Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-11-957/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
A18.-11-957/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02784-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
Ž. J.
Advokatai
Darius Katauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-11-957/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02784-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 19.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. J., jos atstovui advokatui Dariui Katauskui,

institucijos, surašiusios protokolą, atstovui T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovei (generalinei direktorei) Ž. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), turinčiai vidurinį išsilavinimą, šiuo metu esančiai vaiko priežiūros atostogose, netekėjusiai, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. J., būdama UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove (generalinė direktore), nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 19 d. esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dirbtų kurjerio darbą sudaręs rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Ž. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove (generalinė direktore), pagal Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) vyr. darbo inspektoriaus T. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. nurodymą Nr. 2017/08/09-1 (Nr. SD-01-9584) ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. nurodymą Nr. 2017/08/23-1 neatvyko į VDI Vilniaus skyrių nurodytu laiku dėl nežinomų priežasčių, nustatytais terminais neužtikrino, kad būtų pateikti nurodymuose išvardinti įmonės dokumentai ir nepateikė paaiškinimų į keliamus klausimus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 20 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama Ž. J. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad A. S. ji pažįsta, jai yra tekę su šiuo asmeniu bendrauti. UAB „B“ su UAB „J“, kaip ir su kitomis įmonėmis, yra sudarę bendradarbiavimo sutartį, teikia viena kitai paslaugas. Šiuo atveju buvo sutarta, kad bus dirbama su UAB „J“ ir ši įmonė teiks jiems paslaugas Vilniuje. UAB „B“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o anksčiau buvo (duomenys neskelbtini). A. S. atvyko birželio 15 d., ji jam parodė, ką reikėtų daryti. Kadangi UAB „B.“ yra pasirašiusi sutartį su UAB „J“, jis parašė prašymą priimti jį dirbti į UAB „J“. A. S. šį prašymą rašė UAB „B patalpose“, tai buvo laisvos formos prašymas. Ji A. S. parodė, koks bus jo darbas, nes buvo UAB „J“ prašymas. Apie tai, koks darbas būtų, kalbama su N. B. Tuo laikotarpiu UAB „B“ buvo dar keturi darbuotojai iš UAB „J“ – L., J., R. ir D., šiuo metu jie nebedirba. Ji A. S. aprodė darbą, kartu su juo nuvažiavo pas kelis klientus, parodė jam, kaip tai reikia daryti, o apie atlyginimą su juo nekalbėjo. Ji suprato, kad pirmą kartą A. S. atėjo ketindamas įsidarbinti, nes jis parašė prašymą darbintis į UAB „J“. Ji šį prašymą išsiuntė UAB „J“ el. paštu arba iš UAB „B“ el. pašto, arba iš asmeninio el. pašto. Tuo metu buhalterė buvo G. J., kuri dirbo UAB „B.“. Dabar buhalteriją tvarko (duomenys neskelbtini), kuri teikia paslaugas UAB „J“. Minėta įmonė UAB „B“ paslaugė neteikė ir neteikia. Kaip asmuo buvo įdarbintas UAB „J“ ji žino tik tiek, kiek yra duomenų byloje. Šiuo metu įmonėje UAB „B“ nėra jokių asmenų, dirbančių įmonėje UAB „J“. Su UAB „J“ įmonė UAB „B“ atsiskaito pagal sąskaitas faktūras, šiai dienai UAB „B“ minėtai įmonei skolinga 40000-50000 Eur. Tuo laikotarpiu UAB „B“ pavedimų įmonei UAB „J“ turbūt nedarė. Pavedimai buvo daromi anksčiau, dar iki tol. Buhalterija turėtų turėti tas sąskaitas faktūras. A. S. važinėjo UAB „B“ automobiliu. UAB „J“ minėtam asmeniui nesuteikė transporto priemonės, o ir pats asmuo jos neturėjo, todėl transportą jam suteikė UAB „B“. Bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad įmonės viena kitai atlieka paslaugas. Dėl automobilio suteikimo buvo žodinis susitarimas. Į sutartį buvo įtraukta ne viskas, buvo pasitikėjimo klausimas. N. B. iš UAB „J“ jį pažįsta, daugiau mažiau ji pažįsta visus partnerius. Įmonėje dirba moteris, vardu R. R. dirbo įmonėje UAB „S“, užėmė logistikos vadovės pareigas. Ji (t. y. Ž. J.) yra UAB „S“ direktorė. UAB „B“ šiuo metu dirba R. K. Liudytojas J. B. galėjo bendrauti su R. A., kuri tuo metu irgi dirbo UAB „S“. Minėta įmonė taip pat teikia pašto paslaugas. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, gali paaiškinti tai, kad rugpjūčio 23 d. ji buvo vaiko gimdymo atostogose, tuo metu direktoriaus pareigas ėjo įmonės vadybininkė I. V. Jos (t. y. Ž. J.) tuo metu darbe nebuvo, turi būti įsakymai dėl jos išėjimo į vaiko gimdymo atostogas. Atsakingas asmuo tuo metu buvo I. V. Turi tai patvirtinančius dokumentus, kuriuos galėtų pateikti teismui. Vaiko gimdymo atostogose ji buvo nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d., o nuo 2017 m. gruodžio 11 d. ji yra vaiko auginimo atostogose. Tuo metu įmonei vadovavo I. V. Informacija ji disponavo, tačiau informacija jai buvo pateikiama ne iš karto, bet vėliau. Apie nurodymą, adresuotą N. B., ji nieko nežino.

