Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. 2017-04-21 ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui mokėjimo tvarkos pakeitimo, bei pagal atsakovės E. M. 2017-06-23 priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) ir tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(1) nustatyti nepilnamečio vaiko - K. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, t.y. ieškovu L. K.;

(2) pakeisti nepilnamečio vaiko - K. K. materialinio išlaikymo tvarką, nustatyta Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010, - iš E. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui - K. K. periodinėmis išmokomis, mokant kiekvieną mėnesį po 81,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant jam disponuoti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise.

(1) nustatyti nepilnamečio vaiko - K. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, t.y. atsakove E. M.;

(2) padidinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010, nepilnamečiam vaikui - K. K. priteisto išlaikymo dydį - iš L. K. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui - K. K. periodinėmis išmokomis, mokant kiekvieną mėnesį po 120,00 Eur, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ją;

(3) nustatyti L. K. ir nepilnamečio vaiko - K. K. bendravimo tvarką pagal jos siūlomą tėvo ir vaiko sutikimų grafiką.

Ieškovas L. K. pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje; atsiliepime į priešieškinį), taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ir atsakovė E. M. yra mažametės K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Jis su atsakove susipažino ir pradėjo bendrauti 2009 m. pradžioje. Gimus dukrai, jis kurį laiką gyveno kartu su atsakove, o kai dukrai buvo 8 mėn., su E. M. išsiskyrė. 2012 m. jie vėl pradėjo gyventi kartu, bendrai pragyveno iki 2017 m. sausio mėn. Pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartį, priimtą civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010, dukros išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis jis moka 81,00 Eur. Priteistą išlaikymą mokėjo reguliariai, įsiskolinimas nebuvo susidaręs. Pagrindinė priežastis dėl kurios jis išskyrė su atsakove yra ta, kad E. M. nuolat vartojo alkoholį, juo piktnaudžiavo. Atsakovė alkoholiu piktnaudžiauja ir šiuo metu. Taip pat, E. M. tinkamai neprižiūrėjo nepilnametės dukros K. K., neužtikrino jai gyventi būtinų sąlygų - ji gyvena sename ūkio pastate (lauko virtuvėje), todėl nepilnametė dukra dažnai sirgo, praleisdavo pamokas mokykloje be pateisinamų priežasčių; atsakovė nepasirūpindavo, kad namuose dukrai būtų pakankamai maisto; atsakovė ilgą laiką nedirbo, vedė asocialų gyvenimo būdą, dėl ko dukrą ji dažnai palikdavo vieną, pati tuo metu išeidavo pas draugus vartoti alkoholio. Nepaisant to, nepilnametė dukra gyveno kartu su motina iki 2017-03-10. Tačiau nuo 2017-03-10 jis K. K., jos pačios prašymu, pasiėmė iš mokyklos ir nuo to laiko nepilnametė dukra gyvena kartu su juo. Pati dukra 2017-03-10 jam paskambino ir paprašė, kad jis ją pasiimtų. Jis K. K. iš mokyklos pasiėmė sergančią, dukrai buvo nustatytas bronchitas. Nepilnametė dukra nori gyventi kartu su juo. Nuo to laiko, kai dukra apsigyveno pas jį, atsakovė su dukra buvo susitikusi apie dešimt kartų. Atsakovė dukros pati nelankė, jis nuveždavo K. K. pas atsakovę į namus ir vėliau pasiimdavo. E. M. nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su dukra, jos ir dukros bendravimas vyksta tik jo ir K. K. iniciatyva. Jis yra sudaręs geras sąlygas gyventi dukrai - jo namuose K. K. turi savo atskirą kambarį; yra aprūpinta rūbais, mokyklos priemonėmis; namuose visada yra pakankamai maisto. Jis dirba sandėlininku, vidutiniškai uždirba 1000,00 Eur per mėnesį. Šiuo metu gyvena trise: jis, dukra ir jo tėvas - K. K. senelis. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, nuo 2017 m. kovo mėn., jo iš viso nevartoja. Jei K. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, netrukdytų dukrai bendrauti su atsakove E. M., skatintų ją tai daryti. Šiuo metu jam dukrą prižiūrėti padeda jo tėvas (K. K. senelis), gyvenantis kartu su jais. Kartais padeda ir jo motina (K. K. močiutė). Taip pat, jam yra teikiamos socialinės paslaugos, jas vertina teigiamai, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Mano, kad kartu su E. M. jo dukrai K. K. yra nesaugu, atsakovė negeba ja tinkamai rūpintis, jos tinkamai neprižiūri. Todėl jis, siekdamas apsaugoti dukros interesus, kreipiasi į teismą dėl dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Nustačius K. K. gyvenamąją vietą su juo, atsakovė E. M. privalėtų teikti jai materialinį išlaikymą. Laiko, kad jo prašoma priteisti iš atsakovės 81,00 Eur dydžio mėnesinė išlaikymo suma yra pakankama, daugiau pinigų jam iš atsakovės nereikia. Jo gaunamas darbo užmokestis ir turimos materialinės sąlygos leidžia jam tenkinti visus nepilnametės dukros poreikius.

