Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj.sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėja M. Didžbalienė 2018 m. rugsėjo 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 17-ANR_P-426-2018, kuriame nurodė, kad S. A. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. 18.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. 00.00 val., padarė neigiamą įtaką mažamečiui K. A., kuris projektuoja požiūrį į motiną E. A. ir santykio su ja vertinimą iš jo perspektyvos. Dėl minėtų aplinkybių mažametis tapo akivaizdžiai priešiškas savo motinai, o jos bendravimą, bet kuriuos motinos poelgius bei elgesį su juo ir broliu vertina pabrėžtinai neigiamai arba menkinamai. Toks S. A. elgesys, kai į vykstantį teisinį konfliktą dėl bendravimo su mažamečiu vaiku, įtraukiamas pats mažametis vaikas, nesiderina su tėvų pareiga tinkamai auklėti savo vaikus, rūpintis jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Konstatuotina, kad dėl tokių savo veiksmų, S. A. panaudojo tėvo valdžią priešingai mažamečio sūnaus interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su nuostata, kad vaikui turi būti užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad reikia vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, įskaitant ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimą jo akivaizdoje. Šiais savo veiksmais S. A. kaltinamas pažeidęs vaiko teises ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 6 dalį ir 12 dalį, 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. A. teismo posėdyje kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, nurodydamas, kad vaiko prieš motiną nenuteikinėjo. Taip pat nurodė, kad jis užaugo be tėvo, todėl jo santykiai su vaikais labai geri. Vaikai jau beveiki 2 metus gyvena su jų mama, tarp jo ir sutuoktinės jau pusantrų metų vyksta skyrybų procesas. Su vaikais jis bendrauja pagal grafiką. Sūnus K. lanko pirmą klasę, su žmona gyveno kol sūnui sukako 5 metai. Sūnus K. visuomet norėdavo būti su juo. Jis visada prižiūrėjo vaikus, jais rūpinosi, o sutuoktinė sėdėjo namie ir gyveno iš jo lėšų. Sutuoktinė labai griežta, pedantė, o jo santykiai su sūnumi K. labai geri, ir sūnaus noras būti su tėvu tik stiprėjo. Taip pat nurodė, kad per 6 santuokos metus, jo sutuoktinė dirbo tik 1,5 metų. Jis veždavo vaikus į darželį, apipirkdavo parduotuvėse. Jis savo laiką planavo taip, kad kuo ilgiau pabūti su vaikais, bet priešiškumo prieš mamą niekada nebūdavo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad vieną kartą paimdamas sūnus, pamatė, kad pas jį praskelta lūpa, sūnus pasakė, kad lūpą praskėlė mama, nes jis jos neklausė.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovė adv. A.Martišienė prašė bylą S. A. atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta E. A. parodė, kad negali nurodyti kokie buvo vaikų tėčio S. A. ir vaikų santykiai 2017 m. vasarą, nes jie bendravo pagal nustatytą bendravimo tvarką. Tėtis atvažiuodavo ir išsiveždavo vaiką, ir kaip tarp jų vyko bendravimas ji nežino. Ji stengėsi nesikišti, nes kai ko paklausdavo vaiko, jis sakydavo, sako tėtis liepė nesakyti, nes čia jų paslaptis. Ji norėjo, kad vaikas tik suprastų kas yra paslaptys ir vyriški susitarimai, todėl stengėsi nesikišti. Taip pat nurodė, kad kol jie kartu su S. A. gyveno šeimoje, t.y. kol sūnui K. sukako 5 metai, vaikas iš tėčio dėmesio neturėjo jokio, nes tėtis dirbo. O kai prasidėjo skyrybų procesas, tai tėtis dabar daugiau sūnui skiria dėmesio, kurio jam trūko visus tuos metus. Sūnus ypatingai jaučiasi kai tėtis yra šalia. Su sūnumi K. ji sutaria labai gerai, jis nėra prieš ją nusiteikęs, ir jai atrodo, kad sūnus prie jos prisirišęs. Kaip ir su kiekvienu vaiku, būna tam tikrų nesutarimų, pvz. dantų neišsivalo, laiku miegot nenueina, bet čia normalu. Tačiau yra taip, kad vaikas veliamas į tuos dalykus, į kuriuos jis neturėtų būti įtraukiamas, t.y. į suaugusiųjų dalykus, pvz., teismo nutartimi buvo skirta bendravimo su vaiku tvarka, ir būdavo taip, kad vaikų tėvas atvažiuodavo ne jam nustatytu bendravimo su vaiku laiku, ir kviesdavo K. važiuoti į piceriją. S. A. yra gan konfliktiška asmenybė, stengiasi viską nuvertinti, prie vaiko sako, kad ji perka prastesnius daiktus nei jis ir panašiai, nors to prie vaiko galėtų ir nedaryti. Ji negali atsakyti ar tokiu elgesiu vaikų tėtis daro žalą vaikui, tėtis vaikui reikalingas, jis vyro pavyzdys, o ji, kaip mama turi būti švelni, rūpestinga, globoti vaikus, su jais žaisti. Ji viena gyvena su