Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. N. (V. N.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams V. N. ir V. N. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Jūros būstas“, A. V., M. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. N. 265,15 Eur ir iš atsakovės V. N. 265,14 Eur turtinę žalą, iš abiejų atsakovų po 20,01 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. vandeniu buvo užpiltos ir apgadintos A. V. ir M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, adresu Duomenys neskelbtini, patalpos Nr. 41-7 lubos ir sienos, patalpų Nr. 41-2 ir Nr. 41-6 sienos, taip pat namų turtas. Įvykio metu A. V. ir M. V. priklausantis turtas buvo apdraustas ieškovo būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo buto savininkams 530,29 Eur dydžio draudimo išmoką. Nurodė, jog butas Nr. 41 buvo užlietas iš buto Nr.44, kuriame buvo išsinėręs vamzdis ir per jį tekėjo vanduo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas, esantis Duomenys neskelbtini, bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ buto dalį priklauso atsakovams V. N. ir V. N.. Taip pat paaiškino, jog jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, jai būdingi visi pinginių prievolių požymiai, taigi ir palūkanos, todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negauto žalos atlyginimo. Atsakovas V. N. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo atstovas advokatas A. D. prašė civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Paaiškino, kad klausimas jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-1538-792/2015 ir žala jau yra atlyginta.Tretieji asmenys A. V. ir M. V., nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, patvirtino jame nurodytas aplinkybes ir prašė iš atsakovų V. N. ir V. N. priteisti 100 Eur išlaidų, patirtų kreipiantis į advokatą dėl atsiliepimo šioje byloje paruošimo. Papildomai nurodė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. vandeniu buvo užpiltos ir apgadintos tretiesiems asmenims priklausančio buto, esančio adresu Duomenys neskelbtini, lubos, sienos ir bute esantys daiktai. Nurodė, kad kaimynai, siekdami nustatyti vandens liejimosi šaltinį, nuėjo pas kaimyną, gyv Duomenys neskelbtini, buvo matyti, kad vanduo liejasi iš jo buto. M. V. nurodė, kad tą pačią dieną nuėjo pas atsakovą V. N. ir pasiūlė jam užeiti apžiūrėti žemiau esančiame bute adresu Duomenys neskelbtini padarytos žalos bei informavo atsakovą apie tai, kad užlietas butas yra apdraustas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. N. 265,15 Eur skolą, 20,01 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 42,54 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai. Priteisė iš atsakovės V. N. 265,14 Eur skolą, 20,01 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 42,54 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai. Priteisė iš atsakovų V. N. ir V. N. po 50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. V. ir M. V. naudai.Teismas nustatė, jog ieškovas, remdamasis tarp A. V. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarytos būsto draudimo sutarties nuostatomis, trečiajam asmeniui išmokėjo draudimo išmoką dėl būstui ir jame esančiam turtui padarytos turtinės žalos. Tokiu būdu, teismo vertinimu, ieškovas įgijo teisę iš atsakingų asmenų reikalauti jo išmokėtų sumų.Nustatė, jog 2013 m. lapkričio 20 d. iš atsakovams priklausančio buto vanduo pateko į butą, esantį Duomenys neskelbtini. Nustatė, jog įvykio priežastis – atsakovų bute išsinėręs vamzdis, pro kurį tekėjo vanduo. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad įvykio laikotarpiu atsakovas tvarkė buto Nr. 44 santechniką, pripažino ir atsakovas savo raštuose UAB ,,Jūros būstas“. Nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog įvykis, kurio metu buvo apgadintas butas Nr. 41, įvyko dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių arba nukentėjusiųjų tyčios. Atsižvelgęs į šias aplinkybes konstatavo, jog tarp kilusios žalos ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys, t. y. dėl atsakovams priklausančio buto su trūkumais valdymo fakto turtui buvo padaryta žala.Konstatavo, jog V. N. ir V. N. turi pareigą atlyginti žalą, kilusią dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto netinkamos priežiūros. Sprendė, kad ieškovas įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovo reikalavimą tenkino, iš atsakovų ieškovo naudai priteisė 530,29 Eur – 265,15 Eur iš atsakovo V. N. ir 265,14 Eur iš atsakovės V. N..Nustatė, jog ieškovas atsakovams pretenziją pateikė 2014 m. vasario 12 d., todėl CK 6.53 straipsnio 2 dalies pagrindu tenkino ieškovo reikalavimą dėl 40,20 Eur palūkanų priteisimo.Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo prijungti naujus įrodymus – 2015 m. spalio 2 d. banko sąskaitos išrašo kopiją, o tai, pasak apelianto, patvirtina, jog UAB „Jūros būstas“ ne tik pripažino savo kaltę, bet ir įvykdė apelianto atžvilgiu teismo sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė 2015 m. spalio 2 d. banko išrašo kopiją, tačiau įvertinus, kad šis įrodymas yra byloje (e. b. II t., b. l. 130), minėtą banko išrašo kopiją atsisakytina priimti.