L. K. atstovas adv. V. G. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovo pareikštus materialinius/teisinius reikalavimus ir prašė 2017-04-21 ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės E. M. priešieškinį atmesti.

Atsakovė E. M. pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį; priešieškinyje), taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu susipažino ir bendrauti pradėjo 2009 m. pradžioje. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros K. K.. Su ieškovu santuokos sudariusi nebuvo. Gimus dukrai dar bandė su L. K. gyventi kartu. Tačiau, kai K. K. buvo 7-8 mėn., ji išėjo gyventi pas savo mamą. Ieškovas 2010 m. liepos mėn. išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. 2012 m. jie vėl pradėjo gyventi kartu, tačiau pastovaus gyvenimo kartu nebuvo - kurį laiką pagyvenę kartu, jie vėl išsiskirdavo. Nuo pat K. K. gimimo ja rūpinosi ji viena, L. K. jai dėmesio skyrė minimaliai. Tik K. K. paaugus, ieškovas pradėjo bendrauti su dukra, ja domėtis. Dukra su tėvu sutarė gerai ir ji neprieštaravo jų bendravimui. Iki 2017-03-10, t.y. daugiau nei 7 m., nuolatinė K. K. gyvenamoji vieta buvo su ja, o tėvas L. K. su dukra bendravo bendru šalių sutarimu. 2017-03-10 ieškovas savavališkai, prieš jos valią, pasiėmė K. K. iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir nuo tos dienos laiko savo gyvenamojoje vietoje. Ji kiekvieną dieną bendrauja su dukra telefonu. Lankyti dukros ieškovo gyvenamojoje vietoje negali, nes jo bijo. L. K. yra smurtavęs prieš ją, taip pat jos motiną. Ieškovas dukrą atveža pas ją, bet ji su dukra negali ramiai bendrauti, nes L. K. nuolat skambina dukrai. Ieškovas yra linkęs vartoti alkoholį, anksčiau naudojo prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Bendro jų gyvenimo metu policija buvo kviesta ne kartą, nes ieškovas smurtavo prieš ją, taip pat išdaužė jos motinai priklausančių namų langus. Pagrindinė jų nesutarimų priežastis yra ieškovo vartojamas smurtas prieš ją, agresyvus jo būdas, alkoholio vartojimas. K. K. pradėjus gyventi pas tėvą, pasikeitė jos elgesys - ji keikiasi, spjaudosi, neklauso, ji dukros negali sudrausminti. Dėl šiukštaus ir gąsdinančio ieškovo elgesio, K. K. 2017-04-03 buvo pristatyta į LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių dėl ištikusio isterijos priepuolio. Priešingai nei kad teigia ieškovas, ji nepiktnaudžiauja alkoholiu, iš esmės jo nevartoja, priklausomybės alkoholiui ji neturi. Yra bausta administracine tvarka už tai, kad buvo neblaivi ir tuo metu nepilnametė dukra buvo jos namuose. Tačiau tai vienetinis atvejis, tokių atvejų daugiau nėra buvę. Nuo 2017 m. balandžio mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirba keturias dienas, po to keturias dienas yra laisva. Jos gaunamos pajamos nėra didelės, apie 430,00-480,00 Eur per mėnesį, tačiau jų pakanka. Ji ieškosi geriau apmokamo darbo, taip pat trumpesnių darbo valandų, kad galėtų daugiau laiko praleisti su dukra. Gyvenimo sąlygos jos namuose yra geros, dukra ten gyveno nuo pat gimimo. Ji anksčiau skyrė daug dėmesio dukrai - kol gyveno kartu su ja, K. K. retai sirgdavo, buvo prižiūrėta, gražiai aprengta. Dabar mergaitė dažniau serga, atvežta pasimatyti būna aprengta netvarkingai, nešvariais rūbais. Mano, kad L. K. negali tinkamai rūpintis dukra ir dėl jo dirbamo darbo grafiko. Kadangi iš darbo ieškovas grįžta labai vėlai, K. K. daug laiko būna viena namuose arba prižiūrima senelio A. K., kuris taip pat turi polinkį vartoti alkoholį. Ji mano, kad nėra jokio realaus pagrindo pakeisti per 7 m. nusistovėjusią dukros gyvenamąją vietą, todėl K. K. gyvenamoji vieta privalo būti nustatyta kartu su ja. Atsižvelgdama į susiklosčiusią konfliktinę situaciją, į konfliktiškus jos ir L. K. tarpusavio santykius, prašo, kad būtų nustatyta ieškovo ir dukros K. K. bendravimo tvarka pagal jos siūlomą susitikimų grafiką. Jos siūloma tėvo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka leistų kiek įmanoma labiau sumažinti galimų ginčų kilimo tikimybę. Kauno rajono apylinkės teismas 2010-11-29 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010, patvirtino jos ir ieškovo sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas moka išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K. po 81,00 Eur per mėnesį. Teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, buvo priimtas prieš 7 m. Per šį laikotarpį pasikeitė tiek ekonominė situacija Lietuvos Respublikoje, tiek ieškovo L. K. finansinė būklė, tiek mažamečio vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovo mokamos mėnesinės 81,00 Eur sumos jau nepakanka net minimaliems K. K. poreikiams patenkinti. Todėl prašo padidinti ieškovo kiekvieną mėnesį mokamo materialinio išlaikymo dukrai dydį iki 120,00 Eur.