Liudytoja D. P. apklausiama teisme parodė, kad Ž. J. ji nepažįsta, ją šiandien mato pirmą kartą. N. B. pažįsta, yra su juo bendravusi. Jai yra žinoma įmonė UAB „B“, tačiau šiai įmonei ji paslaugų neteikė. UAB „J“ ji teikė buhalterines paslaugas nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. N. B. atvyko pas ją į ofisą dėl buhalterinių paslaugų teikimo, jiedu susitarė, pasirašė sutartį. Jiedu susitarė, kad N. B. jai skambins ir jie bendraus el. paštu (duomenys neskelbtini). Jai atsiųsdavo dokumentus, banko išrašus, kuriuos ji turėjo įtraukti į apskaitą. Taip pat atsiųsdavo duomenis apie asmenų įdarbinimą. Dokumentus ir nurodymus ji gaudavo iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Ji žino, kad buvo įdarbintas toks asmuo kaip A. S., ji pranešė apie jo įdarbinimą. Kai ji gaudavo nurodymą iš direktoriaus, pranešdavo Sodrai apie žmogaus įdarbinimą. Įmonės finansinė būklė neatrodė labai gera, atsiskaitoma nebuvo, matė, kad buvo įsiskolinimų. Darbo sutartį ji nutraukė savo iniciatyva, nes jai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Apie UAB „B“ ji su N. B. nebendravo, tačiau matė, jog dokumentuose buvo minima ši įmonė. Jei neklysta, UAB „J“ buvo išrašęs už paslaugas sąskaitą įmonei UAB „B“. Paskutinį kartą su N. B. ji bendravo rugpjūčio mėnesį, tuomet ji įspėjo jį apie darbo sutarties nutraukimą ir rugsėjo mėnesį darbo sutartis buvo nutraukta. Už vasario mėnesį jai buvo sumokėta 30 Eur, o už kitus mėnesius su ja nebuvo atsiskaityta. Prieš porą savaičių naujasis UAB ‚J“ vadovas prašė jos tam tikrų paslaugų (t. y. prašė padėti su PVM susigrąžinimu), žadėjo, kad su ja bus atsiskaityta. Nuo kovo mėnesio ji dirbo UAB „J“ negaudama jokio atlygio. Tyrimo metu ji negalėjo pareigūnams sakyti, kad atstovauja UAB „B“. Jai atrodo, kad nurodymą įdarbinti A. S. ji yra gavusi el. paštu. Negali vienareikšmiškai nurodyti, jog yra mačiusi bylos 17 lape esantį A. S. prašymą įdarbinti jį į UAB „J“. Valstybinio socialinio draudimo fondui duomenis teikė ji, jai buvo atsiųsti žmonių asmens kodai. Tuo metu jai nebuvo žinoma apie UAB „B“ ir UAB „J“ bendradarbiavimo sutartį. El. paštu jai buvo parašyta: „prašau įdarbinti“, nurodytas vardas, pavardė, asmens kodas. Buvo pateiktos kai kurių asmenų dokumentų kopijos, nedarbingumo pažymėjimai. Jos el. paštas (duomenys neskelbtini). Mano, kad visi laiškai el. pašte dar yra ir gali juos pateikti. Šiuo metu paslaugų naujam UAB „J“ direktoriui ji neteikia.

Liudytoja D. P. el. paštu teismui persiuntė laiškus su priedais apie prašomus įdarbinti asmenis (b. l. 83-98).

Liudytojas J. B. apklausiamas teisme parodė, kad Ž. J. jis yra matęs kelis kartus. Į UAB „J“ jį priėmė kita moteris, t. y. jo kaimynė R., kurios pavardės jis nežino. Moterys jai pasakė, kad R. yra UAB „B“ direktorė. Darbo birža jį nusiuntė į UAB „B“. Birželio 19 d. jam atėjus į šią įmonę, ten sėdėjo jo kaimynė R., kuri sakė parašyti prašymą dėl priėmimo į darbą, tačiau liepė jį adresuoti UAB „J“. Jam buvo paskirtos dešimt gatvių, kuriose jis pradėjo nešioti laiškus. Laiškus jis paimdavo iš UAB „B“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir juos nešiodavo Žirmūnų, Verkių, Kareivių, Lakūnų, Lukšio, Žukausko, Kubiliaus, Ulonų gatvėse. Reikėdavo užpildyti blanką ir surinkti parašus, patvirtinančius laiškų įteikimą. Vieną dieną jis išnešiodavo laiškus, kitą dieną atiduodavo ataskaitą ir vėl nešiodavo laiškus. Už birželio mėnesį jam niekas nesumokėjo ir nedavė darbo sutarties, už liepos mėnesį irgi niekas nesumokėjo. Jis nuėjo pas Ž. J. ir paprašė sutarties, o ji pasakė, kad persikėlė į kitas patalpas ir negali jos surasti, liepė ateiti rytoj, po to liepė ateiti vėl rytoj. Galiausiai jis pasakė, kad nori išeiti iš darbo. Su jo prašymu ji sutiko, liepė duoti banko sąskaitą. Jis pasakė Ž. J., kad jis jau buvo nurodęs savo banko sąskaitą, kuri buvo užrašyta ant jo prašymo kitos pusės. Vis dėl to jis dar kartą nurodė banko sąskaitos numerį. Tuo metu, kai jis prašė darbo sutarties, jam nesiūlė kreiptis į UAB „J“. Jis suprato, kad R. buvo UAB „J“ direktorė, tačiau nežino, kas iš tiesų buvo direktorius. Visus nurodymus jis gaudavo iš UAB „B“. Apie tai, ką ir kaip jis turės dirbti, jam papasakojo R., kurios pavardės jis nežino, tačiau žino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Vėliau jam paskambino asmuo, pasakė, kad skambina iš UAB „B“, prašė el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiųsti darbo inspekcijos sprendimą ir banko sąskaitos numerį, nes su juo norėjo atsiskaityti. Nors prašymą priimti jį į darbą jis rašė UAB ‚J“, tačiau jis dirbo įmonėje UAB „B“, manė, kad galbūt ši įmonė yra UAB ‚L“ filialas.

