- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- 1-44-997/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01295-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Bystriakovienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Irinai Valadkienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis Naujakie(duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, teistas:
2014-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį,– dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-07 nutartimi paskirta papildoma pareiga – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-17 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę; bausmės neatlikęs;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. S. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), tai yra:
2014-07-23 apie 20.00–21.00 val., sodų bendrijoje „Dituva“, Klaipėdos rajone, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau 13,8844 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią ta pačią dieną atsigabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. Po to, 2014-07-24 apie 16.45 val., narkotinę medžiagą atsigabeno į aikštelę prie mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur apie 16.50 val. jį sulaikę policijos pareigūnai, atrado ir paėmė 13,8844 gramų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino visiškai. Parodė, kad vartojo narkotines medžiagas – kanapes, tačiau šiuo metu nebevartoja, taip pat neberūko ir nebegeria, potraukio nebejaučia. Parodė, kad važiavo į Dituvą pas draugus kepti šašlykų. Sustojo prie parduotuvės nusipirkti alkoholio, kur sutiko nepažįstamus vaikinus, pasiūliusius pigiau nusipirkti „žolės“. Jis narkotinės medžiagos nusipirko, kadangi tuo metu vartojo. Sutikto vaikino teigimu nusipirko apie 20 gramų, tačiau iš akies svorio nusakyti pats negalėjo. „Žolę“ parsivežė į namus ir kitą dieną nusprendė su savo broliu ir draugu nueiti jos parūkyti. Vos priėję aikštelę, ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Vaikinai „žolės“ parūkyti nespėjo. Iki sulaikymo „žolę“ vartojo apie 5 mėnesius. Narkotinės medžiagos įsigydavo iš skirtingų vietų, tačiau pirkdavo tik savo reikmėms. Parodė, kad tuo metu jis dirbo ir narkotikams įsigyti pinigų turėjo. Paaiškino, kad svarstykles pasiskolino iš pažįstamo. Savo elgesį vertina blogai, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino (t. 1, b.l. 43, 48-49, 55-56).
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir gynėjai, įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Iš policijos pareigūnų 2014-07-24 tarnybinių pranešimų matyti, kad patruliuodami apie 16.50 val. mokyklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastebėjo tris jaunuolius – V. S., A. S. ir R. K.. Priėjus arčiau pastebėta, jog jie ketina rūkyti kanapes. Nurodyti asmenys sulaikyti, iš jų paimti daiktai supakuoti (t. 1, b.l. 1, 7).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas policijos pareigūnas T. D. parodė, kad 2014-07-24 apie 16.50 val., mokyklos teritorijoje, ties (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, buvo pastebėti trys jaunuoliai, kurių vienas sėdėjo ant bortelio prie žalios vejos, o kiti du stovėjo. Pamatęs policijos pareigūnus sėdėjęs vaikinas greitai atsistojo. Pareigūnas suprato, kad vaikinai bando kažką užstoti. Priėję arčiau, šalia šių jaunuolių ant žalios vejos pastebėjo du plastikinius butelius – didesnės ir mažesnės talpos. Ant mažesnės talpos butelio kaklelio buvo užvyniota folija. Šalia butelio ant žolės buvo polietileninis maišelis, kuriame buvo įdėtas suglamžytas popieriaus lapas su augalinės kilmės – kaip įtarė narkotine,– medžiaga. Maišelyje buvo dar 10 mažų folijos lankstinukų su augalinės kilmės medžiaga. Šalia butelio ant žolės buvo folijos rulonas. Nei vienas iš jaunuolių neprisipažino, kieno šie daiktai ir kieno lankstinukai su augalinės kilmės medžiaga. Du plastikiniai buteliai, folijos rulonas, popieriaus lapas ir 10 folijos lankstinukų buvo paimti ir supakuoti į specialius paketus. Visi trys jaunuoliai buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą, kur nustatyta, kad tai V. S., A. S., R. K. (t. 1, b.l. 8-9).
