Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 1 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnį, A. S. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta bausme – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 92 straipsnį, A. S. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. ir 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. vasario 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. S. 2024 m. liepos 2 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia kėlė triukšmą ir spardydamas sugadino tris automobilių stovėjimo aikštelės tvoros segmentus, du tvoros stulpus, taip UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą 217,08 Eur turtinę žalą, taip savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų (namo gyventojų) akivaizdoje kėlė triukšmą ir spardydamas sugadino tris automobilių stovėjimo aikštelės tvoros segmentus ir du tvoros stulpus. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojų V. K., R. K. ir R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: policijos įvykio registro išraše, 2024 m. liepos 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime, 2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje, 2024 m. liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatoje nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip A. S. viešoje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, šūkauja, mosikuojasi rankomis ir, spirdamas į tvorą, ją sugadina. Šio vaizdo įrašo apžiūra užfiksuota 2024 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje.

Taigi A. S. viešoje vietoje pavakario metu sugadino svetimą turtą. Jis tai padarė be jokios svarios priežasties. Tai, kad jam nepatiko, jog toje vietoje buvo pastatyta tvora, nesuteikė jokio pagrindo gadinti svetimą turtą. Akivaizdu, kad jis galėjo toliau eiti kitu keliu, o ne elgtis neteisėtai. Minėti A. S. veiksmai laikytini įžūliu elgesiu. Byloje taip pat nustatyta, kad tokį kaltinamojo elgesį matė pašaliniai asmenys (gyvenamojo namo gyventojai), kuriems nepatiko jo elgesys. Pašaliniai asmenys paskambino policijai dėl A. S. elgesio ir sulaikė kaltinamąjį. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdytas pašalinių asmenų poilsis, jiems teko skambinti policijai. Šiuo atveju nėra abejonių, A. S. sukėlė BK 284 straipsnyje nustatytus padarinius – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. S. inkriminuota tai, kad jis inkriminuojamą veiką padarė, be kita ko, vandališkais veiksmais. Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012). Išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis svetimą turtą (tvoros segmentus ir stulpus), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, sugadino automobilių stovėjimo aikštelėje – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, todėl toks veikimo būdas negali būti pripažintas vandališkais veiksmais, o laikytinas įžūliu elgesiu, todėl šis (vandališki veiksmai) nusikalstamos veikos sudėties, nustatytos BK 284 straipsnyje, alternatyvusis požymis šalinamas iš kaltinimo.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. S. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje – keldamas triukšmą ir spardydamas tvorą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, atsitrenkęs į tvorą, susinervino ir pradėjo ją spardyti, dėl to gyvenamojo namo gyventojai iškvietė policijos pareigūnus.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, A. S. 2024 m. liepos 2 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia kėlė triukšmą ir spardydamas sugadino tris automobilių stovėjimo aikštelės tvoros segmentus, du tvoros stulpus, taip UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą 217,08 Eur turtinę žalą, taip savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalstamą veiką padarė įžūliu elgesiu, pašalinių asmenų akivaizdoje kėlė triukšmą bei spardydamas sugadino tvoros segmentus ir stulpus, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydamas bendrą – 217,08 Eur turtinę žalą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau aštuonis kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (1 t., b. l. 76–90). Kaltinamasis per penkerių metų laikotarpį daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 109–142). „Sodros“ duomenimis, A. S. nedirba (1 t., b. l. 143–144), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 145). A. S. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b. l. 148–149, 150), per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo į Priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą (1 t., b. l. 151). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. vasario 6 d. ekspertizės akte Nr. 89TPK-45/2025 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje ir atlikus psichikos būklės įvertinimą nėra duomenų, kad A. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 165).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. S. paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu A. S. atlieka laisvės apribojimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 10 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 5 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) (jei šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dieną A. S. bus atlikęs tokius darbus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį, įskaityti A. S. išdirbtų valandų dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

5) draudimu viso bausmės laikotarpiu bendrauti su A. L. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

6) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja. Nagrinėjamu atveju taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, nes skirtingais nuosprendžiais pripažintos įrodytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, priskiriamos tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą.

V. Kiti klausimai

A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 185–187). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 1 tomo bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-05262 dėl 164,58 Eur už A. S. gynusios advokatės Z. Malovos darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjos dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėja paskirta nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 10 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 5 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 7 (septynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) (jei šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dieną A. S. bus atlikęs tokius darbus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį, įskaityti A. S. išdirbtų valandų dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

5) draudimu viso bausmės laikotarpiu bendrauti su A. L. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

6) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į A. S. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nuosprendį.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 1 tomo bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinė laikmena su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš A. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.