Liudytojas N. B. apklausiamas teisme (būdamas neįspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą) parodė, kad UAB „J“ jis įkūrė praeitą žiemą, sausio mėnesio pradžioje pradėjo veiklą. Padirbusi 3-4 mėnesius įmonė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, partneriai nemokėjo. Pirmus 3-4 mėnesius įmonė kaip ir dirbo, įsiliejo į verslo rinką, tačiau po 3-4 mėn. nebuvo gauti atsiskaitymai. Ž. J. jis pažįsta, yra su ja bendravęs darbo klausimais, susijusiais su UAB „B“. Jo įmonė bandė glaustis prie didelės įmonės ir dirbti kaip pagalbininkė, buvo užsiimama kurjerio veikla. UAB „B“ ėmė neatsiskaitinėti su jo įkurta įmone UAB „J“. Dokumentaciją tvarkė buhalterė, jis pats pasirašė gal 4-5 dokumentus. Buvo sudaryta sutartis su banku, paimta banko kortelė, ryšių sutartis. Su UAB „B“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kad įmonės galėtų viena kitai padėti. Atrodo, jog bylos 6-7 lapuose esančią sutartį pasirašė jis. Kadangi įmonė UAB „J“ buvo nauja, su UAB „B“ buvo kalbama dėl marketingo, klientų specifikos, pačio išvežiojimo, logistikos. Logistika pašto skyriui yra sudėtinga, kadangi reikia bandyti su mažomis pajėgomis paimti iš kliento vokelį ir jį vežti. Tam ir reikalinga bendradarbiavimo sutartis, jei neturima darbuotojo savame mieste. Jis nėra priėmęs darbuotojų į darbą, juos priimdavo nebent buhalteris. Jo įmonėje buvo labai mažas darbuotojų skaičius, gal iki 6 darbuotojų. Darbuotojai buvo ieškomi pagal skelbimus. Jis pats dėl įdarbinimo yra kalbėjęs tik su vienu žmogumi. Greičiausiai kitų darbuotojų jis net nėra matęs, išskyrus D. B. Jo įmonė bendradarbiavo su daugiau kurjerinių įmonių, buvo bendrai ieškoma kurjerių. Viską sutvarkydavo jo buhalterė, kuri buvo Vilniuje. Mano, kad įsakymą dėl darbuotojo priėmimo turi pasirašyti buhalteris. UAB „J“ veikloje jis dalyvavo kelis mėnesius, kol pamatė, kad mažėja pinigų. A. S. jis nežino, bet kaip suprato, šis žmogus įsidarbino UAB ‚J“. Galbūt šį žmogų įdarbino buhalterė. Yra gal 3-4 kartus važiavęs į UAB „B“ būstinę (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartais su Ž. J. bendravo telefonu. Gal kažkuris darbuotojas ir perėjo iš UAB „B“ į UAB „J“. Darbo pokalbius turbūt vesdavo kolegos Vilniuje. Jis yra turėjęs gal tris įmones ir niekada žmonių nedarbino, įdarbinimo klausimus jis patikėdavo buhalterei. Jo buhalterė buvo D. P. Jo įmonė gal ir turėjo kokį nors el. paštą, tačiau jis su juo nedirbo. Jeigu reikėdavo ką nors pasižiūrėti, jis paprašydavo sūnaus pagalbos. Yra siuntęs el. laišką buhalterei. Atrodo, el. paštas vadinosi J. Kaip vyresnis žmogus jis nelabai naudojasi kompiuteriu. Mano, kad buvo elektroniniai paštai. Apie A. S. jam buvo pasakyta, kad Vilniuje ateina dirbti naujas darbuotojas. Nepamena, kas jam apie tai sakė. Tuo metu jis bendravo su UAB „B“ ir buhaltere. Nebuvo kalbos, kad minėtas asmuo dirbs nelegaliai. Nebuvo taip, kad nors vienoje jo įmonėje dirbtų nelegalus darbuotojas. Jam atrodo, kad su A. S. buvo atsiskaityta. Jis pats A. S. niekada nėra matęs. Turbūt jis nebuvo jokio asmens paskyręs atsakingu vietoj savęs. El. paštu (duomenys neskelbtini) jis nesinaudojo, jokių dokumentų VDI iš šio el. pašto jis nesiuntė. Šis el. pašto adresas galbūt ir priklauso UAB „J“, galbūt juo naudojosi darbuotojai, bet jis nesinaudojo. Nežino, kas galėjo prisijungti prie šio pašto. Per visą įmonės gyvavimo laikotarpį prie šio el. pašto jis buvo prisijungęs gal 2-3 kartus, jam sudėtinga naudotis kompiuteriais. A. S. turbūt pats nunešė duomenis buhalterei ar nusiuntė el. paštu. Asmeniškai A. S. jis nėra matęs. Šis asmuo dirbo jo įmonėje. Apie bylos 35 lape esantį nurodymą jis nieko nežino. Jis įkūrė įmonę, bandė pateikti į rinką, bet nepavyko. Iš pradžių buvo pavedimų su UAB „B“, buvo bandoma dirbti kartu, bet labai greitai visi pavedimai užsidarė. Įsakymo, kam pavesta priimti darbuotojus, nebuvo. Iš principo jis žino, kad įmonės darbuotojas turi rūpintis priimamais darbuotojais, tačiau jis visada stengėsi, kad šiuos reikalus už jį tvarkytų kiti asmenys. Įmonę UAB „J“ jis pardavė A. L. UAB „J“ neturėjo klientūros Vilniuje. Jeigu A. S. nešiojo paštą, tai tik pagal bendradarbiavimo sutartį su UAB „B“. Su A. S. buvo atsiskaityta iš įmonės UAB „J“. Žmogus darbinosi į jo įmonę. Kaip jis supranta, A. S. nešė visus dokumentus, kad įsidarbintų į jo įmonę. Pagal darbo laiką, krūvius visi kurjeriai gauna nuo 300 iki 500 Eur per mėnesį. Su A. S. jis nebendravo, nežino jo darbo krūvio, todėl negali pasakyti, kiek jam reikėjo sumokėti. Kadangi jo įmonė buvo maža, ji susidūrė su problemomis. Darbo pasiūlymai buvo dedami į „Kauno dieną“, į Vilnių, buvo kreiptasi į darbo biržą (atrodo Kauno regiono darbo biržą). Jei žmogus sutinka dirbti, pasikvieti jį į darbo vietą, vežioji ir rodai, koks bus darbas. Jis matė kelis įdarbintus žmones, bet tikrai ne paskutinius. Kai buvo dideli sunkumai, jam prasidėjo depresija. Su įmone UAB „B“ nebuvo kalbama apie tai, kad ši įmonė rodytų žmogui, kaip dirbti. Kadangi buvo bendradarbiaujama su UAB „B“, A. S. turėjo nuvykti į UAB „B“, bet prašymas buvo teikiamas įmonei UAB „J“. Tokių situacijų galėjo būti ir daugiau. Pagal bendradarbiavimo sutartį, jei įmonei UAB „B“ trūksta žmonių, jai buvo padedama. Natūralu, kad žmogus atėjo į UAB „B“, nes Vilniuje jo įmonė neturėjo ofiso. UAB „J“ jokiu turtu nedisponuoja. J. B. jis tikriausiai nežino, su juo greičiausiai neatsiskaityta, nes įmonė gal jau nebeturėjo lėšų. Su A. S. buvo atsiskaityta, nes įmonė dar turėjo likučių.

Ž. J. 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini) kai kuriuos darbus UAB „B“ atlikinėjo remiantis Bendradarbiavimo sutartimi tarp UAB „B“ ir UAB „J“. Kaip UAB „B“ vadovė su A. S. darbo sutarties ji nesudarė, jis dirbo kaip UAB „J“ darbuotojas, darbams atlikti buvo patikėtas įmonės automobilis. UAB „B“ A. S. pinigų nemokėjo, kadangi už paslaugas pinigus perveda UAB „J“ (b. l. 19).

