Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. kovo 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. vasario 19 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs;

2) 2016 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, terminuotas laisvės atėmimu 1 metams, taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 ir 9 punktai, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmę atlikęs;

3) 2016 m. gruodžio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 9 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

4) 2018 m. kovo 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

5) 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagal 2018 m. kovo 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu, galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 16 dienų. 2020 m. liepos 3 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus,

6) 2022 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis - 40 parų arešto bausme. Arešto bausmę atlikęs 2022-12-02.

7) 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nustatyta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. A., 2026 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo J. A. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį "Renault Megane", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARTB 0139, patikros sertifikato Nr. 2429005, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas – tai yra nustatytas 1,71 ‰ (promilės) girtumas.

Šiais veiksmais S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, 2026 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 49, žinodamas, kad įsiteisėjusiu 2025 m. rugsėjo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu kartu su bausme jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones) 4 metus, nevykdydamas šio draudimo vairavo J. A. vardu registruotą motorinę transporto priemonę - automobilį "Renault Megane", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,71 ‰ (promilės) girtumas, tokiu būdu piktybiškai įžūliai vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais veiksmais S. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2026 m. kovo 15 d., grįžo susinervinęs po darbo namo, dar susipyko su drauge. Išgėrė alkoholio, 0,7 l butelį degtinės, ir išvažiavo pasivažinėti. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Mašiną pasiėmė iš senelio kiemo. Mašina priklauso seneliui. Raktelius iš spintelės buvo paėmęs anksčiau. Senelis niekada jam neduoda vairuoti savo mašinos. Pripūtė 1,71 promilės. Buvo teistas už vairavimą neblaiviam, bausmė buvo 1 metai lankytis Probacijos tarnyboje. Vairuotojo teisės buvo atimtos 4 metams, bet vis tiek vairavo. Dirba, pajamos yra apie 1 500-1 700 Eur. Automobilis grąžintas seneliui. Blogai vertina savo veiką, gailisi. Retai vartoja alkoholį, nes jį tikrina Probacijos tarnyba ir dar turi nuvažiuoti atsižymėti į tarnybą. Jokių pažeidimų nėra padaręs. Vaikų su drauge neturi, bet jie augina tris jos vaikus, kuriuos padeda išlaikyti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo pagal BK 281¹ str. 1 d., tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2026 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) sustabdytas automobilis RENAULT valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. A. (duomenys neskelbtini), kuriam pirmu patikrinimu alkotesterio pagalba nustatytas 1,84 prom., antru patikrinimu nustatytas 1,71 prom., neblaivumas. S. A. taip pat neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (1 t., b. l. 9-13).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje ties pastatu pažymėtu skaičiumi (duomenys neskelbtini), kur matomas pilkos spalvos, ant keturių ratų automobilis RENAULT MEGANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilio vidų jokių daiktų nematoma. Įvykio vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Iš įvykio vietos paimtas automobilis RENAULT ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-24).

Pridėtas automobilio RENAULT MEGANE valst. Nr (duomenys neskelbtini) aprašas (1 t., b. l. 35).

Iš įmonės "Emprekis" matyti, kad automobilio RENAULT MEGANE rinkos vertė 1 300 eurų (1 t., b. l. 43).

Neblaivumo aktas, iš kurio matyti, kad S. A., 2026-03-15, 23.02 val. pirmu patikrinimu alkotesterio pagalba nustatytas 1,84 prom., antru patikrinimu 23.18 val. nustatytas 1,71 prom., neblaivumas. Pridėti duomenys, patvirtinantys alkotesterio patikros galiojimą (1 t.,b. l. 57-60).

Liudytojas V. M. parodė, kad 2026-03-15 dirbo nuo 14.00 val. iki 02.00 val., kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS tyrėja M. A. ir LPM kursante A. C., šaukiniu 6080. Patruliuojant (duomenys neskelbtini) tarnybiniu automobiliu įjungus raudonos ir mėlynos šviesos signalus sustabdė automobilį RENAULT MEGANE valst. Nr (duomenys neskelbtini) patikrinimui. Minėtą automobilį vairavo S. A. (duomenys neskelbtini), kuris pats pasakė, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir yra vartojęs alkoholio. Kolegė M. A. alkotesterio pagalba S. A. pirmu patikrinimu nustatė 1,84 prom., po 16 minučių antru patikrinimu buvo nustatytas 1,71 prom., neblaivumas. S. A. paaiškino, kad automobilį neatsiklausęs pasiėmę iš savo senelio. Kokiu tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini), nenurodė. Minėta transporto priemonė perduota į automobilių saugojimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini). S. A. įteiktas šaukimas atvykti į Kėdainių r. PK apklausai (1 t., b. l. 30-33).