E. M. atstovė adv. A. Ž. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsakovės nurodytas faktines aplinkybes bei prašė visiškai patenkinti priešieškinio reikalavimus, o ieškovo L. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į nagrinėjamoje civ. byloje suriktus faktinius duomenis, ginčo šalių turimas materialines sąlygas auginti mažametį vaiką, pačios K. K. nuomonę, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu L. K., taip pat tenkinti ieškovo reikalavimą dėl materialinio išlaikymo vaikui mokėjimo tvarkos pakeitimo. Patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus, atsakovės E. M. pareikštas priešieškinis turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Nagrinėjamoje civ. byloje pateiktas Gimimo liudijimas Nr. AA (duomenys neskelbtini) neginčijamai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė K. K.. Jos tėvas yra ieškovas L. K., o motina yra atsakovė E. M..

Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010, buvo patvirtinta L. K. ir E. M. taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Remiantis patvirtintos taikos sutarties 1.1 p. nuostatomis, ieškovas L. K. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko K. K. išlaikymui po 250,00 Lt (81,00 Eur), kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės.

Iš ginčo šalių paaiškinimų bei nagrinėjamos civ. bylos medžiagos matyti, kad nuo gimimo (t.y. nuo (duomenys neskelbtini)) K. K. gyveno kartu su motina E. M., jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo ir atsakovės tuo metu ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, todėl K. K. gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų teismo sprendimu (t.y. priverstine tvarka) nebuvo nustatyta.