Iš 2017 m. rugsėjo 14 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1015-0107 matyti, kad nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas tyrimas UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), veiklos adresas – (duomenys neskelbtini)), kurios generalinė direktorė yra Ž. J. Šiame nelegalaus tyrimo akte nurodoma, kad 2017 m. birželio 14 d. Vilniaus teritorinė darbo birža nurodė ieškančio darbuotojų darbdavio kontaktinius duomenis. Susisiekus nurodytu telefonu, pareiškėjas nuvyko į (duomenys neskelbtini), į 1-ajame aukšte esančias patalpas. Ten pareiškėją pasitiko darbuotoja, vardu „R“ ir liepė užpildyti prašymo formą (nurodant darbdavį UAB „J“) ir ateiti į darbą 2017 m. birželio 15 d. Pareiškėjas nurodė, kad darbo sutartis su UAB „J“ sudaryta nebuvo. 2017 m. birželio 15 d. atėjus į (duomenys neskelbtini), jį pasitiko Ž. J. (UAB „B“ vadovė), kuri davė nurodymus pareiškėjui, kaip dirbti, darbo priemonę (automobilį) ir susitarė dėl atlygio už darbą (600 Eur per mėnesį). 2017 m. birželio 16 d. Ž. J. apvežiojo pareiškėją po įmones, kurias aptarnauja UAB „B“, paaiškindama, kaip surinkinėti ir pristatyti korespondenciją. Gavęs nurodymus iš Ž. J., pareiškėjas toliau dirbo savarankiškai. Pradėjus dirbti, pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į Ž. J. dėl darbo sutarties sudarymo, tačiau vis išgirsdavo, kad sudarysim „vėliau“, motyvuojant dideliu užimtumu. Toks nelegalus darbas, pasak pranešėjo, tęsėsi iki 2017 m. liepos 19 d. Darbo atlygio negavo. Visą nelegalaus darbo laikotarpį pareiškėjas vykdė UAB „B“ vadovės Ž. J. nurodymus ir dirbo įmonės naudai. Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) duomenų bazėje, nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 19 d. pareiškėjo įmonės UAB „B“ Sodros apdraustųjų sąraše nebuvo. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį sąrašą, UAB „B“ įmonės vadovė nuo 2016 m. gegužės 30 d. Ž. J., 2017 m. rugpjūčio 16 d. VDI pateiktame paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas dirba UAB „J“ kurjerio pareigose nuo 2017 m. birželio 15 d. ir kai kuriuos darbus atlikinėjo UAB „B“ naudai, remiantis bendradarbiavimo sutartimi. Bendradarbiavimo sutarties nepateikė ir kokius darbus UAB „B“ atlieka UAB „J“ naudai, Ž. J. nepaaiškino, tačiau nurodė, kad darbo funkcijoms atlikti pareiškėjui buvo duotas UAB „B“ nuosavybės teise priklausantis automobilis. UAB (duomenys neskelbtini) vadovė D. P., 2017 m. birželio 15 d. pateikusi Sodrai pranešimą apie pareiškėjo darbo pradžią kaip UAB „J“ įgaliotas asmuo, paaiškino, kad pranešimą Sodrai apie pareiškėjo darbo pradžią padarė gavusi pranešimą el. paštu (nuo J, (duomenys neskelbtini). Ar prieš perdavimą jai skambino UAB „J“ vadovas N. B., D. P. paaiškinti negalėjo. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas (pildymo data ant prašymo nenurodyta) užpildė prašymą UAB „J“ vadovui N. B., dėl priėmimo į darbą kurjerio pareigoms nuo 2017 m. birželio 15. Sodros skyrius 2017 m. birželio 15 d., 15.44 val. (Sodras raštas dėl informacijos pateikimo (7.2E)S) yra informuojamas apie pareiškėjo darbo pradžią. Darbo sutarties su UAB „J“ pareiškėjas nesudarė (iš pareiškėjo žodžių), dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų nesitarė. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas dirbo UAB „B“ naudai. Nurodymus gaudavo ((duomenys neskelbtini)) darbo dienos pradžioje ir ataskaitas (darbo užduočių blankai). pateikdavo UAB „B“ vadovei Ž. J. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas ir UAB „B“ vykdytų darbines funkcijas UAB „J“ naudai. Informaciją Sodrai perdavė UAB (duomenys neskelbtini) vadovė D. P., kurios vadovaujamą įmonę sieja sutartiniai santykiai su UAB „B“ ir UAB „J“. Tyrimo metu su UAB „J“ direktoriumi N. B. susisiekti nepavyko. Pareiškėjo skunde nurodyta viena iš aplinkybių, kad paimdavo spaudą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (adresu (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutartis Nr. F5-19/16), Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos (adresu (duomenys neskelbtini)) kaip UAB „B“ darbuotojas, patvirtina prie tyrimo medžiagos pridėtų vyr. specialistės I. Č. ir R. B. paaiškinimai (b. l. 5).

A. S. 2017 m. liepos 20 d. prašyme (skunde/pranešime), adresuotame Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodė, jog 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje jam davė UAB (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo. Paskambinus jam pasiūlė atvažiuoti 2017 m. birželio 14 d. į (duomenys neskelbtini), 1-ą aukštą. 2017 m. birželio 14 d. darbuotoja, vardu R, jam davė prašymo pavyzdį ir popieriaus lapą prašymui parašyti, įrašant savo duomenis, liepė 2017 m. birželio 15 d. išeiti į darbą aukščiau nurodytu adresu. Liepos 16 d. jis paprašė, kad jam duotų pasirašyti darbo sutartį. Ž. J. pasakė, kad duos po išeiginių pasirašyti, taip žadėjo daug kartų, tą laiką jis dirbo nuo 8.00 iki 17.00 val., po penkias dienas per savaitę iki 2017 m. liepos 19 d. nelegaliai (b. l. 16).

Iš A. S. prašymo (kopijos), adresuoto UAB „J“ direktoriui N. B., matyti, jog juo A. S. prašo priimti jį į darbą pašto kurjerio pareigoms nuo 2017 m. birželio 15 d. (b. l. 17).