Liudytojas R. K. 2014-07-24 paaiškinime nurodė, kad buvo su V. S. ir A. S., o V. S. su savimi turėjo žolės, tačiau priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad pažįsta brolius V. S. ir A. S., jei gyvena tame pačiame name, bendrauja. Parodė, kad 2014 m. liepos mėn., galimai 24 dieną, susitiko V. S., kuris sakė, kad turi „žolės“, ir pakvietė kartu parūkyti. Kartu buvo ir A. S.. Jie nuėjo prie mokyklos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Neprisiminė, ar plastikinį butelį atsinešė su savimi, ar atrado jį krūmuose jau paruoštą rūkymui. Tuo metu į tą vietą prie mokyklos daug kas ateidavo parūkyti „žolės“. Kai jie atėjo, daugiau aplinkui žmonių nesimatė, tačiau pradėti rūkyti jie nespėjo, nes pamatė link jų einančius policijos pareigūnus. Jie visi stovėjo. Pastebėjo, kad V. S. už jo nugaros kažką numetė. Jis nežinojo, ką V. S. išmetė, bet įtarė, kad tai gali būti „žolė“. V. S. nebuvo rodęs ir sakęs, kiek jis turėjo „žolės“. Tik po to, kai juos sulaikė, sakė, kad turėjo apie 15 gramų. Jis nežino, ar V. S. galėjo platinti narkotines medžiagas. Jam asmeniškai jis niekada nesiūlė pirkti narkotikų ir jis nėra pirkęs. Iš kur V. S. gavo „žolę“ nežinojo. V. S. sakė, kad ją nusipirko dėl savęs (t. 1, b.l. 10-12).
Liudytojas A. S. 2014-07-24 paaiškinime nurodė, kad buvo su broliu V. S. ir R. K.. Jo brolis V. S. turėjo žolės ir norėjo juodu pavaišinti, tačiau parūkyti nespėjo, nes priėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2014 m. liepos mėnesį jį ir jo draugą R. K., jo brolis V. S. pakvietė kartu parūkyti „žolės“, sakė, kad pavaišins. Jis žinojo, kad V. S. kartais rūko „žolę“. Nutarė palaikyti broliui draugiją. Visi kartu nuėjo prie mokyklos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. V. S. krūmuose atrado plastikinį butelį, kuris jau buvo paruoštas rūkymui. Nežino, kas buvo palikęs tą butelį. Į minėtą vietą daug kas ateina parūkyti „žolės“. Paruošti butelio rūkymui ir pradėti rūkyti jie nespėjo, nes pamatė link jų einančius policijos pareigūnus. V. S. iš savo rankinės išėmė ir už kelių metrų nuo savęs numetė kažkokį maišelį. Kas jame buvo, jis nežinojo. V. S. jam nebuvo rodęs ir nebuvo sakęs, ką turi savo rankinėje. Tik pareigūnams pažiūrėjus sužinojo, kad ten buvo paketėliai su „žole“, tačiau kiek paketėlių buvo, nežinojo. Iš kur V. S. gavo „žolę“, taip pat nežinojo. Taip pat pamatė, kad V. S. turėjo svarstykles, tačiau iš kur pas brolį buvo tos svarstyklės, nežinojo. Namuose nematė, kad brolis būtų turėjęs svarstykles ar „žolės“, ar kokių kitų narkotinių medžiagų. Nežino, kur brolis galėjo laikyti svarstykles ir „žolę“ (t. 1, b.l. 18-20).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja J. S. parodė, kad ji yra V. S. ir A. S. mama. Ji parodė, kad V. S., 2014-07-25 ryte susirinkęs savo daiktus, išėjo iš namų ir kelias savaites gyveno pas savo močiutę, tačiau vėliau kažkur išvyko. Paaiškino, kad dieną prieš išėjimą iš namų jų šeimoje buvo įvykęs konfliktas, kurio metu V. S. susipyko su savo mama, broliu bei patėviu. Dėl šio konflikto V. S. policijoje parašė pareiškimą. Parodė žinojusi, kad sūnus V. S. rūko „žolę“, tačiau namuose niekada nebuvo radusi „žolės“ ar jos rūkymui skirtų daiktų. Taip pat pasakė kad apie 2014-07-24 įvyki jai pasisakė abu sūnus, tačiau daugiau apie šį įvyki jie nieko nežinojo. Negalėjo parodyti, kur apklausos metu buvo jos sūnus, kadangi apie jo buvimo vietą neturėjo jokios informacijos. (t. 1, b.l. 27-28).