Civ. byloje esantys rašytiniai dokumentai liudija, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2017-03-22 buvo gautas L. K. paaiškinimas „Dėl šeimos situacijos“, kuriame nurodoma, kad K. K. nuo 2017-03-10 gyvena ir būna su juo. 2017-03-20 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 13-12 nurodyta, kad K. K. gyvena pas tėvą L. K., adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017-03-10. Kad nepilnametė dukra nuo minėtos datos, t.y. nuo 2017-03-10, gyvena kartu su tėvu L. K., jo gyvenamojoje vietoje, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovė E. M.. Remiantis nurodytais faktiniais duomenimis, teismas konstatuoja, kad ginčo šalių nepilnametė dukra K. K. su ieškovu L. K. faktiškai gyvena nuo 2017-03-10.

Ieškovas L. K. 2017-04-21 pateiktu ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukros K. K. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo. Tokį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad nepilnametei dukrai gyventi kartu atsakove E. M. yra nesaugu, nes ji nuolat vartoja alkoholį, dukros tinkamai neprižiūri, ja nesirūpina, pati dukra gyventi pas motiną nenori, o nori gyventi tik su juo.

Analogiško pobūdžio reikalavimą 2017-06-23 pateiktame priešieškinyje suformulavo ir atsakovė E. M.. Jos nuomone, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ja, nes tarp jų yra užsimezgęs glaudus ir artimas ryšys, ji kartu su dukra gyveno ir ja rūpinosi nuo pat gimimo, turi tinkamas materialines sąlygas dukrai auginti. L. K. niekada nesirūpino ir neprižiūrėjo dukros, yra agresyvaus charakterio, nesivaldantis, su juo mažametei dukrai yra nesaugu. Be to, L. K. piktnaudžiauja alkoholiu, tai daro ir kartu su juo gyvenantis ieškovo tėvas.

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams. Negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. 3 d.).

Vienas teismo kompetencijai priskirtų spręsti klausimų - vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privalo vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo niekada neįgyja res judicata galios, nes Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamoje civ. byloje surinkti faktiniai duomenys - Kauno apskr. VPK Kauno rajono PK raštai; V. K. 2017-03-20 raštas adresuotas Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui; E. M. 2017-03-07 rašytinis paaiškinimas; L. K. 2017-03-08 rašytinis paaiškinimas; R. M. 2017-3-16 raštas adresuotas Ringaudų seniūnijos socialinei darbuotojai; Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnų 2016-11-25 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūno 2017-07-07 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat kiti dokumentai - neginčijamai liudija, kad ieškovo L. K. ir atsakovės E. M. santykiai yra itin konfliktiški, ginčo šalys nuolat kaltina viena kita tiek alkoholio vartojimu, tiek ir netinkamu elgesiu nepilnamečio vaiko atžvilgiu, be kita ko, į tarpusavio konfliktus ieškovas ir atsakovė nuolat įtraukia artimus savo šeimos narius.

Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko - K. K. interesus gyventi saugioje, ramioje ir tinkamoje aplinkoje, yra būtina teismo tvarka nustatyti jos gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 2 d.).

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat būtina įvertinti ir kiekvieno iš tėvų šeimos gyvenamosios aplinkos sąlygas.

Teismas pažymi, kad K. K. nuo pat gimimo iki 2017-03-10 nepertraukiamai gyveno kartu su motina E. M.. Iš ginčo šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti ir tai, kad epizodiškai kartu su vaiku ir jo motina taip pat gyvendavo ieškovas L. K.. Tačiau nuo 2016 m. ieškovas ir atsakovė jau gyveno atskirai. Taip pat, jau buvo konstatuota, kad nuo 2017-03-10 nepilnametis vaikas - K. K. nepertraukiamai gyvena kartu su tėvu L. K..

Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų, kad iki 2017 m. kovo mėn. (kuomet K. K. apsigyveno pas tėvą) kuri nors iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovė) netinkamai rūpinosi nepilnamečiu vaiku, buvo bausti už vaiko teisių pažeidimus, buvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas L. K. net ir gyvendamas skyrium nuo nepilnamečio vaiko - K. K., nebuvo nusišalinęs nuo jos priežiūros, ją rūpinosi tinkamai, t.y. savalaikiai mokėjo nustatyto dydžio išlaikymą (civ. byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad yra (buvo) susidaręs išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas), lankė dukrą jos gyvenamojoje vietoje (tai teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė E. M.).

Surinkti duomenys apie administracinius teisės pažeidimus liudija, kad atsakovė E. M. 2017-05-31 savo namuose buvo neblaivi (jai nustatytas 0,75 prom. girtumas), tai matant mažametei dukrai K. K.. Kadangi tokiais veiksmais ji rodė netinkamą pavyzdį savo dukrai, E. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 73 str. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie administracinius pažeidimus liudija, kad dėl teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu yra baustas ir ieškovas L. K.. Jis yra du kartus baustas pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., už tai, kad 2009-08-12, 03.18 val., vairavo transporto priemonę neblaivus (žr. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-5806-246/2009) bei už tai, kad 2013-07-20, 21.10 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (žr. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5979-825/2013). Kartu teismas atkreipia dėmesį ir pažymi, kad pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ieškovas L. K. įvykdė pakankamai seniai, t.y. prieš 8 m. ir prieš 4 m. Kad piktnaudžiautų alkoholiu šiuo metu, faktinių duomenų nagrinėjamoje civ. byloje nėra. Tuo tarpu atsakovė E. M. neblaivi nepilnamečio vaiko akivaizdoje buvo rasta jau teisme esant iškeltai civ. bylai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (t.y. 2017-05-31), vieno iš retų K. K. apsilankymų pas ją metu. Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK 1-ojo veiklos skyriaus 2017-03-23 rašte Nr. 20-S-35412/1.1 „Dėl informacijos apie E. M.“ užfiksuotas dar vienas atvejis, kai E. M. buvo rasta namuose neblaivi - policijos ekipažui pagal 2017-03-17, 18.04 val., gautą iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo rasta akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji svirduliavo, kalbėjo nerišliai, pasitikrinti blaivumą atsisakė.

Sprendžiant apie ginčo šalių pastangas rūpinantis nepilnamečiu vaiku, siekiant sudaryti jam maksimaliai tinkamas sąlygas augti ir vystytis, teismas atsižvelgia į tai, kad L. K. nuo 2017-04-11 yra teikiamos socialinės paslaugos, kurias jam teikia Kauno rajono Socialinių paslaugų centras. Tai liudija minėto centro 2017-04-12 raštas Nr. SD-679 „Dėl socialinių paslaugų teikimo“. Kad L. K. yra teikiamos bendrosios socialinės paslaugos nurodoma ir kituose Kauno rajono Socialinių paslaugų centro raštuose. Atsakovė E. M. jai siūlytų socialinių paslaugų atsisakė. Kauno rajono Socialinių paslaugų centro 2017-06-21 rašte Nr. SD-1383 nurodoma, kad E. M. atsisakė bendrauti su socialine darbuotoja, tokios darbuotojos apsilankymų metu jos į savo namus neįsileisdavo, pamačiusi socialinę darbuotoją kieme primygtinai ir agresyviai reikalaudavo pasišalinti, nesileisdavo į kalbas apie socialinių paslaugų teikimą.

Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, teismas įvertina ir kiekvieno iš tėvų šeimos gyvenamosios aplinkos sąlygas.

Ieškovas L. K. nuo 2015 m. gegužės mėn. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju. Darbdavio ieškovas apibūdinamas kaip tvarkingas asmuo, atsakingai atliekantis pavestas užduotis, lengvai sprendžiantis problemas, draugiškas, lengvai bendraujantis. Jo gaunamos pajamos sudaro apie 700-800 Eur/mėn.

