- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2-25154-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Euronicol“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euronicol“ dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė akcinė bendrovė „Swedbank“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euronicol“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 10 772,28 Eur skolą, 6,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą. Ieškovė prašo ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, grąžinti 121,00 Eur dalį permokėto žyminio mokesčio.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. su atsakove sudarė atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos sutartį Nr. RL-ST-1512155 ir susitarimą dėl mokėjimo terminalo nuomos (toliau – sutartis). Atsakovei buvo išduotas banko aptarnaujamas ir nuomojamas elektroninis kortelių skaitytuvas, taip pat aktyvuota funkcija, leidžianti įvesti kortelės duomenis rankiniu būdu. Ieškovės pateiktais duomenimis, 2016 m. spalio – gruodžio mėnesiais atsakovė atliko keturias operacijas, kortelių duomenis suvedant rankiniu būdu. Dėl atliktų operacijų klientai pareiškė pretenzijas, t. y. kortelių turėtojai nepatvirtino atlikę šias operacijas, kurių bendra suma sudarė 13 562,28 Eur. Dėl minėtų keturių operacijų mokėjimo kortelių naudotojai savo mokėjimo paslaugų teikėjams pateikė pranešimus, kuriuose nurodė, jog mokėjimo kortelių naudotojų vardu mokėjimo kortelių duomenys buvo neteisėtai panaudoti, todėl naudojantis mokėjimo kortelių naudotojų duomenimis per terminalą įvykdytos mokėjimo operacijos yra mokėjimo kortelių naudotojų neautorizuotos. Ieškovei užsienio bankai, išdavę per terminalą aptarnaujamas mokėjimo korteles, pateikė finansines pretenzijas bendrai 13 562,28 Eur sumai ir šią sumą nurašė iš ieškovės korespondentinių sąskaitų po to, kai ieškovės prašymu atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsiskaitymo operacijas atliko mokėjimo kortelių naudotojai. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 13 526,28 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė savo pareigos atlyginti nuostolius nevykdo ir yra atlyginusi tik dalį patirtų nuostolių, kurie ieškovės iniciatyva buvo nurašyti nuo atsakovės banko sąskaitos, likdama skolinga ieškovei 10 772,28 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalimi, ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.
4. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį bei reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, ieškinį tenkinti, priimti preliminarų sprendimą (CPK 428 straipsnio 1 dalis).
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis numato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
6. CK 6.246 – 6.249 straipsniai numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda, kai asmuo savo kaltais veiksmais pažeidžia sutartinę prievolę (atlieka neteisėtus veiksmus), kurie sukelia nukentėjusiojo asmens žalą. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.256 straipsnio 4 dalis numato, jog tuomet, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos sutartį Nr. RL-ST-1512155 ir susitarimą dėl mokėjimo terminalo nuomos, kurių pagrindu atsakovei buvo išduotas banko aptarnaujamas ir nuomojamas elektroninis kortelių skaitytuvas. Remiantis minėtu susitarimu dėl mokėjimo terminalo nuomos atsakovei buvo aktyvuota funkcija, leidžianti įvesti mokėjimo kortelės duomenis rankiniu būdu. Atsakovė įsipareigojo imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad atsiskaitymus per mokėjimo terminalą atliktų tik kortelės turėtojas, kad ranka įvesti kortelės duomenys būtų gauti teisėtu būdu ir kortelės turėtojo pateikti įmonei laikantis kortelės duomenų pateikimui nustatytų saugos reikalavimų, o jų įvedimui būtų taikomos pakankamos tikrinimo ir atsargumo priemonės (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.23 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė neužtikrino, jog mokėjimo kortelių duomenys ginčijamoms operacijoms autorizuoti būtų pateikti teisėtu būdu. Tokiu būdu atsakovė pažeidė iš šalių sudarytos sutarties kylančią pareigą imtis visų įmanomų priemonių užtikrinant, jog atsiskaitymą atliktų tik mokėjimo kortelės naudotojas.
8. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad atsakovė atsako už visus nuostolius ir žalą (įskaitant visas pritaikytas sankcijas, netesybas ar kitus mokėjimus), kylančius dėl sutarties pažeidimo, įskaitant, bet neapsiribojant, nuostolius ir žalą dėl: a) atsiskaitymo, atlikto neteisėto kortelės panaudojimo (įskaitant atsiskaitymą, kurį atliko ne kortelės turėtojas, kuris buvo atliktas naudojantis suklastota kortele arba neteisėtu būdu užvaldyta trečiųjų asmenų kortele dėl to, kad buvo pamesta, pavogta ar dėl kokios nors kitos priežasties); b) atsiskaitymo, atlikto neteisėtais tikslais (įskaitant atsiskaitymą, pagal kurį prekės ir (arba) paslaugos nebuvo gautos ir (arba) buvo nelegalios); c) atsiskaitymo, atlikto dėl prekių ir/arba paslaugų grupių, nenurodytų sutartyje ir/arba nepriklausančių sutartyje nurodytai ekonominės veiklos sričiai; d) atsiskaitymo, kurį prekybininkas atliko kokiu nors kitu netinkamu būdu; e) atsiskaitymo, dėl kurio kortelės turėtojas ir/arba kortelę išdavęs bankas pateikė pagrįstą pretenziją pagal Tarptautinės kortelių organizacijos taisykles (įskaitant atsiskaitymų sumas, kurių atveju kortelės turėtojas negavo prekių arba paslaugų); arba f) atsiskaitymo, kurį vykdydamas prekybininkas pažeidė Sutartį (įskaitant tuos atvejus, kai prekybininkas pažeidžia sutartyje nustatytus techninius reikalavimus, t.y. Sutartyje numatytus reikalavimus, Tarptautinių kortelių organizacijų reikalavimus, terminalo naudojimo instrukcijos reikalavimus, ir (arba) prekybininkas nepateikia ir (arba) neišsaugo visų kvitų kaip atsiskaitymų įrodymo) ir pan. Minėtomis sutarties nuostatomis atsakovė prisiėmė pareigą atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius, kurie atsiranda atsakovei netinkamai vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus.
9. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatyta, kad jei atsiskaitymas atliekamas fiziškai neturint kortelės, prekybininkas prisiima visą atsakomybę už visus ir bet kuriuos banko patirtus nuostolius ir žalą, neatsižvelgiant į sutartyje numatytas prekybininko teises atlikti atsiskaitymus su kortele ar be jos. Operacijos, kurių kortelių duomenys yra įvedami rankiniu būdu, yra padidintos rizikos operacijos, nes kortelė operacijos metu nedalyvauja (nenuskaitoma magnetinė juostelė arba lustas) ir kortelės turėtojas nėra identifikuojamas (nepatikrinamas parašas arba PIN kodas), todėl atsakomybę už neteisėtas operacijas pagal atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos sutarties nuostatas prisiima pats prekybininkas įvertinant tai, kad tik prekybininkui yra žinoma kokiu tikslu atliekamos operacijos mokėjimo kortelėmis, kokios prekės/ paslaugos yra suteikiamos ir kas yra prekių/paslaugų teikėjas ir gavėjas. Apie tokių operacijų riziką ir galimus pavojus prekybininkas informuojamas atskirais sutarties punktais (4.23, 6.1 ir 6.2 punktai) taip pat viešai skelbiamoje instrukcijoje „Saugumo elementų ir mokėjimo kortelių priėmimo instrukcija“, kuri yra neatsiejama sutarties dalis. Sprendžiant iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys), todėl dėl atsakovės netinkamų veiksmų ieškovė patyrė piniginių nuostolių, kurių atlyginimo priteisimo pagrįstai reikalaujama iš atsakovės.
10. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovės patirtos žalos atlyginimo, nes atsakovė pažeidė su ieškove sudarytos sutarties sąlygas, vykdydama savo pareigas nebuvo rūpestinga ir apdairi, dėl ko ieškovei buvo padaryta aukščiau aprašyta žala. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) pagal šalių sudarytą sutartį ir ieškovei padarytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nebūtų neteisėtai pasinaudota mokėjimo kortelių turėtojų kortelių duomenimis, nebūtų buvusios neteisėtai panaudotos pastarųjų lėšos, todėl ieškovė nebūtų patyrusi žalos grąžindama šias neteisėtai nuskaitytas lėšas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK numatytos sąlygos civilinei atsakovės atsakomybei kilti, t. y. atsakovė atsiskaitymo operacijų vykdymui rankiniu būdu įvesdavo kredito kortelių duomenis į terminalą neįsitikinusi, ar kortelės duomenys buvo gauti teisėtu būdu, ir dėl šių atsakovės atsiskaitymų ieškovė yra grąžinusi 13 562,28 Eur sumą gautoms pretenzijoms kompensuoti.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. sausio 21 d. informavo atsakovę apie patirtus nuostolius ir pasiūlė atsakovei taikiai spręsti susidariusį ginčą, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti. Po ieškovės pateiktos pretenzijos atsakovė 2020 m. vasario 11 d. pranešimu (žr. ieškinio priedą Nr. 6) informavo, kad yra šaukiamas neeilinis atsakovės akcininkų susirinkimas, kurio metu bus sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties su ieškove sudarymo, tačiau apie priimtus sprendimus ir ar buvo pritarta taikos sutarties sudarymui, ieškovė nebuvo informuota, duomenų apie tai neturi. Atsakovė yra padengusi dalį ieškovės patirtų nuostolių, kurie buvo nurašyti nuo atsakovės banko sąskaitos, tačiau duomenų, kad atsakovė būtų pilnai atsiskaičiusi su ieškove aktualiu laikotarpiu, pareiškusi pretenzijas dėl nuostolių gražinimo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
12. Kadangi atsakovė savo prievolių nevykdė tinkamai, laiku ir sąžiningai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 772,28 Eur nuostolių atlyginimą yra pagrįstas, tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.245, 6.251 straipsniai).
13. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 6,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 772,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).
14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 121,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminio mokesčio sumokėjimas, atlyginimas.
15. Ieškovė, reikšdama ieškinį, sumokėjo 242,00 Eur žyminį mokestį, kuris buvo įskaitytas nagrinėjamoje byloje (mokėjimo užduoties kodas ZI75034). Faktiškai teikiant pareiškimą dokumentinio proceso tvarka dėl 10 772,28 Eur turtinio pobūdžio reikalavimo turėjo būti sumokėtas 121,00 Eur dydžio žyminis mokestis, todėl permokėta 121,00 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Išaiškinti ieškovei, kad norėdama susigrąžinti žyminį mokestį, ji turi pateikti Prašymą grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (FR0781 forma). Kartu su prašymu turi pateikti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl žyminio mokesčio grąžinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424-428 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euronicol“ (juridinio asmens kodas 300946548) 10 772,28 Eur (dešimties tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 28 ct) nuostolių atlyginimą, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (10 772,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro 00 ct) dalį permokėto žyminio mokesčio, 2020 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 889916.
Atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba jį priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, pagrįstus leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
Jeigu atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus arba bylos šalys sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.
Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.