- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-536-919/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (toliau – V. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. B. paskirtas draudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. V. B. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) priklausantį V. B., važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimą, nurodantį, kad ,,eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (...)“, KET 127 punkto reikalavimą, nurodantį, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių (...)“, buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis jis, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų saugumui, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sudarė netikėtą kliūtį priešpriešiais atvažiuojančiam A. R. vairuojamam automobiliui (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į V. B. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) ir po šio susidūrimo išvažiavęs į priešingą eismo juostą susidūrė su L. M. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. R. buvo padarytas krūtinės sumušimas ir tokiu būdu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. R. sveikata.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį panaikini, jį išteisinti dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje padarė netinkamą išvadą, jog eismo įvykio kilimo priežastis buvo V. B. nepasirinktas saugus greitis, tačiau liudytojai V. V., L. M. ir M. G. patvirtino, kad matomumas įvykio metu buvo geras, V. B. greitis nebuvo didelis ir jo automobilis buvo nevaldomas dėl prastų oro sąlygų, todėl A. R. laiku galėjo pamatyti susidariusią pavojingą situaciją. Ji privalėjo sustoti arba sumažinti greitį ir apvažiuoti V. B. automobilį, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu A. R. pažeidė KET 127 punkto reikalavimus.
2.2. Skundo autoriaus nuomone, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo atliktas eismo įvykio dalyvių parodymų patikrinimas įvykio vietoje, ką buvo būtina padaryti. Kadangi V. B. ir nukentėjusiosios parodymai dėl eismo įvykio aplinkybių yra skirtingi, todėl būtina buvo atlikti akistatą tarp visų eismo įvykio dalyvių. Atlikus šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus, autotechninės ekspertizės pagalba būtų galima nustatyti, kokiu greičiu judėjo transporto priemonės iki įvykio, koks buvo matomumas, ar A. R. turėjo galimybę laiku pastebėti iš anksto numatytą kliūtį, ar ji buvo atidi aplinkai ir jos pasikeitimui. Nors byloje atliktos autotechninės ekspertizės išvada yra tokia, kad V. B. veiksmai buvo pagrindiniai kilti eismo įvykiui, kadangi jis nepasirinkdamas saugaus greičio esant sudėtingoms oro sąlygoms išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau ši išvada nepaneigia nuteistojo aiškinimo, kad A. R. turėjo techninę galimybę pastebėti aplinkos pasikeitimus, kada nuteistojo vairuojamą automobilį sumėtė ir jis tapo nevaldomas dėl slidaus kelio ir dėl šios nenugalimos kliūties atsidūrė kairėje kelio pusėje pagal savo judėjimo kryptį, sustabdyti savo automobilį iki atsitrenkimo į V. B. vairuojamą automobilį, nes matomumas buvo geras, o kelias tiesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatyta, kad jei KET reikalavimus pažeidė abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo dalyvių taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio kelių eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlygų. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.
2.3. V. B. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad A. R. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas pasireiškė krūtinės sumušimu. Jokių medicininių duomenų nėra, kad jai yra padarytas krūtinės sumušimas, o diagnozė nustatyta remiantis tik jos žodiniu nusiskundimu. Specialisto išvada dėl nustatyto sumušimo A. R. buvo padaryta tik iš medicininių dokumentų, neapžiūrint jos pačios, todėl V. B. nuomone, teismo medicinos specialisto išvada yra nepagrįsta, byloje buvo būtina paskirti teismo medicininę ekspertizę tikslu nustatyti koks sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas įvykio metu, kokiam laikui buvo sutrikdyta jos sveikata. Skundo autorius taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į eismo įvykio seką lieka neaišku, kurio susidūrimo su transporto priemonėmis metu galėjo būti sužalota A. R.
2.4. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad jeigu teismas nuspręs, kad jis yra nuteistas pagrįstai, prašo paskirtą baudą sumažinti ir sutrumpinti draudimo vairuoti transporto priemones terminą. Skunde V. B. nurodo, kad jis neturi nekilnojamojo turto, gyvena iš atsitiktinių uždarbių pas privačius asmenis, jo turtinė padėtis yra sunki. Teismui paskyrus švelnesnę bausmę bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, vis tiek bus pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, pritarė paskirtos baudos mažinimui. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis skunde nesutinka su inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. O teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas V. B. atžvilgiu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nuteistasis V. B. neigia savo kaltę, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką.