Atsakovė E. M. nuo 2017 m. kovo 21 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja. Darbdavio atsakovė apibūdinama kaip darbšti, komunikabili, paslaugi, pareiginga, korektiška su klientais ir kolegomis, pavestus darbus ji atlieka laiku ir atsakingai. Jos gaunamas pajamos sudaro apie 400,00-500,00 Eur/mėn.

2017-08-21 pateiktoje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl ginčo Nr. VS-1902 (taip pat ir 2017-04-11 šeimos aplankymo akte Nr. ŠD-273 ir šeimos aplankymo akte Nr. ŠD-274) yra detaliai aprašytos ieškovo ir atsakovės buities sąlygos:

L. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini); ieškovas gyvena 1 aukšto, trijų kambarių bute, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise; būstas be komunalinių patogumų, tačiau yra vanduo, kuris atiteka į namą; nepilnametė dukra maudosi vonelėje; ieškovo buitis tvarkinga, pilnai aprūpinta; vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuris yra šviesus, erdvus, apstatytas visais būtinais baldais, yra erdvės vaiko žaidimams, poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikio praleidimui;

E. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė gyvena 1 aukšto, 1 kambario name; gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena atsakovė, nuosavybės teise priklauso jos motinai; būstas be komunalinių patogumų; iki K. K. apsigyvenant su tėvu, ji su mama E. M. naudojosi bendru kambariu, kartu jame miegojo; vaikui buvo skirta erdvės žaidimams, poilsiui, pamokų ruošai, laisvalaikio praleidimui.

Papildoma informacija, detaliau atkleidžianti abiejų ginčo šalių gyvenimo ir buities sąlygas, yra nurodyta ir Kauno rajono Socialinių paslaugų centro 2017-03-30 rašte Nr. SD-581:

E. M. gyvena savo motinos R. M. namų valdoje, atskirame pastate, lauko virtuvėje; atsakovė yra susitvarkiusi vieną kambarį, tačiau jame šalta ir tamsoka, nėra vandentiekio, kanalizacijos, karšto vandens; moteris naudojasi lauko tualetu; namuose trūko švaros ir tvarkos; kambaryje buvo daugiau nei trys šunys, jie tame pačiame kambaryje miegojo, tuštinosi;

L. K. gyvena jam priklausančiame dviejų kambarių bute; namuose padarytas remontas, yra šilta ir šviesu; vyras naudojasi lauko tualetu, namuose nėra vonios, dušo, kanalizacijos; virtuvėje stovi šildymo katilas, yra karštas vanduo.

Lietuvos Respublikos CK 3.177 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Analogiška nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos CPK 380 str. 1 d.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, 2017-10-18, 14:00 val., vykusio teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei I. B., buvo betarpiškai išklausyta ginčo šalių nepilnametės dukros K. K. nuomonė dėl jos gyvenamosios vietos. K. K. paaiškino, kad: nori, jog šalia jos būtų tėtis; ji dabar gyvena su tėčiu ir dieduku; gyvena kaime, name; mama gyvena kitame kaime; ji mamą aplanko du kartus per savaitę; pas mamą patinka, jos abi važiuoja į miestą arba būna namuose; tačiau labiau patinka būti pas tėtį, nes pas jį visada yra valgyti, tėtis į mokyklą išleidžia, apiperka; pas mamą nenorėtų gyventi, nes nebūna valgyti, mama naktimis iš namų išeina, kartais girta būna; tada ji eina pas močiutę; kai mama pabėgdavo su draugais, ji eidavo pas močiutę miegoti; norėtų pas mamą į svečius nuvažiuoti, jei gyventų su tėčiu; tėtis jos nebara, gražiai su ja kalba; ji nei tėčio, nei mamos nebijo; jei leistų pasirinkti, ji norėtų, kad su ja gyventų tėtis, diedukas ir močiutė; norėtų, kad ir mama kartu gyventų.

