Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Institucija) Kelių policijos skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio vyriausiasis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad T. S. 2011-10-01, apie 18 val. 05 min., Marijampolėje, kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 5-me kilometre, vairavo transporto priemonę automobilį „Citroen C4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, nes ši teisė atimta, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,77 promilių sunkus girtumo laipsnis, būdamas 2011-01-19 baustas administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymą. Tokiais savo veiksmais T. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti, netaikyti transporto priemonės „Citroen C4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta per griežta nuobauda. Jis neneigia paties pažeidimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su tuo, kad nėra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdus prisipažinimas. Skundo autorius mano tikslingu jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti jo automobilio, kadangi tokiu atveju jam yra paskirta dviguba nuobauda – ne tik konfiskuojamas automobilis, bet ir jo sutuoktinei toliau išlieka prievolė mokėti lizingo davėjui lizingo įmokas už šį konfiskuotą automobilį. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje pateikti įrodymai. Skiriant nuobaudą, teismas nevertino, kad automobilio naudotoja ir valdytoja J. S. net nebuvo informuota apie tokį teismo posėdį, nors ji privalėjo būti informuota apie šios bylos nagrinėjimą. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog transporto priemonės savininkui perduodant naudotis automobilį patikėjimo teise J. S. teko ir rizika, kad šiuo automobiliu gali naudotis kiti šeimos nariai. Kadangi ji apie teismo posėdį informuota nebuvo, tai yra priežastis naikinti apylinkės teismo nutarimą. Tokiu būdu yra padarytas ATPK 284 str. pažeidimas, kadangi byla išnagrinėta subjektyviai, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų, nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, dėl ko jis yra naikintinas. Pareiškėjas nurodo, kad jis su sutuoktine augina mažametį vaiką, dėl automobilio konfiskavimo jam artimi žmonės atsidurs sunkioje padėtyje. Transporto priemonė reikalinga nuvežti dukrą į mokyklą, pas gydytojus, be to, sutuoktinė rūpinasi savo neįgaliais tėvais, kurie gyvena kitoje gyvenamojoje vietovėje ir transporto priemonė yra labai reikalinga. Be to, automobilis J. S. yra reikalingas darbui, nes tik ji viena šiuo metu išlaiko šeimą. Esant tokiai situacijai, manytina, kad būtina iškviesti J. S. į teismo posėdį, kad išvengti jos procesinių teisų pažeidimo. Dėl T. S. padaryto pažeidimo yra baudžiami visiškai su tuo nesusiję asmenys. Būtina atsižvelgti į tai, kad dėl padaryto pažeidimo jis labai gailisi. Be to, skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Pareiškėjo manymu, yra visi pagrindai taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau teismas šių aplinkybių nutarime net neaptarė. Lizingo bendrovė rašte taip pat teigia, kad yra netikslinga taikyti transporto priemonės konfiskaciją. Teismas konstatuoja, kad T. S. padarytas pažeidimas yra labai grubus, tačiau tokia nuostata nėra įtvirtinta įstatyme. Jam yra nesuprantamas teismo teiginys, kad konfiskavus transporto priemonę, tarp jo ir lizingo davėjo susiklostys civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Jam neaišku, kokiu būdu jis galės tai padaryti, kadangi prievolė mokėti lizingo įmokas vis tiek išlieka. Tokiu būdu jam taikoma dviguba nuobauda. Palikus galioti skundžiamą nutarimą, bus pažeisti teisingumo ir objektyvumo principai.

Motyvuojamoji dalis

T. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija paties pažeidimo padarymo fakto, jis nesutina su jam paskirta nuobauda.

Skundžiamu nutarimu T. S. pripažintas kaltu ir nubaustas už ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą. Šio straipsnio dispozicijoje numatytas pažeidimas - transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, už kurio padarymą sankcijoje įtvirtinta atsakomybė - vairuotojams teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi, akivaizdu, kad šio straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas įstatymų leidėjo numatytas imperatyviai, tai yra teismas neturi galimybių šios nuobaudos rūšies neskirti. Tokiu būdu T. S. vairuota transporto priemonė „Citroen C4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuota pagrįstai.

Tiriamu atveju klausimas kyla dėl to, ar teismas turėjo tokią teisę konfiskuoti ne T. S., o lizingo davėjui priklausančią transporto priemonę. Šioje vietoje reikia pažymėti, kad transporto priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso. Tokia išvada daroma, remiantis žemiau išdėstyta teisės normų bei teismų praktikos panašiose bylose analizę.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. T. S. pažeidimo padarymo metu buvo nustatytas 2,77 promilės neblaivumas, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. S. praeityje, t. y. 2011 m. sausio 19 d., jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėn., tačiau jis ir vėl padarė tokį patį pažeidimą (b. l. 17, 18). Tai labai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Be to, ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. 2010 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje N575-3213/2010).

Šioje byloje nebuvo įrodyta, jog automobilio naudotojas - J. S. pagal lizingo sutartį su UAB „Swedbank lizingas“ būtų ėmusis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, o automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininko valią ir juo būtų buvę disponuojama neteisėtai, kas leistų, skiriant nuobaudą T. S., svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumo ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-4604/2011). Tokiu būdu apeliantas nepagrįstai skundžiasi dėl to, kad konfiskuojant transporto priemonę, jam taikoma dviguba nuobauda. Pažymėtina, kad nuobauda parinkta tinkamai, atsižvelgiant į įstatymo straipsnio sankciją.

T. S. manymu, yra visi pagrindai taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi jis labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai prisipažino, į ką teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai skyrė jam tokią griežtą nuobaudą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos švelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, sprendžiama, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad T. S. prisipažino, gailisi dėl padaryto pažeidimo, galėtų būti jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Šiuo atveju teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis tokį grubų teisės pažeidimą padarė pakartotinai, kas rodo jo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisę, jo sąmoningą nesilaikymą įstatymų nustatytos tvarkos, bei aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis su sutuoktine augina mažametį vaiką, kad dėl automobilio konfiskavimo jam artimi žmonės atsidurs sunkioje padėtyje, nes transporto priemonė reikalinga nuvežti dukrą į mokyklą, pas gydytojus, be to, sutuoktinė rūpinasi savo neįgaliais tėvais, kurie gyvena kitoje gyvenamojoje vietovėje ir transporto priemonė yra labai reikalinga, kad transporto priemonė J. S. yra reikalinga darbui, nes tik ji viena šiuo metu išlaiko šeimą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos T. S. sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, jog vairuojant neblaiviam nebuvo padaryta žala žmonių sveikatai ar gyvybei, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² str. traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus autoįvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog byla išnagrinėta subjektyviai, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų, nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, jis yra visiškai nemotyvuotas. Teismas nutarimą priėmė, išsiaiškinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes. Yra nenuginčijamai nustatyta, kad T. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė atimta, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,77 promilių sunkus girtumo laipsnis. Pažeidimas įrodytas bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.64P-1142739-11 (b.l.1), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l.2), pranešimu apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (b.l.4), J. S. paaiškinimu (b.l.5), Marijampolės apskrities VPK pareigūno tarnybinis pranešimu dėl KET pažeidimo (b.l.7-8,9-10), neblaivumo nustatymo kvitu (b.l.11), pažyma apie asmens baustumą (b.l.16-18). Be to, pažeidėjas paties pažeidimo fakto neginčija, todėl skundo argumentai, kad teismas buvo nešališkas ar subjektyvus jo atžvilgiu, yra niekuo nepagrįsti. Skundžiamas nutarimas iš tiesų yra mažai motyvuotas, tačiau dėl tos aplinkybės, kad pats pažeidimo padarymo faktas yra aiškus, to neginčija ir pats pažeidėjas T. S., šis nutarimo trūkumas nelaikytinas esminiu, kad skundžiamą nutarimą reikėtų naikinti. Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas bylos duomenimis, kurie surinkti teisėtais būdais, ir to pakanka, kad pripažinti T. S. kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo.

Tas skundo argumentas, kad J. S. nebuvo informuota apie teismo posėdį, dėl ko padarytas procesinis ATPK 284 str. numatytas pažeidimas, neturi skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios juridinės reikšmės. Šiame straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 291 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje gali apskųsti asmuo, kurio atžvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis. J. S. nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso dalyvis, todėl skundo argumentai dėl jos dalyvavimo ar nedalyvavimo teismo posėdyje nenagrinėjami. Pažymėtina ir tai, kad J. S., jeigu ji mano, kad buvo pažeistos jos civilinės teisės, jas gali ginti civilinio proceso tvarka, išsiieškant iš kalto asmens jai padarytą žalą.

Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas, jis yra pagrįstas bylos duomenimis, ir naikinti jį ar keisti pagal T. S. apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

T. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimą dėl T. S. administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.