9. Nuteistasis V. B. neginčija įvykio fakto, t.y. kad įvyko eismo įvykis, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad būtent jo galimai padaryti KET pažeidimai sąlygojo eismo įvykį, teigdamas, jog žalos atsiradimą sąlygojo ir nukentėjusiosios A. R. elgesys, t. y. ji galimai viršijo greitį, kas galėjo lemti, kad ji laiku nepamatė V. B. stovinčio automobilio ir laiku nespėjo sustabdyti savo automobilio.
10. Nuteistasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo neigė ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) vardu registruotu (duomenys neskelbtini) kartu su V. V.. Greitis buvo apie 60 km/h. Tuo metu buvo tamsus paros metas ir kelio važiuojamoji dalis buvo labai slidi, o eismo sąlygos sudėtingos, tačiau matomumas geras. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) privažiavus posūkį į (duomenys neskelbtini) kaimą, maždaug už 500 metrų, vingio pabaigoje V. B. automobilis tapo nevaldomu ir pradėjo mėtyti po visą kelią, t.y. užmetė galinę dalį ir V. B. bandė suvaldyti automobilį vairą sukdamas tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Tuo metu V. B. bandė stabdyti ir jo automobilis sustojo priešingoje eismo juostoje visai netoli kelkraščio, automobilis stovėjo skersai kelio. V. B. automobiliui visiškai sustojus, po sekundė ar kelių sekundžių į automobilio vairuotojo pusės šoną trenkėsi kitas automobilis. Vėliau pradėjus aiškintis įvykio vietoje aplinkybes V. B. išsiaiškino, jog į jo automobilį trenkėsi automobilis, vairuojamas A. R., kurios automobilis trenkėsi į automobilį (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. M.. Taip pat V. B. nurodė, jog pagrindinė eismo kilimo priežastis buvo A. R. neatsižvelgus į meteorologines sąlygas viršijo greitį ir laiku nespėjo pamatyti sustojusio V. B. automobilio jos eismo juostoje (2 t. 10-11 b.l., 3 t. 69-70 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, kad apelianto teiginiai, kuriais jis neigia savo kaltę, t.y. kad eismo įvykis kilo dėl to, jog A. R. viršijo greitį ir nespėjo laiku sustabdyti pamačiusį V. B. automobilį išvažiavusį į jos eismo juostą, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai paneigia šiuos nuteistojo V. B. parodymus, taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentus. Nors tiek liudytojas V. V., tiek V. B. teigia, kad automobilis buvo toli ir galėjo laiku sustabdyti, tačiau tiek vienas, tiek kitas parodymuose mini, kad A. R. vairuojamas automobilis atsitrenkė „tuo pat metu pajutau smūgį“ (1 t. 127 b.l.), „tik sustojus aš pajutau smūgį, kuris buvo į kairę automobilio pusę“ (1 t. 131 b.l.), „visiškai sustojus mano vairuojamam automobiliui gal po sekundė ar kelių sekundžių į mano vairuojamą automobilio vairuotoją pusės šoną trenkėsi automobilis“ (2 t. 10-11 b.l.), „po kelių akimirkų pajutau smūgį į vairuotojo pusės dureles“ (2 t. 23 b.l.), „smūgį pajutau labai greitai, gal po 6-7 sekundžių“ (3 t. 70 b.l.). Liudytoja J. B., kuri važiavo kartu su A. R. (duomenys neskelbtini) automobilyje teisiamojo posėdžio metu nurodė „R. stabdė pamačiusi tą automobilį ir po 2-3 sekundžių smūgis“ (3 t. 71 b.l.). Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojai V. V., J. B. ir net pats nuteistasis patvirtina, kad jokios realios galimybės A. R. sustabdyti automobilį neturėjo atsižvelgiant tiek į meteorologines sąlygas, tiek į priešpriešinio eismo juostą staigiai išvažiavusį V. B. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini).
