Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-411-123/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
2A-411-123/2016
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00490-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
D. Š.
Atsakovas
M. M.
Kategorijos

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-411-123/2016

Teisėja A. Volskytė (Proceso Nr. 2-33-3-00490-2015-2)
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1; 3.3.1.21. (S) ;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. kovo 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Alona Romanovienė, Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Š. ir atsakovo M. M. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas M. M. yra I. G. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo nuo 2014-06-01 sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 290 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendrauti ir draugauti pradėjo nuo 2013 m. balandžio mėnesio, atsakovas nuslėpė nuo ieškovės, kad turi šeimą, todėl tikėjosi, kad netolimoje ateityje su atsakovu sukurs šeimą. Apie tai, kad laukiasi kūdikio, 2013 m. spalio mėnesį ieškovė informavo atsakovą, tačiau jis įkalbinėjo nutraukti nėštumą, o ieškovei nesutikus, visiškai nutraukė santykius. (Duomenys neskelbtini), ieškovė pagimdė sūnų, vaiko tėvas gimimo dokumentuose nenurodytas. 2014 m. vasarą atsakovo siūlymu atliko DNR tyrimus, tačiau ir po jų atsakovas tėvystės nepripažino, todėl tėvystę prašo nustatyti teismo tvarka. Ieškovė viena išlaiko sūnų, gaudama 115 Eur išmoką vaikui, iki vaiko gimimo ir jam gimus gavo vienkartines išmokas, kurios, ieškovės nuomone, nelaikytinos lėšomis vaikui išlaikyti. Kitų pajamų ieškovė neturi, iki vaiko gimimo darbinių pajamų negavo, nekilnojamojo turto nėra įgijusi. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip 405 Eur kas mėnesį, tiek kainuoja maistas, drabužėliai, higienos priemonės, vaistai ir kt. Atsakovas yra dviejų sporto klubų bei dviejų ūkio subjektų vadovas ir galimai bendraturtis, todėl atsižvelgiant į jo pajamas kas mėnesį turėtų mokėti sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 290 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-11-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, jog M. M. yra I. G. Š. tėvas. Priteisė iš M. M. išlaikymą I. G. Š. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2014-11-24 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė D. Š. I. G. Š. išlaikyti skirtų lėšų ir turto tvarkytoja. Priteisė iš M. M. 54 Eur žyminio mokesčio valstybei, 41 Eur bylinėjimosi išlaidų D. Š. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atlikus ginčytinos tėvystės ekspertizę, nustatė, kad atsakovas yra vaiko tėvas (ekspertizės aktas Nr. ES 272/15(01), atsakovas vaiko tėvystę pripažino, todėl ieškovės ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkino ir pripažino atsakovą I. G. Š. tėvu. Konstatavo, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaiką yra nevienodos, atsakovo turtinė padėtis dėl turimo nekilnojamojo turto yra ženkliai geresnė nei ieškovės, todėl dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties atsakovas turi prisiimti ir didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų. Atsakovas nurodo, kad gauna tik minimalias pajamas, tačiau atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas, todėl siekdamas tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turėtų būti aktyvus, ieškodamas geriau apmokamo darbo. Atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės vadovas ir akcininkas, nekilnojamo turto pobūdis (žemės sklypai mažaaukščių namų statybai, nebaigti statyti butai) leidžia daryti išvadą, jog atsakovo gaunamos pajamos gali būti didesnės nei nurodomos. Faktas, kad atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, nepaneigia atsakovo geresnės nei ieškovės turtinės padėties. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 290 Eur kas mėnesį, tačiau įrodymų apie turimas išlaidas būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui ir apskaičiavimų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sūnaus poreikiai būtų didesni dėl sveikatos ar kitokių objektyvių priežasčių, todėl teismas sprendžia, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai labiau atitinka atsakovo pateiktus apskaičiavimus apie jo turimas išlaidas panašaus amžiaus vaikams, ir išlaidos nėra didesnės nei 300 Eur per mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis, gaunamos nuolatinės pajamos leidžia tenkinti vaiko minimalius poreikius. Ieškovės galimybės, auginant pusantrų metų amžiaus mažametį sūnų, dalyvauti darbo rinkoje ir gauti darbą, atitinkantį jos amžių ir profesinius įgūdžius, yra ribotos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti po 150 Eur kas mėnesį nuo 2014-11-24 iki vaiko pilnametystės. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas išmokėjo ieškovei vienkartinę 3000 Lt (868 Eur) išmoką, šias lėšas įskaitė į atsakovo teiktą išlaikymą ir išlaikymą priteisė ne nuo 2014-06-01, bet nuo 2014-11-24.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. Š. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-26 sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertė – 366 259 Eur, ir kurio didžiąją dalį atsakovas pirko. Todėl atsakovo pateikti įrodymai, kad gaunamos per mėnesį pajamos sudaro tik 162,50 Eur, yra vertintini kritiškai. Nurodo, kad ieškovė nei asmeninės, nei dalinės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto, nuosavo gyvenamojo būsto, gyvena pas tėvus ir prisideda prie jų būsto išlaikymo, mokesčių už komunalinius patarnavimus mokėjimo. Mano, kad vertinant šalių padėtį, atsakovas turėtų vaikui teikti ne mažiau 75 proc. reikalingo išlaikymo. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovo sumokėta 868 Eur vienkartinė įmoka buvo įskaičiuota į lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, nes šios lėšos buvo atsakovo sumokėtos vaikui negimus, ir pinigai buvo skirti vaiko kraiteliui įsigyti, todėl laikytini dovana vaiko gimimo proga, bet ne lėšomis vaikui išlaikyti.

Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo iš dalies pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-26 sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą I. G. Š. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo 2015-04-15 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nepateikė nei poreikių apskaičiavimo, nei kitų dokumentų. Teismo posėdžio metu ieškovė aiškiai įvardijo, kad vaiko poreikiai maistui, rūbams, masažams ir žaislams sudaro 138,92 Eur. Mano, kad vaiko dalis būsto išlaidoms ir kitos galimos papildomos išlaidos nesudaro daugiau nei 60 Eur per mėnesį, todėl 100 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį visiškai atitinka vaiko poreikius. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo po 150 Eur išlaikymo, nes neteisingai nustatė vaiko poreikius. Teismas negali priteisti iš atsakovo daugiau nei yra protingi, realūs vaiko mėnesiniai poreikiai. Nurodo, kad atsakovo pajamos nėra didelės, atsakovas su sutuoktine išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Nesutinka, kad jo turimas nekilnojamasis turtas parodo geresnę turtinę padėtį, nes pradėtos statybos nebuvo užbaigtos, o paveldėto turto negali parduoti, nes jam priklauso 1/6 šio turto dalis. Mano, kad ieškovė nededa pastangų pagerinti turtinę padėtį. Mano, kad 868 Eur išmoka pagrįstai įskaityta į atsakovo teiktą išlaikymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės D. Š. apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo po 150 Eur, neteisingai nustatė vaiko poreikius, todėl apeliantės argumentai nepagrįsti, o teismas negali priteisti iš atsakovo daugiau nei sudaro protingi realūs vaiko poreikiai. Apeliantė klaidina teismą nurodydama bendrą turto vertę – 366 259 Eur, nes bendra turto vertė sudaro 219 094 Eur. Mano, kad atsakovo padėtis nėra ženkliai geresnė už ieškovės.

Atsiliepimu į atsakovo M. M. apeliacinį skundą ieškovė D. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tėvai prisideda prie vaiko išlaikymo, nes šiuo metu ieškovei nepakanka lėšų būtiniems vaiko poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš M. M. išlaikymą I. G. Š. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2014-11-24 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė prašo padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymą iki 290 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas prašo sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymą I. G. Š. periodinėmis išmokomis po 100 Eur, mokant jį kas mėnesį nuo 2015-04-15 iki vaiko pilnametystės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. Š. ir atsakovas M. M. turi nepilnametį sūnų I. G. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje atlikus ginčytinos tėvystės ekspertizę nustatyta, jog M. M. yra I. G. Š. tėvas. Šios teismo sprendimo dalies atsakovas neginčija. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kyla ginčas tik dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo.

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jos pajamas sudaro 115,49 Eur išmoka vaikui (b. l. 6), ieškovė gyvena su tėvais. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis sudaro 149,88 Eur per mėnesį (b. l. 28), atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/12 gyvenamo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 879/1000 0,0412 ha žemės sklypo mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esančių (duomenys neskelbtini) ir 5 nebaigti statyti butai šiame žemės sklype bei 0,0870 ha ir 0,041 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu VĮ Registrų centre yra registruotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė pagal masinį vertinimą yra 219 094 Eur, be to, atlikus šio nekilnojamojo turto vertinimą, turto vertė galimai siektų ir žymiai didesnę sumą. Atsakovas privalo išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus – sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė A. M. nuo 2015-07-01 gauna apie 365 Eur dydžio išmoką iš VSDFV per mėnesį.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nors atsakovas su ieškovės pateiktu detalizuotu nepilnamečio vaiko poreikių apskaičiavimu nesutiko, ir mano, kad prekių ir paslaugų kainos yra per aukštos, tačiau įrodymų, iš esmės paneigiančių ieškovės pateiktą apskaičiavimą, į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Sutiktina, kad atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 150 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui. Byloje atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris nuo 2016-01-01 sudaro 350 Eur, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui po 150 Eur per mėnesį atsižvelgė ir į suformuotą kasacinio teismo praktiką, t.y. neperžengė orientacinio kriterijaus, nustatančio priteistino išlaikymo dydį, ribų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog šalių sūnaus poreikiai būtų didesni dėl sveikatos ar kitokių objektyvių priežasčių, todėl nurodė, jog tokio amžiaus vaiko poreikiai labiau atitinka atsakovo pateiktus apskaičiavimus apie jo turimas išlaidas panašaus amžiaus vaikams, ir nėra didesnės nei 300 Eur per mėnesį. Dėl nurodytos aplinkybės nėra pagrindo padidinti priteistą išlaikymo sumą iki 290 Eur, kaip reikalauja ieškovė. Atsižvelgus į tėvų turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, ieškovės ir atsakovo pareigą imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, konstatuotina, jog prievolę teikti nurodytą išlaikymą šalys privalo lygiomis dalimis.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas ieškovei atsakovo sumokėtą vienkartinę 3000 Lt (868 Eur) išmoką pagrįstai laikė lėšomis, susijusiomis su vaiko gimimu (vaiko kraiteliui pirkti ir pan.), todėl pagrįstai įskaitė jas į atsakovo teiktą išlaikymą ir išlaikymą priteisė ne nuo 2014-06-01, bet nuo 2014-11-24.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-26 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Alona RomanovienėAlbina Pupeikienė