Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei E. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto vaikui materialinio išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovei E. M., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto vaikui materialinio išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo.

nustatyti dukros K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) laikiną gyvenamąją vietą su juo, t. y. ieškovu L. K., jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r.; priteisti iš atsakovės E. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K. po 81 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų ir pavesti jam, t. y. ieškovui L. K., disponuoti šiomis lėšomis dukros naudai uzufrukto teise iki teisminio ginčo išsprendimo iš esmės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Nustatė laikiną nepilnametės K. K. gyvenamąją vietą su ieškovu L. K. jo gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-14943-950/2017 priėmimo dienos.Iki teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-14943-950/2017 priėmimo dienos sustabdė vykdymą Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi (civ. byla Nr. 2-2901-97/2010) patvirtintos taikos sutarties dalies: „1.1 p. L. K. teikia dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį iki jos pilnametystės“.Priteisė iš atsakovės E. M. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K. po 81 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2017-04-21) iki teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-14943-950/2017 priėmimo dienos.Ieškovą L. K. paskyrė nepilnamečiam vaikui K. K. priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.Nutartį pavedė vykdyti skubiai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

teismas pažeidė rungimosi principą ir priėmė nutartį, neišklausęs atsakovės E. M.. Kauno apylinkės teismas 2017-04-25 priėmė nutartį, kuria nutarė ieškovo prašymą nagrinėti teismo posėdyje 2017-05-05 rašytinio proceso tvarka ir atsakovei E. M. nustatė terminą iki teismo posėdžio pradžios (2017-05-05, 13.00 val.) atsiliepimui į ieškovo prašymą pateikti. 2017-04-26 buvo parengtas Kauno apylinkės teismo pranešimas, kuriuo atsakovė turėjo būti informuota apie jai pateiktą ieškinį, prašymą ir teisę pateikti atsiliepimą į minėtą prašymą. Atsakovė minėtą pranešimą gavo tik 2017-05-04. Teismas, nepaisydamas aplinkybės, jog nėra duomenų, kad teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei E. M., 2017-05-05, nesulaukęs atsakovės atsiliepimo į prašymą, bylą nagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir prašymą patenkino, taip pažeisdamas rungimosi principą ir atsakovės teisę būti išklausytai. Atsakovė atvyko į teismą 2017-05-05 išsiaiškinti susidariusios situacijos, kas reiškia, kad ji buvo rūpestinga ir tinkamai siekė ginti savo teises. Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS, nagrinėjamoje byloje 2017-05-02 dieną pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog prašymą yra tikslinga spręsti ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka. Taip pat privalėjo būti išklausta ne tik atsakovė, bet ir dukra. Teismas turėjo įstatyminę pareigą tiesiogiai išklausyti nepilnametį vaiką.

Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė visų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms byloje taikyti. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepasisakė dėl grėsmės. Teismas prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalėjo preliminariai įvertinti ieškinio pagrįstumą ir nustatyti, ar yra grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo sprendimo įgyvendinimas galėtų apsunkėti ar tapti nebeįmanomu.

Iki 2017-03-10 (daugiau nei 7 metus) nuolatinė mažametės K. K. gyvenamoji vieta buvo su motina (atsakove), o tėvas L. K. su dukra bendravo bendru šalių sutarimu. Jis nuo 2010 m. liepos mėnesio buvo išvykęs į užsienį, kur keletą metų dirbo ir dukra visiškai per šį laikotarpį nesirūpino. Priešingai vertinamas atsakovo elgesys, kuomet jis 2017-03-10 priverstinai pasiėmė dukrą iš mokyklos ir nuo tos dienos laiko savo gyvenamojoje vietoje. Ieškovo elgesys ir veiksmai kelia grėsmę, jog patenkinus atsakovės priešieškinį, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų nebeįmanomu. Ieškovas veikia savavališkai, priverstinai laiko mažametį vaiką savo namuose bei riboja motinos ir dukros bendravimą. Ieškovas nurodo melagingas ir šmeižiančias atsakovę aplinkybes, jog ginčo šalių dukrai gyventi kartu su motina yra nesaugu, kadangi atsakovė nepakankamai prižiūri dukrą, girtauja, neturi darbo ir normalių socialinių įgūdžių. VTAS 2017-04-11 Šeimos aplankymo akte Nr. ŠD-273 nurodyta, jog atsakovės E. M. gyvenamojoje vietoje yra sudarytos ir užtikrinamos visos pilnavertiškam vaiko vystymuisi būtinos sąlygos, o jokių šią aplinkybę galinčių paneigti duomenų nagrinėjamoje byloje nėra pateikta.