11. Šią nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde padarytą išvadą paneigia byloje esantis ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodyta, jog eismo įvykio pagrindinė sąlyga, techniniu požiūriu, buvo automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. B. veiksmai - nesuvaldė automobilio, kuris išslydo į priešpriešinio eismo juostą, ir sudarė kliūtį priešpriešiais nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl susidūrimo pastarasis automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais nuo (duomenys neskelbtini) važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotojų veiksmai techniniu požiūriu turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Vis dėlto, pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. B. padaryta nusikalstama veika ir jos padariniai pagrįstai apylinkės teismo įvertinti kaip atitinkantys BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Byloje nustatyta, kad V. B. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas). Eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (1 t. 65 b.l.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pagrindinė ir lemiama eismo įvykio priežastis buvo vairuotojo V. B. veiksmai, t. y. tai, kad jis esant blogoms eismo sąlygoms nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Aukštesnės instancijos kolegija akcentuoja, kad nors ir nėra nustatytas nukentėjusiosios A. R. vairuojamo automobilio greitis, bet jis ir nebūtų pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, nes V. B., vairuodamas nesuvaldė automobilio ir išslydo į priešpriešinio eismo juostą, kadangi toks V. B. išvažiavimas į nukentėjusiosios eismo juostą buvo netikėtas ir jokiu būdu A. R. negalėjo tokio veiksmo iš anksto numatyti. Priešingu atveju ir vadovaujantis nuteistojo V. B. skundo argumentais, kiekvienu atveju reikėtų sustoti prieš bet kurią priešpriešiais atvažiuojančią transporto priemonę, tikintis, kad galbūt ji įvažiuos į priešpriešinę eismo juostą ir ruoštis automobilio stabdymui. Minėtos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl V. B. veikos teisinio vertinimo ir itin nesaugių veiksmų įtakos eismo įvykiui kilti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas) turi teisėtų lūkesčių, jog kitas eismo dalyvis laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus. Važiuojant automobiliu tiesiu keliu, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo taisyklių ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Todėl transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017). Net ir teorinei galimybei, kad A. R. galimai pažeidė KET 127 punkto reikalavimą, priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės vairuotojas V. B. privalėjo elgtis apdairiai, atsižvelgęs į meteorologines sąlygas pasirinkti saugų greitį ir vairuoti saugiai. Šiuo atveju, jeigu V. B. būtų neišvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
12. V. B. nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Nagrinėjamu atveju V. B. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.
13. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios A. R. ir nuteistojo V. B., taip pat nebuvo atliktas eismo įvykio dalyvių parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Tačiau teisėjų kolegija mano, jog vadovaujantis ekspertizės aktu, liudytojų ir paties nuteistojo parodymais, neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo būtent neatsakingi V. B. veiksmai. Be to, teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta nukentėjusioji A. R., tuo metu V. B. buvęs kaltinamuoju, turėjo teisę jai užduoti klausimus, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo juos ir uždavė, todėl apygardos teismas nemano, kad minėtieji papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai įtakotų Kauno apylinkės teismo ir šiuo atveju Kauno apygardos teismo padarytoms išvadoms. Be to, šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-524/2014, 2K-76-942/2017, 2K-208-976/2017).
14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nukentėjusiajai A. R. nustatytų sužalojimų masto, jog tik iš medicininių dokumentų buvo nustatytas krūtinės sumušimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aiškiai nurodyta, jog A. R. konstatuotas krūtinės sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, galimai užduotyje numatytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi šiuo atveju sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t. 65 b.l.). Šioje specialisto išvadoje padarytą išvadą Kauno apylinkės teismui teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialistė M. K. ir nurodė, jog jos manymu medicininiuose dokumentuose esantys įrašai yra objektyvūs, todėl ji neturėjo jokio pagrindo jų ginčyti ar jais abejoti (3 t. 128 b.l.). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl specialistės M. K. duotos išvados, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl nukentėjusiajai A. R. neteisingai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto atmetamas, kaip nepagrįstas.
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sumažinti paskirtą baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones ir paskyrė 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, kadangi atsižvelgė tiek į V. B. asmenybę, tiek į šio eismo įvykio aplinkybes bei įvykio metu padarytus KET pažeidimus. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą bauda gali būti skiriama nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šiuo atveju V. B. paskirta bauda yra artima sankcijoje nustatytam minimumui, o baudos sumokėjimo terminą (12 mėnesių) teismas paskyrė atsižvelgdamas į nuteistojo finansinę padėtį. Taip pat yra ir su draudimu vairuoti transporto priemones vieneriems metams, BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, šiuo atveju matyti, kad teismas paskyrė mažiausią įstatyme numatytą terminą. Iš skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. B. padarė neatsargų nusikaltimą turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones, jis pažeidė du KET punktus, savo kaltės viso proceso metu nepripažino, jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra susijusios su nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jokių V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, susijusius būtent su automobilio vairavimu (viena iš jų už greičio viršijimą), taip pat praeityje jis eilę kartų buvo baustas už įvairius KET pažeidimus (2 t. 41-55), todėl minėti duomenys yra pagrindas išvadai, kad V. B. linkęs pažeidinėti KET reikalavimus ir nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Nors ir prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog Kauno apylinkės teismo paskirta bauda būtų mažinama, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu V. B. buvo nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistojo V. B. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.