Itin detali nepilnamečio vaiko K. K. (be kita ko, atlikta dalyvaujant psichologei) apklausa yra užfiksuota ir Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūno 2017-07-07 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-50996-17. Iš nepilnamečio vaiko apklausos duomenų matyti, kad: K. K. nori gyventi su tėčiu; su mama jaučiasi nesaugi; mama būna neblaivi, yra atėmusi jai dovanotus auksus, taip pat yra atėmusi jos telefono kortelę; mama gerdavo, naktimis ją palikdavo, išeidavo iš namų; mama ją mušdavo per užpakalį, tai darė ne kartą, niekas kitas jos daugiau nėra mušęs; norėtų gyventi su tėčiu, o pas mamą norėtų nuvažiuoti.

Teismas pažymi, kad civ. bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti ginčo šalių pakviesti liudytojai. Ieškovo L. K. prašymu kaip liudytojai buvo apklausti - A. K. (ieškovo tėvas), V. K. (ieškovo mama), V. M. (ieškovo kaimynas), G. Č. (K. K. krikštatėvis) ir A. M. (ieškovo draugas). Atsakovės E. M. prašymu kaip liudytojai buvo apklausti - R. M. (atsakovės mama), D. M. (atsakovės sesuo) ir E. D. (atsakovės giminaitė). Tačiau teismo vertinimu, visi ieškovo ir atsakovės iniciatyva pakvieti liudytojai (šeimos nariai ir artimi giminaičiai) davė tendencingus, tiesiogiai prieš kitą ginčo šalį nukreiptus parodymus, dažnai nurodydami aplinkybes, kurių patys nematė ir negalėjo matyti, kurias sužinojo tik iš ieškovo ar atsakovės. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tokie liudytojų parodymai negali būti laikomi nei objektyviais, nei patikimais, todėl spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą jais nesivadovauja (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.).

Įvertinęs surinktus ir detaliai aptartus faktinius duomenis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje civ. byloje yra konstatuotinos tokios reikšmingos aplinkybės: (1) nuo K. K. apsigyvenimo kartu su tėvu momento (t.y. nuo 2017-03-10) yra fiksuoti mažiausiai du E. M. alkoholio vartojimo atvejai (2017-03-17 ir 2017-05-31), taip pat, kad atsakovė vartoja alkoholį, tiek teismo atliktos apklausos metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, nurodė ir ginčo šalių dukra K. K.. Tuo tarpu duomenų, kad alkoholiu piktnaudžiautų ieškovas L. K., nagrinėjamoje civ. byloje nėra pateikta, paskutinis su alkoholio vartojimu susijęs įvykis ieškovo atžvilgiu yra fiksuotas ganėtinai senai, t.y. 2013-07-20; (2) atsakovė E. M. nepriima jai siūlomos socialinės pagalbos, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, iš nagrinėjamoje civ. byloje pateiktų Kauno rajono Socialinių paslaugų centro dokumentų matyti, kad ji būna pikta, agresyviai nusiteikusi, nelinkusi priimti jai siūlomos pagalbos. Ieškovui L. K. yra teikiamos socialinės paslaugos, jomis ieškovas naudojasi, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam tokia pagalba yra reikalinga ir duodanti realią naudą; (3) tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi pakankamas materialines ir buitines sąlygas auginti mažametį vaiką. Tačiau surinkti faktiniai duomenys liudija, kad tokios sąlygos yra geresnės pas ieškovą L. K., būtent jis pagal gaunamas pajamas ir turimą materialinį gerbūvį gali sudaryti K. K. geresnes gyvenimo ir raidos sąlygas; (4) pati K. K. tiek apklausta teismo posėdžio metu, tiek ir anksčiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu (žr. Kauno apskr. VPK Kauno raj. PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūno 2017-07-07 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-50996-17) aiškiai nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, t.y. ieškovu L. K., o pas mamą nori lankytis. Tokia nepilnamečio vaiko nuomonė buvo paremta elementariomis, net ir tokio nedidelio amžiaus vaikui puikiai suvokiamomis, gyvenimiškomis aplinkybėmis (kad pas mamą nėra pakankamai maisto; kad mama ją palieka vieną; kad mama geria; ir kt.), dėl ko pripažintina, kad K. K. išsakyta nuomonė yra objektyvi, neprieštaraujanti jos interesams (Lietuvos Respublikos CPK 380 str. 1 d.).