Iš UAB „B“ pasiuntinių pašto darbo užduočių kopijų matyti, jog jose atsispindi ekspeditoriaus A. S. darbo užduotys 2017 m. liepos 3 d., 18 d., 19 d. (b. l. 23-27).

Iš pašto siuntų, siuntinių perdavimo-priėmimo lydraščių kopijų matyti, kad vykdytojas buvo UAB „B“, o užsakovas – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Matyti, kad 2017 m. birželio 15 d. kaip atsakingas UAB „B“ darbuotojas, patvirtinantis paėmimo faktą, bet ne kiekį, pasirašė A. S. (nurodyta: „A. S.“, pasirašyta parašu). Kieno vardu pasirašytas lydraštis 2017 m. liepos 19 d., dėl prastos kopijos kokybės nėra galimybės įskaityti, tačiau toje vietoje, kurioje palikta vieta pasirašyti atsakingam kaip UAB „B“ darbuotojui, yra pasirašyta iš pažiūros tokiu pačiu parašu, kaip ir 2017 m. birželio 15 d. (b. l. 28, 29).

A. S. savo 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymu (skundu/pranešimu), adresuotu Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašo išduoti jam Darbo ginčų komisijos nuostatų kopiją ir sutartį tarp UAB „J“ ir UAB „B“ (b. l. 15).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus T. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. nurodymo Nr. SD-01-9584 matyti, jog jis adresuotas UAB „J“ direktoriui N. B. (b. l. l. 34).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus T. V. 2017 m. rugpjūčio 23 d. nurodymo Nr. SD-1 matyti, jog jis adresuotas UAB „B“ vadovei Ž. J., nurodant jai iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., 15.00 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikti nurodyme išvardintų dokumentų patvirtintas kopijas ir duoti paaiškinimus apie tai, kokiais pagrindais 2017 m. liepos 15 d. A. S. dirbo kaip UAB „B“ (nuo 2017 m. liepos 16 d. A. S. dirba UAB „J“) darbuotojas (b. l. 30).

Iš Bendradarbiavimo sutarties kopijos matyti, kad ši sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 26 d. tarp UAB „B“, atstovaujamos generalinės direktorės Ž. J. ir veikiančios pagal bendrovės įstatus, bei UAB „J“, atstovaujamos direktoriaus N. B., veikiančio pagal bendrovės įstatus. Šios sutarties objektas – UAB „B“ ir UAB „J“ (toliau – ir Šalys) bendradarbiavimo sąlygos dokumentų, laiškų, spaudinių, siuntinių pristatymo ir kitų pasiuntiniu paslaugų teikimo srityje. Šioje sutartyje aptartos bendrosios sąlygos; Šalių teisės ir pareigos; paslaugų kaina ir atsiskaitymų tvarka; sutarties galiojimas, keitimas ir nutraukimas; Šalių atsakomybė bei ginčų sprendimas; kitos sąlygos; nurodomi Šalių adresai ir rekvizitai. Sutartis patvirtinta UAB „J“ direktoriaus N. B. ir UAB „B“ generalinės direktorės Ž. J. parašais (b. l. 6-7).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimo matyti, kad Fondo valdybos Kauno skyriuje pas draudėją UAB „J“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) A. S., asmens kodas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis buvo įdarbintas nuo 2017 m. birželio 16 d. 1-SD elektorinis pranešimas buvo pateiktas 2017 m. birželio 15 d., 15.44 val., kurį pateikė įgaliotas asmuo D. P. (b. l. 38).

UAB „B“ darbuotoja (rūšiuotoja) G. S. 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad inspektoriaus parodytoje nuotraukoje žmogaus ji nematė ir nepažįsta (b. l. 20).

UAB „B“ darbuotojas (rūšiuotojas) J. B. 2017 m. rugpjūčio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuotraukoje esančio asmens jis nematė ir nepažįsta (b. l. 22).

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vyr. specialistė I. Č. 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbo inspektorių jai 2017 m. rugpjūčio 8 d. pateiktą piliečio A. S. nuotrauką ji atpažįsta, kadangi laikotarpiu nuo maždaug 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 19 d. jis atvykdavo pasiimti pašto siuntų kaip UAB „B“ atstovas. Su UAB „B“ Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016 m. balandžio 6 d. pasirašė pašto paslaugų teikimo sutartį Nr. F5-19/16 (b. l. 18).

Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos sekretorė R. B. 2017 m. rugpjūčio 10 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog ji yra atsakinga už korespondencijos tvarkymą. Pagal sutartį pašto paslaugas Tarnybai teikia UAB „B“. Inspektoriaus parodytoje nuotraukoje nufotografuotą asmenį ji atpažįsta kaip UAB „B“ atstovą. A. S. pašto siuntas iš Tarnybos paimdavo nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 19 d. (b. l. 21).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų matyti, kad pagal 2017 m. liepos 21 d. užklausos rezultatus nenustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. UAB „B“ būtų dirbęs ar dirbtų A. S. (b. l. 8-9).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų matyti, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. birželio 16 d. buvo UAB „J“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) darbuotojas (b. l. 11).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų matyti, kad UAB „J“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu – direktoriumi nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. buvo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 73-74).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu – generaline direktore nuo 2016 m. gegužės 25 d. buvo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14).

Iš atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio kopijos, kurią teismo posėdžio metu pateikė adv. D. K. nurodydamas, kad šį dokumentą jam atsiuntė buhalterė iš UAB „J“, matyti, kad UAB „J“ (vadovaujamas N. B.) už 2017 m. birželio – liepos mėn. išmokėjo pasirašytinai A. S. 530,74 Eur (nurodyta, jog išmokėta 2017 m. gruodžio mėn. nuo 13 iki 18 d.) (b. l. 55).

AB SEB banko Operacijų departamentas 2017 m. gruodžio 22 d. teismui pateikė UAB „B“ sąskaitų finansinių operacijų išrašus už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., pridedamas CD (b. l. 62, 63).

Iš Sodros duomenų matyti, kad A. S. įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 81, 115).

Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad N. B. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. kovo 22 d. dirbo įmonėje UAB „B“, o laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. jis dirbo įmonėje UAB „J“ (b. l. 82, 114).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. vasario 13 d. buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. Č. pranešimas, kuriame nurodoma, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 120-124).

Dėl Ž. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 6 dalyje.

Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiuose teisės aktuose. Naujojo DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nors šioje byloje A. S. darbas prasidėjo dar galiojant senajam DK ir tęsėsi jau įsigaliojus naujajam DK, visgi šiuo atveju aktualios iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatos, kadangi darbdavys minimame įstatyme nustatytas pareigas turėjo vykdyti prieš A. S. leisdamas pradėti dirbti 2016 m. birželio 15 d., t. y. dar senojo DK galiojimo metu.

