų į pietvakarių pusę nuo pirmojo gaisro židinio už (duomenys neskelbtini), miške 24 kvartale, 12 sklype išdegė apie 25 arų miško paklotės (tas pats miško kvartalas, tačiau du skirtingi sklypai). Tos pačios dienos vakare apie 18 val., tame pačiame miško masyve žiebtuvėliu 6 skirtingose vietose padegė miško paklotę, dėl ko kilo 6 gaisro židiniai gaisro zonose už (duomenys neskelbtini), miške 24 kvartale 21 sklype, 20-25 metrų atstumu vienas nuo kito ir gaisro metu išdegė apie 20 arų miško paklotės. Taigi, kaip matyti, tiek paryčiais (vienas iš dviejų gaisro židinių), tiek vakare Š. K. padegė miško paklotę tame pačiame miško 24 kvartale 12 sklype, todėl, apskaičiuojant gaisro metu padarytą žalą, buvo vertinta tik 2017 m. gegužės 29 d. nuo 01.00 val. iki 05.46 val. 25 arų miško paklotės sunaikinimas gaisro zonoje už (duomenys neskelbtini), miško 24 kvartale 12 sklype ir pagal tai paskaičiuota žala (15000 Eur žala, paskaičiavimo lentelėje eilės Nr. 10), tačiau nevertinta žala aplinkai antroje nakties gaisro zonoje – 24 kvartale 21 sklype, kadangi Š. K. pastarojoje zonoje tą pačią dieną apie 18 val. vėl padegė miško paklotę, todėl civilinis ieškovas gaisro metu padarytą žalą aplinkai šioje gaisro zonoje įvertino bendrai (neišskirdamas padarytos žalos aplinkai dėl sukelto gaisro 2017-05-29 apie 1 val. ir gaisro 2017-05-29 apie 18 val.) 12000 Eur suma. Šiuo atveju civilinis ieškovas visiškai teisingai apskaičiavo žalos aplinkai padarytos gaisro zonoje už (duomenys neskelbtini), miško 24 kvartale 12 sklype dėl sukeltų gaisų 2017-05-29 apie 1 val. ir apie 18 val. dydį.

Be to, kaltinimo 3 epizode (2017-05-29 nuo 1 val. iki 05.46 val.) visiškai pagrįstai nurodyta aplinkybė, jog Š. K. 2017-05-29 nuo 1 val. iki 05.46 val. miško masyve už (duomenys neskelbtini), išdegino virš 40 arų miško paklotės. Kaip matyti iš bylos duomenų, pats nuteistasis pripažino, jog šiame miško masyve minėtu laiku padegė du žolės plotus. Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyr. specialisto v. t. kapitono L. U. tarnybinio pranešimo matyti, jog atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, degė 2 židiniai miško paklotės po 20 arų. 2017-05-29 apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad įvykio vietoje dviejuose miško sklypuose atitinkamai matomi du išdegę apie 20 arų plotai. Atsižvelgiant į visą tai, kas aptarta, nėra pagrindo keisti kaltinimo aplinkybes dėl 3 epizodo.

Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Š. K. apeliacinį skundą atmesti.