Teismas pažymi ir tai, kad ieškovas L. K., nepilnametei dukrai apsigyvenus kartu su juo (t.y. nuo 2017-03-10) ja rūpinosi atsakingai ir tinkamai. Kauno (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateikta informacija liudija, kad: K. K. noriai eina į mokyklą, tinkamai elgiasi, yra mandagi; pamokų metu susikaupia, išlaiko dėmesį; visada atlieka namų darbus, turi reikiamas mokymo priemones; į mokykla ateina tvarkinga, nevėluoja; lanko POP choro ir dailės būrelius; mergaitė gyvena pas tėtį, kuris ja rūpinasi, dažnai lankosi mokykloje, domisi jos pasiekimais; mama mergaite domisi mažiau, daugiau tai darė pirmoje klasėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ fil. (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro pateikta informacija liudija, kad: K. K. yra stebima ir gydoma nuo pat gimimo; pradžioje ja rūpinosi abu tėvai, vėliau ji atvykdavo arba su mama, arba su tėčiu; lankosi reguliariai, atvyksta reikalingoms konsultacijoms; mergaitei lėtinių ligų nėra diagnozuota.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad surinktų faktinių duomenų visetas liudija, jog nepilnamečio vaiko - K. K. interesus atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu - ieškovu L. K.. Todėl ieškovo 2017-04-21 pareikšto ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 2 d.).

Teismui nustačius K. K. gyvenamąją vietą su ieškovu L. K., privalo būti pakeista Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010, nustatyta materialinio išlaikymo jai teikimo tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Pažymėtina, jog ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės didesnės išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumos nei kad ji yra nustatyta minėta Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010. L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad: 81,00 Eur dydžio mėnesinė išlaikymo suma yra pakankama; daugiau pinigų jam iš E. M. nereikia; gaunamas darbo užmokestis ir turimos materialinės sąlygos leidžia jam tenkinti visus nepilnametės dukros poreikius. Prieštaravimų tokio dydžio (t.y. 81,00 Eur) išlaikymo K. K. priteisimui, nei pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu, nenurodė ir pati atsakovė E. M.. Atsižvelgiant į tai, nesant ginčo tarp šalių dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio, tenkintinas ir antrasis ieškovo L. K. ieškinio reikalavimas, t.y. keistina nepilnamečio vaiko - K. K. materialinio išlaikymo tvarka, nustatyta Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010, ir iš E. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui - K. K. periodinėmis išmokomis, mokant kiekvieną mėnesį po 81,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-04-21) iki vaiko pilnametystės, pavedant L. K. disponuoti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Tenkinus abu ieškovo 2017-04-21 pateikto ieškinio reikalavimus, atsakovės E. M. 2017-06-23 pateikto priešieškinio reikalavimai negali būti patenkinti. Todėl atsakovės E. M. priešieškinis atmestinas.

Teismas, išnagrinėjęs civ. bylą privalo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmestus, ieškovui L. K. iš atsakovės E. M. priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 31,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 850,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovės E. M., valstybės naudai, priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 10,09 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno apylinkės teismo 2017-05-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 149 str.).

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkos pakeitimo nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 187 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2017-04-21 ieškinį tenkinti.

Atsakovės E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2017-06-23 priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko - K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti nepilnamečio vaiko - K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo tvarką, nustatytą Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 2-2901-97/2010.

Iš E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui - K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokant kiekvieną mėnesį po 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą), nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-04-21) iki vaiko pilnametystės, pavedant disponuoti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise ieškovui L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) turėtas bylinėjimosi išlaidas - 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 10,09 Eur (dešimt eurų ir 09 ct.), valstybės naudai (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-05-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikinos nepilnamečio vaiko - K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymą; Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-29 nutarties (civ. byla Nr. 2-2901-97/2010) vykdymo sustabdymą; laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui - K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokėjimą.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkos pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.