Šioje byloje Ž. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „B“ vadove (generalinė direktore), nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 19 d. esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dirbtų kurjerio darbą sudaręs rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, taip pažeidė DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

Pažymėtina, kad pati Ž. J. kaltės dėl nurodyto administracinio nusižengimo nepripažino ir parodė, kad A. S. ji pažįsta, jai yra tekę su šiuo asmeniu bendrauti. UAB „B“ su UAB „J“, kaip ir su kitomis įmonėmis, yra sudarę bendradarbiavimo sutartį, teikia viena kitai paslaugas. Šiuo atveju buvo sutarta, kad bus dirbama su UAB „J“ ir ši įmonė teiks jiems paslaugas Vilniuje. UAB „B“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o anksčiau buvo (duomenys neskelbtini). A. S. atvyko birželio 15 d., ji jam parodė, ką reikėtų daryti. Kadangi UAB „B“ yra pasirašiusi sutartį su UAB „J“, jis parašė prašymą priimti jį dirbti į UAB „J“. A. S. šį prašymą rašė UAB „B“ patalpose. Ji A. S. parodė, koks bus jo darbas, nes buvo UAB „J“ prašymas. Apie tai, koks darbas būtų, buvo kalbama su N. B. Ji A. S. aprodė darbą, kartu su juo nuvažiavo pas kelis klientus, parodė jam, kaip tai reikia daryti, o apie atlyginimą su juo nekalbėjo. Ji suprato, kad pirmą kartą A. S. atėjo ketindamas įsidarbinti, nes jis parašė prašymą darbintis į UAB „J“. Ji šį prašymą išsiuntė UAB „J“ el. paštu arba iš UAB „B“ el. pašto, arba iš asmeninio el. pašto. Kaip asmuo buvo įdarbintas UAB „J“ ji žino tik tiek, kiek yra duomenų byloje. Su UAB „J“ įmonė UAB „B“ atsiskaito pagal sąskaitas faktūras, šiai dienai UAB „B“ minėtai įmonei skolinga 40000-50000 Eur. Tuo laikotarpiu UAB „B“ pavedimų įmonei UAB „J“ turbūt nedarė. Pavedimai buvo daromi anksčiau, dar iki tol. A. S. važinėjo UAB „B“ automobiliu. UAB „J“ minėtam asmeniui nesuteikė transporto priemonės, o ir pats asmuo jos neturėjo, todėl transportą jam suteikė UAB „B“. Bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad įmonės viena kitai atlieka paslaugas.

Taigi, Ž. J. iš esmės neneigia objektyviųjų šio nusižengimo požymių, t. y., jog iš tiesų su A. S. ji nebuvo sudariusi darbo sutarties kaip UAB „B“ vadovė ir nepranešė apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau teigia, kad to ir negalėjo padaryti, kadangi A. S. buvo įdarbintas ne UAB „B“, o UAB „J“, o UAB „B“ naudai šis asmuo dirbo pagal minėtų įmonių bendradarbiavimo sutartį. Tokie Ž. J. parodymai iš dalies atitinka faktines susiklosčiusios situacijos aplinkybes, tačiau konstatuotina, kad šie parodymai nepaneigia Ž. J. kaltės, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad visa įdarbinimo procedūra UAB „J“ buvo fiktyvi nelegalaus darbo UAB „B“ priedanga. Šiame kontekste teismas pažymi, kad bylos medžiaga sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad objektyviai A. S., laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 19 d. esant darbo sutarties požymiams dirbo UAB „B“ kurjerio darbą nesudaręs su šia įmone rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB „B“ vadovui nepateiktus pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Tokia išvada darytina sugretinus ir susiejus bylos įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei atmetus Ž. J. versiją, kad A. S. realiai UAB „B“ naudai dirbo pagal bendradarbiavimo sutartį su UAB „J“, kurioje ir ketino įsidarbinti bei buvo įdarbintas.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš A. S. 2017 m. liepos 20 d. prašymo (skundo/pranešimo), kuris teismo posėdžio metu pagarsintas šiam asmeniui mirus, adresuoto Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, matyti, kad 2017 m. birželio 12 d. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje jam davė UAB (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo. Paskambinus jam pasiūlė atvažiuoti 2017 m. birželio 14 d. į (duomenys neskelbtini), 1-ą aukštą. 2017 m. birželio 14 d. darbuotoja, vardu R., jam davė prašymo pavyzdį ir popieriaus lapą prašymui parašyti, įrašant savo duomenis, liepė 2017 m. birželio 15 d. išeiti į darbą aukščiau nurodytu adresu. Liepos 16 d. jis paprašė, kad jam duotų pasirašyti darbo sutartį. Ž. J. pasakė, kad duos po išeiginių pasirašyti, taip žadėjo daug kartų, tą laiką jis dirbo nuo 8.00 iki 17.00 val., po penkias dienas per savaitę iki 2017 m. liepos 19 d. nelegaliai (b. l. 16). Taigi, toks A. S. skundo turinys iš esmės atitinka ir pačios Ž. J. parodymus bei patvirtina, kad pastaroji buvo aktyvi procese, susijusiame su A. S. įdarbinimu, darbo funkcijų parodymu. Be to ir pati Ž. J. patvirtino, kad suteikė A. S. UAB „B“ automobilį. Pažymėtina, kad faktą, jog objektyviai A. S. dirbo UAB „B“ naudai, matyti iš šios įmonės pasiuntinių pašto darbo užduočių kopijų, kuriose atsispindi ekspeditoriaus A. S. darbo užduotys 2017 m. liepos 3 d., 18 d., 19 d. (b. l. 23-27). Be to, iš pašto siuntų, siuntinių perdavimo-priėmimo lydraščių kopijų matyti, kad vykdytojas buvo UAB „B“, o užsakovas – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Matyti, kad 2017 m. birželio 15 d. kaip atsakingas UAB „B“ darbuotojas, patvirtinantis paėmimo faktą, bet ne kiekį, pasirašė A. S. (nurodyta: „A. S.“, pasirašyta parašu). Kieno vardu pasirašytas lydraštis 2017 m. liepos 19 d., dėl prastos kopijos kokybės nėra galimybės įskaityti, tačiau toje vietoje, kurioje palikta vieta pasirašyti atsakingam kaip UAB „B“ darbuotojui, yra pasirašyta iš pažiūros tokiu pačiu parašu, kaip ir 2017 m. birželio 15 d. (b. l. 28, 29).