vaikais, todėl vaikams ji susijusi su kėlimu į darželį, mokyklą, visais ūkiškais darbais namie, o visas gražus bendravimas vyksta su tėčiu, nes jam nereikia tuo rūpintis. Ji stengiasi derinti pramogas su abiem vaikais, kad patiktų ir vienam ir kitam. Tėčio finansinės galimybės kitos, nes jie gyvena dviese. Kai pasiima mažąjį sūnų, jį visada palieka savo antrai pusei arba mamai, o su vyresnėlių K. važiuoja pramogaut. Ji to nematė, tačiau žino iš vaiko pasakojimo. Tėvo daroma žala vaikui buvo ta, kad anksčiau buvo tiesioginis vaiko nuteikinėjimas prieš mamą, tačiau po to kai skyrybų metu paprašė vaikui paskirti psichologinę ekspertizę, tai visas nuteikinėjimas pasidarė švelnesnis, aptakesnis, tiesiog, kad vaikas jai negalėtų visko perduoti. Ekspertizė buvo paskirta 2017 m. gruodžio 4 d. taip pat nurodė, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, ji taip pat buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, jai skirta administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau- Įstatymas) nuostatas. S. A. kaltinamas pažeidęs vaiko teises, o būtent Įstatymo:

- 3 straipsnio (Smurto prieš vaiką formos yra šios) 2 dalį (psichologinis smurtas – tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas);

- 4 straipsnio (Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais) 6 dalį -vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo – kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis; ir 12 dalį - tėvystės ir motinystės papildomumo – įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę);

- bei Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį - Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis.

Teismų praktikoje pabrėžiama, jog tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus, negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2AT-38/2014)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų ar kitų asmenų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip asmenų elgesys priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2227/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas konfliktas šeimoje, barnis ar ginčas mažamečių vaikų akivaizdoje užtraukia atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir traktuotinas kaip pažeidžiantis vaiko interesus. Nuomonių skirtumas, interesų nesutapimas, diskusijos metu priimamas sprendimas, keičiantis ankstesnius susitarimus, yra normalus gyvenimiškas reiškinys. Tam kad konfliktas mažamečių vaikų akivaizdoje užtrauktų administracinę atsakomybę, jis turi pasižymėti pakankamu pavojingumo laipsniu, sukelti neigiamus padarinius vaiko asmeniui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinimas S. A. suformuluotas pagal 2018 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž.Žalėnaitės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46006-17, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Iš minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus 2017 m. rugsėjo 3 d. S. A. pranešimą, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. jam pasiėmus mažametį sūnų K. A. iš E. A., pamatė, kad sūnui prakirsta lūpa, o sūnus nurodė, kad lūpą jam prakirto mama (t.y. E. A.) (b.l. 2-5). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tiek pareiškėjas S. A., tiek vaikų motina, liudytojai bei mažametis K. A.. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad tarp sutuoktinių S. A. ir E. A. vyksta skyrybų procesas (civilinė byla Nr.e2-14949-897/2017), mažamečiai vaikai gyvena su vaikų motina. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi yra taikytos laikinos apsaugos priemonės ir nustatyta S. A. ir nepilnamečių vaikų K. A. bei M. A. bendravimo tvarka. Pagal nustatytą bendravimo tvarką, S. A. su sūnumi K. bendrauja poriniais metų savaičių savaitgaliais, paimant vaiką penktadienį 18.00 val. ir grąžinant jį sekmadienį iki 19.00 val., bei darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimant vaiką iš gyv. vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val. (b.l. 46-50). S. A. kaltinamas daręs neigiamą įtaką mažamečiui sūnui K. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d., t.y. nuo to laiko, kai jis bendravimo nustatyta tvarka paėmė vaiką prakirsta lūpa 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir iki 2017 m. rugsėjo 3 d., kai S. A. per policijos elektroninių paslaugų portalą pateikė pranešimą apie vaiko prakirstą lūpą (ikiteisminio tyrimo medžiagos 12 psl.). Tačiau kaip matyti iš bendravimo tvarkos, kaltinime nurodytu laikotarpiu, S. A. su vaiku galėjo bendrauti tik 2017 m. rugpjūčio 22, 24, 25-27, 29, 31 dienomis. Teismo posėdyje apklaustas S. A. nurodė, kad jokios neigiamos įtakos jis sūnui nedarė, vaiko prieš motiną nenustatinėjo, tiesiog jo ir sūnaus santykiai labai geri, sūnus prie jo labiau prisirišęs, nori daugiau laiko leisti su tėvu. Teismo posėdyje apklausta E. A. nurodė, kad ji asmeniškai nedalyvauja kai tėvas bendrauja su sūnumi, nežino kaip vyksta jų bendravimas, tik iš sūnaus žodžių žino ką jie veikė, kur pramogavo. Negali nurodyti kokiu elgesiu vaikų tėtis darė žalą vaikui. Su sūnumi K. jos santykiai labai geri, jis nėra prieš ją nusiteikęs, ir jai atrodo, kad sūnus prie jos prisirišęs. Taip pat nurodė, kad sūnaus K. santykiai su abiem tėvais skirtingi, nes su mama vaikas būna kasdienybėje, o su tėčiu - pramogauja. Pažymėtina, kad kaltinimo, formuluojamo S. A., esmė yra ta, kad jis nurodytu laikotarpiu padarė neigiamą įtaką mažamečiui K. A., dėl ko jis tapo priešiškas savo motinai, o jos bendravimą, bet kuriuos motinos poelgius bei elgesį su juo ir broliu vertina pabrėžtinai neigiamai ar menkinamai, tačiau iš bylos medžiagos, liudytoja apklaustos vaiko motinos E. A. ir atsakomybės traukiamo S. A. paaiškinimų nėra aišku, kaip pasireiškė ta neigiama įtaka K. A., kokiais veiksmais ji buvo daroma. Kaip jau minėta, kaltinimo laikotarpis nėra didelis – tik 13 dienų, iš kurių S. A. su sūnumi galėjo bendrauti 7 dienas. Per tą laikotarpį S. A. surinko medžiagą, kuria užfiksuotas vaiko sužalojimas (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, teismo medicinos specialisto tyrimas ir išvada ir kt.) ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas pranešdamas apie vaiko sumušimą. S. A., žinoma, klausinėjo vaiko apie sumušimo aplinkybes, fiksavo tai telefono, tai vaikui turėjo būti nemalonu, tačiau tai buvo daro su tikslu apsaugoti vaiką, o ne nuteikti jį prieš motiną. Juo labiau, kad fizinio smurto prieš vaiką faktas buvo konstatuotas, E. A. už tai buvo nubausta administracine tvarka. Iš teismui pateiktų Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų, kurios buvo rengiamos nagrinėjant skyrybų bylą tarp K. A. tėvų, matyti, kad vaikas dar iki kaltinime nurodyto laikotarpio išsakydavo nuostatas, kad jam labiau patinka gyventi su tėčiu, nes mama namie labai garsiai klauso muziką ir jam dėl to skauda galvą. Su tėvu jis mėgsta žaisti lego ir visaip pramogauti, o su motina nieko neveikia, nes mama neturi pinigų. Tėtis jo taip neerzina, kaip mama, motina jį kartais muša, mano, kad jo nemyli (2017-05-05 išvada, b. l. 39). Tai, kad vaikas su tėčiu dažniausiai pramogauja, gerai leidžia laiką, o namuose su mama privalo ir atlikti įprastines, kasdienes pareiga – valytis dantis, praustis, susitvarkyti, eiti miegoti, keltis į darželį, mokyklą ir t. t., patvirtino ir E. A., ji nurodė, kad nejaučia priešiškumo iš sūnaus, jai atrodo, kad jis yra prisirišęs prie jos. Taip pat E. A. nepatvirtino, kad vaikui bendravimas su tėvu būtų kuo nors žalingas, ji teigė, jog sūnui bendravimas su tėvu reikalingas, nes iš jo mato vyriškumo pavyzdį. Įvertinus tai, darytina išvada, kad tėvo ir motinos bendravimas su sūnumi skirtingas, vaikas gyvena su motina, o su tėvu susitinka dažnai, tačiau ne gyvena nuolatos, todėl natūralu, kad sūnus pasiilgsta bendravimo su tėvu, šis bendravimas jam atrodo lauktas, įdomesnis ir geresnis, o su mama gyvena nuolatos, su ja privalo atlikti ir kasdienes savo pareigas, todėl subjektyvus vaiko vertinimas skirtingas abiejų tėvų atžvilgiu, bet tai savaime nereiškia, kad jis yra nuteiktas priešiškai motinos atžvilgiu ir nuteiktas būtent tėvo tyčiniais veiksmais. Pažymėtina, kad kaltinimo laikotarpis labai neilgas, o požiūriui suformuoti reikalingas laikas. Kadangi byloje yra pateikti įrodymai, jog dar iki kaltinime nurodyto laiko vaikas išsakydavo skirtingus vertinimus tėvų atžvilgiu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad būtent tuo laikotarpiu, kai S. A. rengė medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, jis tyčia padarė neigiamą įtaką vaikui, priešiškai nuteikdamas jį motinos atžvilgiu.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad S. A. savo veiksmais būtų pažeidęs vaiko teises, t.y. padaręs neigiamą įtaką mažamečiui sūnui K. kaltinime nurodytu laikotarpiu. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl įvertinęs visumą minėtų įrodymų, teismas daro išvadą, jog S. A. administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.