- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- e2-2267-571/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01573-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- E. Š.
- Ieškovas
- AB “Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant atsakovo E. Š. atstovei advokato padėjėjai V. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB “Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas AB “Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. Š. 1046 eurus žalos atlyginimo, 24 eurus žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas AB “Lietuvos draudimas“ savo ieškinį palaikė ir ieškinyje bei jo prieduose nurodė, kad 2014-09-01 Marijampolėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas I. G. priklausantis automobilis Renault valst. Nr. DDH732. Dėl autoįvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas. Valdytojo E. Š. atsakomybė buvo apdrausta ieškovo, todėl ieškovas atlygino už atsakovą atsiradusią 1029,02 eurų žalą. Žala buvo apskaičiuota pagal UAB“Asistavimas“ sudarytą transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Remiantis Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento rekomendacija nukentėjusiajai buvo išmokėta papildom ai 17,09 eurų išmoka. Ieškovas pasisako, kad 2014-06-16 su atsakovu buvo sudaryta draudimo sutartis ir atsakovas įsipareigoja draudimo į mokas mokėti dalimis kiekvieną einamą mėnesį. Draudimo į moka turėjo būti sumokėta iki 2014-08-16, tačiau ji sumokėta nebuvo ir įmoka buvo sumokėta tik 2014-09-02, tai yra atsakovas pažeidė įstatymų ir sutarties reikalavimus. Nors atsakovas ir netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau ieškovas vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 11 str.6d. negali atsisakyti mokėti išmokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas negali atsisakyti mokėti išmokos, nes draudimo apsauga galioja, o draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką vadovaujantis LR TPVCAPDĮ 11 str.7d. Ieškovas nurodo, kad nors atsakovas ir vėlavo, visos draudimo sutarties galiojimo metu mokėti įmokas, tačiau pats sutarties nenutraukė. Ieškovas nurodo, kad nuostolio suma buvo paskaičiuota atsižvelgiant į UAB “Asistavita“ pateiktą vertinimo ataskaitą ir Lietuvos banko priežiūros tarnybos rekomendaciją. Be to nurodo, kad yra pateikti išsamūs Lietuvos draudimas eksperto paaiškinimai dėl paskaičiuoto nuostolio dydžio, todėl mano, kad žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas.
Atsakovo E. Š. atstovė nurodė, kas su ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad savo kaltės dėl autoįvykio neneigia ir pripažįsta, tačiau mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo, kadangi autoįvykio metu galioja draudiminė apsauga, o ieškovas turėjo išmokėti išmoką. Atsakovas nurodo, kad eismo įvykis įvyko 2014-09-01, o įmoką turėjo sumokėti 2014-08-16, tačiau tai padarė tik 2014-09-02, o ieškovas sumokėtą įmoką priėmė, sutarties nenutraukė, todėl ir prisiėmė visus sutartinius įsipareigojimus. Be to nurodo, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį, atsakovui vėluojant sumokėti įmokas, draudikas sutarties nenutraukė ir pretenzijų dėl to nereiškė. Be to atstovė nurodė, kad nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi mano, kad jis yra per didelis, dėl žalos dydžio jau buvo ginčas tarp trečiojo asmens ir draudiko. Nurodo, kad paskaičiuota žala yra pusės transporto priemonės vertės. Be to atsakovo atstovė prašo, jeigu teismas tenkintų ieškovo ieškinį, atsižvelgti į atsakovo sunkią materialinę padėtį iš išdėstytu sprendimo vykdymą dalimis 2 metams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai .
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014-09-01 Marijampolėje , Kudirkos gt.51 įvyko eismo įvykis. Kaltas dėl autoįvykio buvo pripažintas atsakovas E. Š.. E. Š. savo kaltės dėl autoįvykio neginčija. Įvykio metu buvo apgadintas I. G. priklausantis automobilis Renault Megane valst. Nr. DDH732(b.l.9). I. G. ieškovas išmokėjo 1046,11 eurų nuostolių atlyginimo (b.l. 5 antra pusė,6, 21 antra pusė).
Atsakovas E. Š. nesutinka su ieškovo išmokėtos trečiajam asmeniui žalos dydžiu, nes mano, kad jis yra ženkliai per didelis. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad automobilio Renault Megane valst. Nr. DDH732 transporto priemonės atkuriamoji vertė be PVM nustatyta 3612 litų arba 1046,10 eurų su PVM 4370 litų arba 1265,63 eurai, o automobilio rinkos vertė 6250 litų arba 1810,12 eurų. ( b.l.12). Atsakovas nesutinka su tokiu žalos dydžiu, tačiau susipažinus su turto vertės nustatymo pažyma matyti, kad atkuriamoji automobilio rinkos vertė yra nustatyta remiantis vidutiniais remonto darbų įkainiais, atitinkančiais technologijos lygį ir vadovaujantis gamyklų gamintojų rekomenduojamais laiko normatyvais. Keičiamų detalių kainos, dažymo darbų laiko normos, dalių keitimo normatyviais ir naujų detalių nusidėvėjimo normomis nustatytomis pagal „AudateX“ kompiuterinę duomenų bazę ir remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija(b.l.13-14). Pažymėtina, kad I. G. nesutikdama su paskaičiuotos žalos dydžiu skundė Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkos priežiūros departamentui paskaičiuotos draudimo išmokos dydį, bet jos skundas buvo tenkintas dalinai, tačiau draudiko paskaičiuotas žalos dydis buvo dar padidintas 17,09 eurų, remiantis kuo ieškovas išmokėjo I. G. 1046,11 eurų draudiminę išmoką. I. G. pasirinko išmoką, nes ji pageidavo automobilį remontuoti ir eksploatuoti. Teismas neturi pagrindo netikėti transporto priemonės vertinimo ataskaita, vertės skaičiavimo būdu ir dydžiu, kadangi jis yra pagrįstas ir įrodytas aukščiau aptartais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutinkdamas su vertinimo ataskaitoje nustatytos žalos dydžiu, naujų įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė, o motyvavo tik tuo, kad pati automobilio vertė tik dvigubai didesnė nei padarytoji žala, tačiau tai žalos dydžio nekeičia.