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Esminiai apelianto nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai susiję su procesinės teisės normų pažeidimais. Apeliantas akcentuoja, jog teismas privalėjo civilinę bylą nutraukti vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu ir pabrėžia, jog šie apelianto atsikirtimai į ieškinį nebuvo tirti ir vertinti. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; kt.).Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas privalėjo civilinę bylą nutraukti, nes tapatus nagrinėjamam ginčas jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-1538-792/2015 ir priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuris įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 23 d. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 16–18 punktuose nurodytomis proceso teisės normomis, įvertinusi kasacinio teismo praktikoje suformuluotus ieškinių tapatumo nustatymo kriterijus, konstatuoja, kad nurodytas atsakovo argumentas yra teisiškai nepagrįstas. Iš teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1538-792/2015 buvo sprendžiamas ieškinio, kuriuo ieškovas V. N. prašė priteisti 4 000,00 Lt turtinę ir 4 000,00 Eur neturtinę žalą iš atsakovės UAB „Jūros būstas“, trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, pagrįstumas. Taigi, vertinant vieno iš elementų – šalių tapatumą, matyti, kad civilinės bylos Nr. 2-1538-792/2015 ir nagrinėjamos civilinės bylos šalys nesutampa. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1538-792/2015 ieškovas V. N. prašė priteisti žalą iš UAB ‚Jūros būstas“ motyvuodamas, jog atsakovė UAB „Jūros būstas“, būdama namo, esančio Duomenys neskelbtini, bendrojo naudojimo objektų administratore, netinkamai vykdė jai priskirtas funkcijas ir pareigas – neorganizavo stogo, balkonų ir pastato jungiamųjų siūlių remonto, kad į pastato vidų iš išorės nepatektų vanduo. Kaip matyti iš 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1538-792/2015, teismas konstatavo, kad atsakovės UAB „Jūros būstas“ neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju tiesiogiai susiję su ieškovo V. N. turtui kilusia žala, kadangi atsakovei neįvykdžius pareigos tinkamai administruoti namo, esančio Duomenys neskelbtini, bendrojo naudojimo objektus (remontuoti stogą, balkonus, pastato konstrukcijų jungiamąsias siūles), į ieškovo butą iš išorės pateko kritulių vanduo ir padarė žalą buto apdailai. Teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ 1 158,48 Eur žalos atlyginimo ir 3 33,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. N. naudai. Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje buvo pasisakyta tik dėl bendro pobūdžio atsakovės UAB „Jūros būstas“ funkcijų ir pareigų tinkamo nevykdymo, nesiejant ieškovo turtui padarytos žalos su konkrečiu momentu.Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovų V. N. ir V. N.. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ įrodinėja, jog 2013 m. lapkričio 20 d. vandeniu buvo užpiltos ir apgadintos A. V. ir M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto, adresu Duomenys neskelbtini, patalpos. Ieškovė teigia, jog butas Nr. 41 buvo užlietas iš buto Nr. 44, kuriame buvo išsinėręs vamzdis ir per jį tekėjo vanduo, ir kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams V. ir V. N.. Šioje byloje ieškovės prašomos priteisti žalos momentas apibrėžtas konkrečia data, t. y. 2013 m. lapkričio 20 d. Taigi, atsižvelgus į tai, kad šiose bylose buvo nagrinėjami skirtingi objektai ir nėra šalių tapatumo požymio, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl civilinių bylų tapatumo.Apeliaciniame skunde atsakovas užsimena, jog CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia, nes šis teismo sprendimas turi prejudicinę galią tų asmenų atžvilgiu, tačiau apeliantas nenurodo, kokios tos prejudicinės aplinkybės, kurių nereikėtų įrodinėti nagrinėjamojoje byloje. Todėl atsižvelgus, jog teisėjų kolegija šioje nutartyje išsamiai pasisakė dėl apelianto argumentų dėl civilinių bylų tapatumo, plačiau dėl prejudicinių aplinkybių nepasisakytina.Nors, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo argumentų, susijusių su pagrindu nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, tačiau atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytas ir įvertinas aplinkybes spręstina, kad šis procesinės teisės pažeidimas nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, o procesinės teisės pažeidimai nelėmė skundžiamo sprendimo neteisėtumo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsakovui atidėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgus, jog atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovo V. N. priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.