Iš byloje esančio 2014-07-24 šlapimo tyrimo dėl toksinių–narkotinių medžiagų nustatymo rezultatų matyti, kad V. S. šlapime nustatytas kanabinoidų pėdsakas (t. 1, b.l. 40).
2014-10-08 specialisto išvadoje Nr. 11-1970(14) nurodyta, jog pateiktos žalios spalvos augalinės medžiagos yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė yra 6,0549 g ir 7,8295 g, jose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija atitinkamai yra 11,5 % ir 12,5 %. Ant tyrimui pateiktų svarstyklių yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. 5 l ir 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (t. 1, b.l. 32-34).
Motyvuojamoji dalis
BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar platinti. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardinti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 259 straipsnio dispozicijoje išvardintų alternatyvių veiksmų.
Narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmas, kuriuo asmuo įgyja narkotines medžiagas, taip pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką. Narkotinių medžiagų laikymas – tai bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų laikymą pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką kyla nepriklausomai nuo jų laikymo trukmės.
Narkotinių medžiagų gabenimas laikomas šių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, ar medžiagos paslėptos ar ne ir pan.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis V. S. narkotinės medžiagos – kanapių neteisėtai įsigijo 2014-07-23 apie 20.00-21.00 val. sodų bendrijoje „Dituva“, Klaipėdos raj., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, jas įsigijo savo reikmėms, pačiam suvartoti. Specialisto išvada patvirtina, kad rastų pas kaltinamąjį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra 13,8844 g. Tą pačią dieną įsigytas narkotines medžiagas jis atsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. Kitą dieną, t.y. 2014-07-24, atsinešė jas į aikštelę prie mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir ketino su draugais suvartoti, tačiau nespėjo, nes policijos pareigūnai, sulaikę jį, atrado ir paėmė narkotines medžiagas. V. S. kaltė, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, toksinių – narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimo rezultatais, liudytojų parodymais. Tikslas realizuoti narkotines medžiagas nenustatytas.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau –Rekomendacijos)(pakeistos 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1253) kanapių (antžeminės dalies) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 13,8844 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Šis narkotinės medžiagos – kanapių ( antžeminių dalių) kiekis nėra laikytinas nedideliu. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo V. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika – nusikaltimas,– padarytas tiesiogine tyčia: V. S. suvokė, kad neteisėtai įsigyja narkotinę medžiagą – kanapes, neteisėtai ją gabena ir laiko, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). V. S. yra teisiamas jau antrąjį kartą. Jis anksčiau teistas vieną kartą už narkotinių medžiagų (kanapių) platinimą (BK 260 str. 1 d.). Nusikalto esant neišnykusiam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, t.y. neatlikęs bausmės. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei tai, jog išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, savo požiūrio į gyvenimą nekeičia, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam V. S. paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Toks bausmės paskyrimas dera su teisingumo principo reikalavimais. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai jam atlikus paskirtą bausmę, ypač įvertinant V. S. elgesį ankstesniojo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl šios priežasties teismas nemato pakankamo pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, kaip minėta V. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. 2014-09-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir V. S. pasiųstas atlikti 2014-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. 2015-11-12 V. S. buvo sulaikytas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie didesnės 2014-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmė kaltinamajam skirtina atlikti pataisos namuose.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 57-58),– nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai iš kaltinamojo V. S. priteisti 50,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme nurodo, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro užmokestis advokatui, ir prašo jas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šioje byloje kaltinamajam V. S., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu ir paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 straipsnio 7 punktu bei 2 dalimi. BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet ne privalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius ginti kaltinamąjį parinko advokatę J. Manako-Galminę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo šiuo atveju yra ribota, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tokia kaltinamojo padėtis iš esmės prilyginama esant jam suimtam, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. S. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 folijos lankstinukų, po tyrimo likusios kanapės, svarstyklės, dvi plastikinės talpos, saugomos Klaipėdos miesto policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b.l. 36),– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie didesnės 2014-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo V. S. 50,14 Eur valstybės naudai, atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 folijos lankstinukų, po tyrimo likusios kanapės, svarstyklės, dvi plastikinės talpos,– saugomus Klaipėdos miesto policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o bausmę atliekančiam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.