Atsakovas traktavo, kad jis nors ir vėluodamas, bet išmokamas mokėjo, o ieškovas niekada nereiškė pretenzijų dėl draudimo sutarties nutraukimo, todėl jis neturi pareigos grąžinti išmokėtos sumos.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014-06-16 ieškovas ir atsakovas E. Š. sudarė įprastinę transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. (b.l.7-8). Sutarties 1.3.1 punktu aptarė, įmokų mokėjimo terminus bei dydžius, tai yra atsakovas įmokas galėjo mokėti kas mėnesį po 24,04 eurus. Sutartyje 1.2 punktu numatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo 2014-06-16 ir galioja iki 2015-06-15. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) nuostatos su draudimo įmokų nesumokėjimu nesieja draudimo sutarties pabaigos ar jos negaliojimo. Draudikas turi teisę, bet ne pareigą nutraukti sutartį. Būtent tokia teise, o ne pareiga, draudikas ir nesinaudojo, tai yra draudimo sutarties netraukė, o vykdė sutartinius įsipareigojimus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 str.6d.). Tai reiškia, kad sudarius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, draudimo apsauga galioja ir draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką draudėjui pagal tokią sutartį nepanaikina ta aplinkybė, kad draudėjas nesumokėjo draudimo įmokos. Iš to seka, kad draudikas, nepasinaudojęs teise nutraukti draudimo sutartį kaip ir šiuo atveju, neprarado teisės įgyvendinti TPVCAPDĮ 11 str.7d. įtvirtintą regreso teisę. Šiame straipsnyje įtvirtinta sankcija taikoma įstatymo ar sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui ir sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tai yra draudiko teisė į regresą nesąlygojama TPVCAPDĮ nuostatų, reglamentuojančių draudimo sutarties nutraukimą ar pranešimo draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius, tai yra nepašalina draudiko regreso teisės. ( Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų LR draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47,27 p). ( 2013-03-04 nutartis , priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-124/2013).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 11 str.7d. įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 str. “Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas „ 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo, taip pat kitais kriterijais, kuruos pagal bylos aplinkybes reikšmingomis pripažins teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad grąžinamos sumos dydžiui nustatyti svarbios yra tokios aplinkybės kaip nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys, sutarties šalių tarpusavio santykiai.
Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas vėlavo sumokėti įmoką dvi savaites laiko, o įmoka buvo sumokėta sekančią dieną po įvykio, atsakovas laiku įmokos nesumokėjo dėl sunkios materialinės padėties , kadangi įmonėje UAB“Alvarsas“, kurioje dirbo nuo 2014m. rugsėjo iki 2014 metų spalio buvo pripažintas kaip nedraudiminis laikotarpis . Pažymėtina, kad taupant lėšas atsakovas įmokas mokėjo tiesiogiai ieškovo darbuotojams įnešant į kasą, tikslu nemokėti komisinių mokesčių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kuriam nėra kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Teismas taip pat atsižvelgia į kasaciniame teisme suformuotą praktiką nagrinėjant analogiškas bylas, kur ieškiniai tenkintini dalinai ir priteistina ½ dalis reikalaujamų sumų( LAT 2013-04-03 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-205/2013). Remiantis išdėstytu ieškinys tenkintinas dalinai ir iš atsakovo priteistina 523 eurai žalos atlyginimo.
Vadovaujantis LR CPK 6.210 str. 1d. ieškovui priteistina 5 procentai metinių palūkanų už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimo laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015-04-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi tokios mokėjimo tvarkos ieškiniu prašė ieškovas, tai yra nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis LR CPK 284 str.1d. teismas atsižvelgia į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsakovo prašymą tenkina dalinai ir sprendimo įvykdymą išdėsto 6 mėnesių laikotarpiui.
Ieškinį tenkinus dalinai iš atsakovo priteistina ½ dalis ieškovo sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį , o būtent 12 eurų (24:2). (CPK 93 str.2d). Iš atsakovo priteistina 3,67 eurai pašto išlaidų valstybei ( CPK 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas naudai – 523 eurus žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015-04-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo , 12 eurų žyminio mokesčio.
Sprendimo įvykdymą išdėstytu 6 mėnesių laikotarpiui .
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Marijampolė, Jazminų gt.23A, 3,67 eurus pašto išlaidų valstybės naudai ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos , įm.k. 5660).
Sprendimas per 30d., apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.