Teismas atmeta Ž. J. argumentus, kad su A. S. ji nebuvo sudariusi darbo sutarties kaip UAB „B“ vadovė ir nepranešė apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nes to ir negalėjo padaryti, kadangi A. S. buvo įdarbintas ne UAB „B“, o UAB „J“, o UAB „B“ naudai šis asmuo dirbo pagal minėtų įmonių bendradarbiavimo sutartį. Išties, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimo matyti, kad Fondo valdybos Kauno skyriuje pas draudėją UAB „J“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis buvo įdarbintas nuo 2017 m. birželio 16 d. 1-SD elektorinis pranešimas buvo pateiktas 2017 m. birželio 15 d., 15.44 val., kurį pateikė įgaliotas asmuo D. P. (b. l. 38). Tuo tarpu iš Bendradarbiavimo sutarties kopijos matyti, kad ši sutartis sudaryta 2016 m. gruodžio 26 d. tarp UAB „B“, atstovaujamos generalinės direktorės Ž. J. ir veikiančios pagal bendrovės įstatus, bei UAB „J“, atstovaujamos direktoriaus N. B., veikiančio pagal bendrovės įstatus. Šios sutarties objektas – UAB „B“ ir UAB „J“ (toliau – ir Šalys) bendradarbiavimo sąlygos dokumentų, laiškų, spaudinių, siuntinių pristatymo ir kitų pasiuntiniu paslaugų teikimo srityje. Sutartis patvirtinta UAB „J“ direktoriaus N. B. ir UAB „B“ generalinės direktorės Ž. J. parašais (b. l. 6-7).

Teismas pažymi, kad minėta bendradarbiavimo sutartis tik reglamentuoja šių įmonių tarpusavio santykius vykdant bendrą veiklą tam tikros paslaugos teikimo srityje, tačiau nereguliuoja darbuotojų tarpusavio įdarbinimo tvarkos, todėl negali būti vertinama kaip pateisinanti Ž. J. leidimą dirbti A. S. UAB „B“ naudai. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad protokole nurodytu laikotarpiu A. S. dirbo UAB „B“ naudai kaip UAB „J“ darbuotojas pagal minėtą bendradarbiavimo sutartį. Byloje nėra UAB „J“ vidinių įsakymų, kuriais pastaroji bendrovė pavedė A. S. kokius nors darbus atlikti UAB „B“ naudai, jį komandiravo atlikti darbo funkciją Vilniuje, ar nustatė šio konkretaus asmens darbo vietą šiame mieste, siejant jį su UAB „B“. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme N. B. davė prieštaringus parodymus. Antai dalyje apklausos jis parodė, kad su įmone UAB „B“ nebuvo kalbama apie tai, kad ši įmonė rodytų žmogui, kaip dirbti. Kadangi buvo bendradarbiaujama su UAB „B“, A. S. turėjo nuvykti į UAB „B“, bet prašymas buvo teikiamas įmonei UAB „J“. Vis tik N. B. apskritai negalėjo aiškiai ir konkrečiai įvardinti jokių tikslesnių A. S. įdarbinimo aplinkybių, bendradarbiavimo su UAB „B“ apimčių. Su A. S. teigė nebendravęs, nežinantis jo darbo krūvio, todėl negalintis pasakyti, kiek jam reikėjo sumokėti. Negalėjo konkrečiai paaiškinti, kokiu būdu šios įmonės ruošėsi bendradarbiauti, net nenurodė, kad jo vadovaujamo UAB „J“ darbuotojai turėjo atlikti kurjerių darbus Vilniuje UAB „B“ naudai. Vėliau jis jau keitė parodymus supratęs situacijos kontekstą tos pačios apklausos metu ir nurodė, kad jei UAB „B“ trūko darbuotojų, šiai bendrovei buvo padedama. Nors pradžioje apklausos N. B. teigė, kad su UAB „B“ buvo kalbama dėl marketingo, klientų specifikos, pačio išvežiojimo, logistikos. Logistika pašto skyriui yra sudėtinga, kadangi reikia bandyti su mažomis pajėgomis paimti iš kliento vokelį ir jį vežti. Tam ir reikalinga bendradarbiavimo sutartis, jei neturima darbuotojo savame mieste. Tokie N. B. parodymai verčia abejoti tuo, kad jo įmonės darbuotojai turėjo dirbti Vilniuje, nes pagal šiuos parodymus būtent UAB „B“ turėjo savo darbuotojams pavedimus atlikti kurjerio darbą UAB „J“ naudai Vilniaus mieste, kuri neturėjo nei patalpų, nei darbuotojų Vilniuje. Apskritai, pagal N. B. parodymus galima spręsti, kad jis iš esmės mažai ką žino apie šių įmonių veiklą, jis davė per daug abstrakčius parodymus, spėliojo, nežinojo tiksliai savo įmonės pašto adreso, asmenų įdarbinimo aplinkybių, nurodė visas aplinkybes abejodamas. Tokie jo parodymai leidžia spręsti, kad visi veiksmai atlikti iš esmės jam nieko apie tai nežinant, o UAB „J“ Ž. J. veikdama su nenustatytais asmenimis naudojo siekdama sukurti fiktyvų bendradarbiavimo įvaizdį ir nemokėti darbo užmokesčio UAB „B“ naudai dirbantiems asmenims. Teismo vidinį įsitikinimą tokiomis aplinkybėmis stiprina ir tas faktas, kad išsireikalavus UAB „B“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. matyti, kad bendrovei UAB „J“ padarytas vienintelis 103 Eur pavedimas 2017 m. liepos 20 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1077, tačiau mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad būtų mokama būtent už A. S. kokį nors atliktą darbą (CD b. l. 63). Teismas pažymi, kad pastarasis mokėjimas UAB „J“ padarytas būtent tą pačią dieną, kai A. S. kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekciją (b. l. 16). Šis faktas leidžia manyti, kad tokiu būdu Ž. J. tik bandė sudaryti įmonių bendradarbiavimo įspūdį, nors objektyviai iki to laikotarpio jokio bendradarbiavimo nevyko.