vienkartinis atvejis, kai atsakovė buvo neblaivi, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji yra linkusi vartoti alkoholį ar nesugeba prižiūrėti nepilnametės dukros ir dėl to yra pagrindas pakeisti dukros nuolatinę gyvenamąją vietą. Priešingai, pats ieškovas yra linkęs vartoti alkoholį bei prieš atsakovę naudoti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. 2017-04-03 vykusio motinos ir dukros susitikimo metu, nepilnametis vaikas prarado savitvardą ir buvo ištiktas isterijos priepuolio. Iki 2017-03-10 motinos ir dukros santykiai buvo ypatingai šilti ir tvirti, o pagyvenus tėvo namų aplinkoje mergaitė tapo ypatingai nervinga, motinos atžvilgiu naudoja necenzūrinius žodžius, yra nusiteikusi priešingai. Vien tik ta aplinkybė, jog ieškovo gyvenamosios sąlygos yra tinkamos gyventi nepilnamečiui vaikui, savaime nesudaro pagrindo pakeisti dukros gyvenamosios vietos. Atsakovės duomenimis mažametė mergaitė yra priversta gyventi viename kambaryje su tėvu. Tokia situacija pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, o pilnavertiškam dukros vystymuisi yra būtina motinos priežiūra.

Bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia skyriuje gyvenančio tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, privalėjo kartu išspręsti ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimą.

atsakovė galėjo pasinaudoti procesine teise išreikšti savo nuomonę dėl galimo laikinųjų apsaugo priemonių taikymo. Galėjo prašyti pratęsti terminą nuomonei pareikšti, tačiau to nepadarė. Atskirajame skunde nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys teismo pranešimo gavimo aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas turi išspręsti per maksimaliai trumpą laiko tarpą, šis terminas negali būti ištęstas, priešingu atveju pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netektų prasmės.

Vaiko teisė būti išklausytam nėra absoliuti, tuo labiau pradinėje stadijoje, kol nesprendžiamas ginčas iš esmės. Dukra turės būti išklausyta teismo posėdžio metu ir tai turi būti atlikti tik vieną kartą, specialiose patalpose, dalyvaujant psichologui, kad nebūtų pakenkta vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi, esminis kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą yra vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo būtinumo aspektai, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ir jų apsaugą.

Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, jog jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės E. M. ir atsakovo L. K. tokiomis sąlygomis: 1.1. L. K. teikia dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. 1.2. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriama E. M.. 1.3. Materialinį išlaikymą L. K. teikia nuo pareiškimo priėmimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-09-14. 1.4. Šalys dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai pretenzijų neturi. 1.5. Teismo pašto išlaidas apmoka ieškovė. Teismas civilinę bylą nutraukė.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo 2017 m. kovo 10 d. dukra gyvena pas ieškovą. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti mažametės dukters K. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo jo gyvenamosios vietos adresu: Kauno raj., (duomenys neskelbtini). Prašė pakeisti mažametės K. K. materialinio išlaikymo tvarką ir iš atsakovės E. M. mažametės dukros K. K. išlaikymui priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis mokant kiekvieną mėnesį po 81 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą: AB Swedbank sąsk. Nr.(duomenys neskelbtini) ir pavesti ieškovui disponuoti šiomis lėšomis dukros naudai uzufrukto teise. Atsakovė teisme yra pareiškusi priešieškinį, kuriuo priešingai, prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš L. K. vaikui išlaikymą, nustatyti dukters ir tėvo bendravimo tvarką. Taigi byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto (tėvas nori, kad mergaitė gyventų su juo, motina – su ja).

Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos 2017 m. kovo 20 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. B-12 nustatyta, kad mergaitė pas tėvą gyvena nuo 2017 m. kovo 10 d. Mergaitė su tėvu lankosi gydymosi įstaigose, pasveikus bus vežama į mokyklą (lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 klasę). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosiose vietose ir vertino buities sąlygas.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-05-02 išvadoje Nr. VS-1127 Dėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-14943-950/2017 nustatyta, kad L. K. gyvena vieno aukšto trijų kambarių name, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis. Būstas be komunalinių patogumų, tačiau yra vanduo, kuris atiteka į namą. L. K. nurodo, kad duktė maudosi vonelėje. Buitis tvarkinga, pilnai aprūpinta. L. K. nurodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, sandėlininku, atlyginimas apie 1 000 Eur/mėn. Vaikui yra skirtas kambarys, kuris yra šviesus, erdvus, apstatytas visais būtinais baldais, yra erdvės vaiko žaidimams, poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikio praleidimui. E. M. gyvena vieno aukšto vieno kambario name, kuris asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso jos motinai. Būstas be komunalinių patogumų. Buitis tvarkinga, skurdi. Kol duktė K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno su motina, ji naudojosi bendru kambariu su motina, miegojo kartu. Vaikui buvo skirtos erdvės žaidimams, poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikio praleidimui viename kambaryje (kuriuo naudojosi kartu su motina). Šiuo metu duktė gyvena su tėvu L. K.. Išvadoje pažymėta, kad E. M. ir L. K. šeima nebuvo ir nėra įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Institucija darė išvadą, kad, įvertinus L. K. šeimos aplinkos sąlygas, dukrai K. K. augti, vystytis, ilsėtis, sudarytos tinkamos socialinės sąlygos. Įvertinus E. M. šeimos aplinkos sąlygas nustatyta, kad dukrai K. K. augti, vystytis, ilsėtis, sudarytos pakankamos socialinės sąlygos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikas nuo 2017 m. kovo 10 d. iki dabar gyvena su tėvu, galimai per daugiau nei pusę metų priprato ir prisitaikė prie naujos aplinkos. Iš bylos duomenų suprastina, kad gyvenimo sąlygos pas tėvą yra tinkamos, duomenų, kad tėvas netinkamai elgtųsi dukters atžvilgiu ir dėl to vaikas patirtų neigiamus išgyvenimus, byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. kovo 10 d. tėvas vaiką pasiėmė iš mokyklos sergantį ir juo rūpinosi, vežė į gydymo įstaigą. Taip pat, dėl tarp šalių susiklosčiusios šeimyninės situacijos ir konfliktinių santykių, vaikas patiria stresą bei įtampą, 2017 m. balandžio 3 d. vaiką buvo ištikęs isterijos priepuolis. Ieškovas siekdamas, kad vaikui būtų suteikta specialistų pagalba, kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl psichologo skyrimo. Taigi matyti, kad šiuo metu vaikui, gyvenant su tėvu, suteiktas visas būtinas fizinis, socialinis aprūpinimas, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos ir gyvena jiems pažįstamų žmonių apsuptyje. Byloje nėra duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu vaikas gyvena su ieškovu, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su tėvu) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones.

Iš ieškovo 2017 m. gegužės 31 d. paaiškinimo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centrui suprastina, kad ieškovas nedraudžia atsakovei (vaiko mamai) bendrauti su vaiku (tik, kaip nurodo ieškovas, ji turi būti blaivi). Taip pat iš Socialinės biudžetinės įstaigos Kauno rajono socialinių paslaugų centro rašto suprastina, kad L. K. pagal atsakovės pageidavimą ir dukters sutikimą, iš anksto suderinus, nepilnametę dukrą leidžia svečiuotis pas mamą (atsakovę), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nekvestionuotinų duomenų, jog ieškovas iš esmės neleidžia ar trukdo atsakovei bendrauti su vaiku. Atsižvelgiant į įtemptus ir konfliktinio pobūdžio šalių santykius, siekiant nesukelti vaikui papildomo streso, nesaugumo jausmo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti (keisti) taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu būdu bus išvengta galimo vaiko gyvenamosios vietos keitimo bylos nagrinėjimo eigoje.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones jai nesuteikta galimybė išreikšti nuomonę, nebuvo išsiaiškinta mergaitės nuomonė, klausimas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka ir kt. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo esmę, nurodyti kriterijai iš esmės neprivalo būti taikomi sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Nurodytų kriterijų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurio metu svarbu išsiaiškinti tiek šalių poziciją, tiek vaiko nuomonę (atsižvelgiant į jo amžių) ginčo klausimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei buvo pasiūlyta (o ne nustatyta pareiga) pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nurodo, kad teismo pranešimą gavo tik 2017-05-04 ir neturėjo galimybės iki 2017-05-05, 13.00 val. pateikti atsiliepimo. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad teismo pranešimą gavo tik 2017-05-04. Be to, kaip nurodo pati atsakovė, ji prašymo nagrinėjimo dieną buvo atvykusi į teismą, t. y. 2017-05-05, tačiau nei atsiliepimo į prašymą, ar prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, nėra išreiškusi.

Apeliantė nurodo, kad teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo privalėjo kartu išspręsti ir laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo klausimą. Teismas pažymi, kad bendravimo tvarkos nustatymo klausimas taip pat sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos keitimas, kai jis yra pripratęs prie esamų gyvenimo sąlygų, galimai prieštarautų vaiko interesams, turėtų įtakos jos emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius išgyvenimus ir darytų socialinę bei psichologinę žalą. Tad tol, kol vyksta bylos nagrinėjimas, vaiko interesai iš esmės labiausiai būtų užtikrinti nustačius laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi prie gyvenimo su tėvu aplinkos jis šiuo metu yra pripratęs.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės E. M. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.