Liudytojas J. A. parodė, kad automobilis "Renault Megane", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas jo vardu ir priklauso jam. Minėtą automobilį pirko seniai, tuo metu už jį mokėjo 1 600 eurų. 2026-03-15 dienos metu pas jį buvo atėjęs anūkas S. A., kuris gyvena netoliese daugiabutyje. Paprašė jo nueiti į parduotuvę nupirkti maisto produktų. Nupirkęs maistą jis išėjo. Tą dieną su automobiliu niekur nevažiavo, todėl nepastebėjo, kad iš kambaryje esančios spintelės galėjo būti paimtas automobilio raktas. Jo automobilis visą dieną stovėjo kieme. Vakare ankščiau nuėjo miegoti, negirdėjo, kad kas iš kiemo būtų išvažiavęs jo automobiliu. Ryte, apie 7 val. jam paskambino dukra ir pasakė, kad policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) girtą sulaikė jos sūnų S. A., kuris vairavo jo automobilį. Nori pasakyti, kad anūkui S. A. vairuoti automobilio nedavė ir niekada neduotų, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį jis paėmė be jo leidimo. Kadangi S. yra jo anūkas, jis jam jokių pretenzijų dėl jam priklausančio automobilio paėmimo neturi ir neturės. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas civiline atsakomybe. Prašo jam grąžinti automobilį, kuris reikalingas jam naudotis, visą gyvenimą pradirbo traktorininku, turi vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 46-47).

Iš VĮ "Regitra" išrašo matyti, kad automobilis RENAULT MEGANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. A. (1 t., b. l. 41).

Iš byloje esančio pakvitavimo matyti, kad 2026-03-17 automobilis RENAULT MEGANE valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas J. A. (1 t., b. l. 53).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. A., 2026 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo J. A. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį "Renault Megane", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARTB 0139, patikros sertifikato Nr. 2429005, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas – tai yra nustatytas 1,71 ‰ (promilės) girtumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojo parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir tai suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, jam paskutiniu nuosprendžiu buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau tokio draudimo jis nepaisė. Lietuvos probacijos tarnybos pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad S. A. apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, tačiau jis vis tiek vairavo automobilį.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad S. A. tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamojo elgesys, tai yra transporto priemonės vairavimas žinant apie jam teismo paskirtą draudimą tai daryti, bei vairavimas būnant neblaiviam, neabejotinai parodo, kaltinamojo aiškų jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymius.

IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis trečią kartą teisiamas už vairavimą būnant neblaiviam, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 78-87, 88), dirba, turi gyvenamąją vietą, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (1 t., b. l. 90, 101). Teismas S. A. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti, jis negeba netgi vykdyti jam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis už vairavimą būnant neblaiviam teisiamas jau trečią kartą, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą didesnio nei vidutinio dydžio arešto bausmę, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą didesnio nei vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje padarytos iš esmės tapačiais veiksmais, ir laikotarpiu, todėl bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant visą 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę ir paskirti subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, paskirtos subendrintos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas didesniam nei minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje numatytus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, net neturėdamas teisės vairuoti. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai bei gyvybei. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo teistumą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 5 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras prašo konfiskuoti iš kaltinamojo nusikaltimo priemonės –vairuoto automobilio vertės piniginį ekvivalentą 1 300 eurų.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę automobilį "Renault Megane", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, transporto priemonė panaudota kaip priemonė nusikaltimui padaryti. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio "Renault Megane", vidutinė rinkos vertė 1 300 eurų. Tokia vertė laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

V. Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-75), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį byloje gynė advokatė Rima Šmigelskytė. Byloje pateikta patikslinta pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese. Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog gynėjas byloje kaltinamajam buvo paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

S. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. A. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 300 Eur (vieną tūkstantį trys šimtus eurų) valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.