Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009 ir 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

CPK 445 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Pareiškėjas pateikė suinteresuotam asmeniui prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Suinteresuotas asmuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940-06-15 buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu, palikuonė.

Remiantis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Nagrinėjamu atveju remiantis pareiškėjos pateiktais dokumentais nustatyta: E. Š. (duomenys neskelbtini)išduoto vidaus paso Nr. 6867 registracijos kortelės kopijoje nurodyta, kad E. Š. ((duomenys neskelbtini) m., t.y. gim. (duomenys neskelbtini) m.) gimė ir gyvena Panevėžyje; Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento rašte nurodyta, kad Y. K. (mergautinė pavardė – S.), Pietų Afrikos identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvoje; Y. K. (S.) Pietų Afrikos identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)taip pat nurodytas jos mirties liudijime, kur ji įvardinta kaip Y. K. ir jos gimimo data nurodyta kaip (duomenys neskelbtini).

2020 m. gegužės 11 d. valstybinės lietuvių kalbos komisijos rašte Nr. S1-211 (1.7.) konstatuota, kad Š. ir S. yra tos pačios pavardės variantai: pirmasis lietuviškais rašmenimis ir su lietuviška netekėjusios moters statusą žyminčia priesaga -aite (skiriant nuo pamatines vyriškosios pavardes Š.o S. -tos pačios pavardes variantas, transkribuotas kitos kalbos rašmenimis pagal apytikslį tarimą; E. ir E. yra to paties moters vardo variantai (pirmasis trumpinys, antrasis pilnesne forma), užrašyti skirtingomis kalbomis, siejami su bibliniu vardu E. dokumentuose anglų kalba fiksuoti vardai Y. ir Y. taip pat yra to paties vardo grafiniai variantai, etimologiškai susiję su pirmaisiais; iš tiesų ir vieni, ir kiti priskirtini prie žydų tautos vardyno.

Taip pat byloje yra pateikti šie dokumentai: Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas A. K. gimimo liudijimas; šiame dokumente nurodyta, jog A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje yra Y. S., kuriai (duomenys neskelbtini)yra (duomenys neskelbtini) m., sūnus; Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduotas pareiškėjai L. A. K. gimimo liudijimas; šiame dokumente nurodyta, jog pareiškėjos tėvas yra A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Pietų Afrikoje.

Konstatuotina, kad šių netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia tai: kad yra labiau tikėtina, jog pareiškėja yra E. Š. (santuokinė pavardė – K.), kuri taip pat buvo žinoma kaip Y. S., gim. Panevėžyje, Lietuvoje, vaikaitė; kad yra labiau tikėtina, jog pareiškėjos senelė E. Š. (santuokinė pavardė – K.), kuri taip pat buvo žinoma kaip Y. S., gim. Panevėžyje, Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Aptarti netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję t.y. pareiškėjos pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos senelė E. Š. (santuokinė pavardė – K.), kuri taip pat buvo žinoma kaip Y. S., gim. Panevėžyje, Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas, siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. A. F., gim. (duomenys neskelbtini)senelė E. Š. (santuokinė pavardė – K.), kuri taip pat buvo žinoma kaip Y. S., gim. Panevėžyje, Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.