- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-141-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01295-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Natalija Fočenkova, Natalja Fočenkova
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-651/2016
Teisėja Skaistė Bystriakovienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01295-2014-2
NUTARTIS
2016 m. gegužės 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtas jam laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie didesnės 2014-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), t. y.: 2014-07-23, apie 20.00–21.00 val., sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos rajone, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 13,8844 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią tą pačią dieną atsigabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. Po to 2014-07-24, apie 16.45 val., narkotinę medžiagą atsigabeno į aikštelę prie mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), kur apie 16.50 val. jį sulaikę policijos pareigūnai atrado ir paėmė 13,8844 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėja advokatė N. Fočenkova prašo sumažinti V. S. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, bei pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatą ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą iki vienerių metų. Paskirtos bausmės pradžią prašo skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino to, jog nebuvo išnaudotos galimybės pataisyti elgesį vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, nes bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas nepagrįstai, apie tai nežinant nuteistajam. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo priežastis. Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis augo daugiavaikėje šeimoje, jo tėvas po bandymo pasitraukti iš gyvenimo buvo ištiktas komos, sunkiai sirgo ir nuteistasis jį slaugė iki pat jo mirties. Nusikaltimus nuteistasis padarė dėl patirto streso, sunkiai išgyveno dėl tėvo mirties, su kuriuo ryšys buvo stiprus. Buvo jaunas, tuo metu jis buvo emociškai nestabilus ir jautrus.
Teismas nuteistajam buvo skyręs elgesio apribojimus 12 mėnesių, įpareigojant dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojo atlikti nemokamus auklėjamojo poveikio darbus sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos ar kitose įstaigose. Gynėjos teigimu, būtent šios priemonės buvo veiksmingos, efektyvios, atitinkančios bausmės tikslus ir proporcingos padarytai nusikalstamai veikai. Teismo paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta padarytai nusikalstamai veikai, todėl turi būti mažinama.
Apeliaciniu skundu nesutinka ir su nurodyta bausmės atlikimo pradžia. Tvirtina, kad nuteistasis suimtas nuo 2015-11-12, todėl laikas nuo šios dienos iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2016-02-08 – turi būti įskaitytas ir nurodyta, jog laisvės atėmimo bausmė turi būti skaičiuojama nuo sulaikymo dienos – 2015-11-12, nes ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-17 nutartimi panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.
Nuteistasis teismo posėdžio metu palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
Prokurorė I. Valadkienė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą, nevykdė paskirtų įpareigojimų. Teigia, jog nuteistasis sulaikytas 2015-11-12 pagal 2014-03-19 nuosprendį, kad atliktų paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis prašo sumažinti paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir taikyti BK 75 str. nuostatą. Mano, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta padarytai nusikalstamai veikai, teismas nepagrįstai neįvertino nusikalstamos veikos padarymo priežasčių, nuteistojo asmenybės. Be to, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikius realios laisvės atėmimo bausmės.
Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. BK 61 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir, atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant jį nuo BK 259 str. 1 d. numatytos bausmės vidurkio.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį ir rūšį minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 str. 1 d. 2 p.,) bei esant vienai sunkinančiai aplinkybei (BK 60 str. 1 d. 9 p.), įvertinus kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 str. 2 d.), V. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė dėl patirto streso, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Daugiau aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima paskirti švelnesnę bausmę, nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatą ir paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę – 6 (šešis) mėnesius. Kolegijos manymu, tokia bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teisingumo principą. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad teismas, subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies pridėjo tik dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmė – 3 mėnesius, t. y. minimaliausia laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str. 2 d.).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Be to, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. S. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad V. S. yra teistas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. S. 2014-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-07 nutartimi paskirta papildoma pareiga – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius. 2014-09-17 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl to, kad nevykdė teismo paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, vartojo psichiką veikiančias medžiagas, darė administracinius teisės pažeidimus. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė 2014-07-23, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip matyti, bausmės vykdymo atidėjimo metu ne tik kad išvyko į Londoną ir nevykdė įpareigojimo būti namuose (b. l. 55–56), bet ir nevykdė kitų paskirtų įpareigojimų: vartojo psichiką veikiančias medžiagas, nors buvo nustatytas draudimas jas vartoti, padarė ne vieną administracinį teisės pažeidimą (b. l. 84–90). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad nuolat daro ir administracinius teisės pažeidimus. Iš viso administracine tvarka 2011–2014 m. baustas 6 kartus. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu administracine tvarka baustas 2 kartus. Vadinasi, iki tol su realiu laisvės atėmimu nesusijusių bausmių paskyrimas neturėjo teigiamo poveikio apelianto elgesiui. Nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso jam paskirtų bausmių, ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Nesutiktina su apeliantu, jog būtent Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nuosprendžiu paskirti įpareigojimai buvo efektyvūs, veiksmingi ir atitinkantys bausmės tikslus bei proporcingi nusikalstamai veikai. Priešingai, byloje patvirtinta, kad nustatyti įpareigojimai neturėjo jokios teigiamos įtakos nuteistajam, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus bei visiškai nevykdė nustatytų įpareigojimų, dėl to bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Tai, kad nuteistasis neturėjo galimybės pasisakyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nepaneigia jo netinkamo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nusikalstamos veikos padarymo priežastys (stresas, jaunas amžius, emociškai nestabili būsena), kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaip minėta, prieš tai taikytas bausmės vykdymo atidėjimas neturėjo jokios įtakos nuteistojo elgesiui.
Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, būtina įvertinti, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai reiškia, kad anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo efektyvus ir nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Kadangi priemonės, ribojančios V. S. elgesį, neturėjo pataisomojo poveikio, todėl nuteistojo elgesys bausmės atidėjimo metu nesuteikia pagrindo juo pasitikėti. Šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė tinkamą bausmę, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bausmės pradžios
Apeliantas prašo paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo pradžios, o ne nuo 2016-02-08 nuosprendžio paskelbimo dienos. Teigia, kad teismas nepagrįstai neįskaitė šiuo metu atliekamos bausmės laiko nuo 2015-11-12 (sulaikymo dienos).
Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nuosprendžiu nuteistajam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vykdant 2014-03-19 nuosprendį, nuteistasis suimtas 2015-11-12. Nuo 2015-11-12 iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo – 2016-02-08 – nuteistasis 3 mėnesius atliko laisvės atėmimo bausmę pagal 2014-03-19 nuosprendį. Likusi neatlikta bausmė pagal 2014-03-19 nuosprendį skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dieną sudarė 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu 2016-02-08 nuosprendžiu nuteistajam paskyrė galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi prie 2014-03-19 nuosprendžiu paskirtos didesnės ir neatliktos bausmės – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 3 (tris) mėnesius ir paskyrė galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėjo prie likusios neatliktos bausmės, paskirtos 2014-03-19 nuosprendžiu. Kadangi teismas subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes 2014-03-19 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalies (3 mėnesių) neįskaičiavo į galutinę paskirtą bausmę, t. y. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridėjo tik prie neatliktos bausmės dalies (pagal 2014-03-19 nuosprendį), todėl pagrįstai nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-02-08 nuosprendžio paskelbimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. S. gynėjos advokatės Nataljos Fočenkovos apeliacinį skundą.