Bendrame aplinkybių kontekste, ANK 569 straipsnio 4 dalies prasmes teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad Ž. J. bendrovės UAB „J“ vardu naudojosi kaip darbo legalizavimo įmonėje UAB „B“ fikcija, nors objektyviai neketino darbuotojams mokėti, stiprina ir kiti bylos įrodymai. Antai iš A. S. paaiškinimo matyti, kad darbo sutarties jis reikalavo ne iš UAB „J“, o būtent iš jo įdarbinimu besirūpinusios Ž. J. Pažymėtina, kad liudytojo parodymais pastaroji nė karto nenurodė A. S. reikalauti sutarties iš UAB „J“. Tokia išvada darytina ir iš A. S. 2017 m. liepos 20 d. pareiškimo Darbo inspekcijai turinio, kuriame jis kaip darbdavį įvardina būtent UAB „B“ (b. l. 16). Byloje nėra duomenų, kad apie poreikį išduoti A. S. darbo sutartį Ž. J. būtų informavusi UAB „J“ atstovus. Be to, iš liudytojo J. B. teisme duotų parodymų matyti, kad jis iš esmės nurodė tapačias jo įdarbinimo aplinkybes UAB „J“ aplinkybes būtent per UAB „B“. Panašios aplinkybės, beje matyti ir iš administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-94-397/2018, kurioje Kauno apygardos teismas įsiteisėjusiu sprendimu taip pat nustatė, kad objektyviai tarp UAB „B“ ir UAB „J“ joks bendradarbiavimas nevyko, o minima sutartis nesudaro pagrindo pastarosios bendrovės darbuotojams atlikti darbų kitos įmonės naudai. Teismas pažymi, kad posėdžio metu pateiktas dokumentas, neva patvirtinantis, kad UAB „J“ atsiskaitė su A. S. Išties, iš atlyginimų išmokėjimo žiniaraščio kopijos, kurią teismo posėdžio metu pateikė adv. D. Katauskas nurodydamas, kad šį dokumentą jam atsiuntė buhalterė iš UAB „J“, matyti, kad UAB „J“ (vadovaujamas N. B.) už 2017 m. birželio – liepos mėn. išmokėjo pasirašytinai A. S. 530,74 Eur (nurodyta, jog išmokėta 2017 m. gruodžio mėn. nuo 13 iki 18 d.) (b. l. 55). Vis tik teismas pažymi, kad šis dokumentas pasirašytas tik A. S., pats N. B. jo nepasirašė ir teismo posėdžio metu apie šį faktą nieko paaiškinti negalėjo. Be to, iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad nuo 2017 m. gruodžio 13 d. įmonė UAB „J“ paskirtas kitas asmuo, t. y. A. L., todėl sugretinus minimas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tokiu būdu vėlgi buvo bandoma sukurti neva egzistavusių darbo santykių tarp A. S. ir UAB „J“ iliuziją, taip padedant išvengti Ž. J. administracinės atsakomybės.

Pirmiau minėti įrodymai leidžia spręsti, kad Ž. J., būdama UAB „B“ vadove (generalinė direktore), nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 19 d. esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dirbtų kurjerio darbą sudaręs rašytinę darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, taip pažeidė DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis jos padaryta veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl Ž. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako asmuo už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt., išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje Ž. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama UAB „B“ vadove (generalinė direktore), pagal VDI vyr. darbo inspektoriaus T. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. nurodymą Nr. 2017/08/09-1 (Nr. SD-01-9584) ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. nurodymą Nr. 2017/08/23-1 neatvyko į VDI Vilniaus skyrių nurodytu laiku dėl nežinomų priežasčių, nustatytais terminais neužtikrino, kad būtų pateikti nurodymuose išvardinti įmonės dokumentai ir nepateikė paaiškinimų į keliamus klausimus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 20 punktą.

Teismo vertinimu, šioje dalyje administracinio nusižengimo bylos teisena Ž. J. nutrauktina, nes ji nepadarė veikos, atitinkančios ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Pirmiausia pažymėtina, kad VDI vyr. darbo inspektoriaus T. V. 2017 m. rugpjūčio 9 d. nurodymas Nr. 2017/08/09-1 (Nr. SD-01-9584) (b. l. 34) skirtas ne Ž. J., o N. B., jis siųstas ne Ž. J. ar UAB „B“ adresu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Ž. J. turėjo vykdyti šį nurodymą. Taigi šiuo atveju nėra ir administracinės atsakomybės faktinio pagrindo.

Tuo tarpu 2017 m. rugpjūčio 23 d. nurodymas Nr. 2017/08/23-1 siųstas UAB „B“ vadovei Ž. J., tačiau šis dokumentas 2017 m. rugpjūčio 24 d. įteiktas I. V. (b. l. 30). Teismo posėdyje Ž. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. UAB „B“ direktorės pareigų nevykdė, kadangi buvo vaiko gimdymo atostogose. Tai matyti ir iš byloje esančios pažymos, kurioje užfiksuota, kad Ž. J. nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas (b. l. 46). Ž. J. teismui el. paštu atsiuntė 2017 m. rugpjūčio 4 d. įgaliojimo kopiją, kuriuo buvo įgaliojusi I. V. laikinai eiti UAB „B“ direktorės pareigas (b. l. 137-138). Tokios aplinkybės rodo, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. nurodymo Nr. 2017/08/23-1 pateikimo metu Ž. J. buvo netinkamas šio nurodymo vykdymo subjektas. Neabejotinų duomenų apie tai, kad Ž. J. žinojo apie minimą nurodymą, byloje nepateikta. Taigi ir šiuo atveju Ž. J. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos nuobaudos

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), įvertinama ir Ž. J. asmenybė (dirbanti, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, augina mažametį vaiką, bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų už vienarūšius administracinius nusižengimus nusižengimo padarymo metu neturėjo, neteista), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kartui pastebėtina, kad A. S. nelegalus darbas truko ne keletą dienų, o daugiau nei mėnesį, iš bylos matyti, kad pats A. S. nebuvo suinteresuotas nelegaliu darbu, aktyviai siekė tinkamo darbo santykių įforminimo ir tai nebuvo padaryta vien tik dėl darbdavio netinkamo veikimo. Šios aplinkybės didina Ž. J. padarytos veikos pavojingumą. Pati Ž. J. šiuo metu augina mažametį vaiką, tačiau jokių duomenų, kurie pagrįstų ypatingai sunkią jos finansinę padėtį, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ž. J. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobauda – bauda, nustatant jos dydį artimą minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 95 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 505 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Ž. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą.

Ž. J. pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes ji nepadarė veikos, turinčios šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17074018130 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius