- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- AN2-94-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01941-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- Ž. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2018 m. sausio 8 d. nutarimo Ž. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda už tai, kad ji, būdama UAB „X“ generaline direktore, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui L. K. dirbti UAB „X“ naudai nuo darbo pradžios nesudarius su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Laikotarpyje nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. liepos 31 d. L. K. nelegaliai dirbo UAB „X“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), pašto kurjerio pareigose Klaipėdos miesto teritorijoje. Darbo sutartis su juo nebuvo tinkamai sudaryta bei apie L. K. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai pranešta nebuvo, kadangi patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-Sodra) duomenų bazę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2017-08-01 įmonių UAB „X“, UAB „Y“, kurių direktorė yra Ž. J., Sodros apdraustųjų sąraše L. K. nebuvo. Šiais savo veiksmais Ž. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina Ž. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, už ką ji yra baustina. Apeliaciniame skunde Ž. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, teismui nepanaikinus nutarimo – atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes ir skirti mažesnę – 300 (trijų šimtų) eurų baudą. Skunde teigiama, jog nagrinėjant bylą nebuvo ištirti visi įrodymai ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Nebuvo vertintos L. K. įdarbinimo UAB „Z“ 2017-06-26 2017-08-16 aplinkybės, neatsižvelgta į tai, ar buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos už šį asmenį ir ar tokiais veiksmais ar neveikimu buvo padaryta žala valstybei.Skunde pareiškėja nurodo, jog L. K., remiantis UAB „X“ ir UAB „Z“ 2016 m. gruodžio 26 d. bendradarbiavimo sutartimi, turėjo būti įdarbintas UAB „Z“ ir atlikti UAB „X“ siuntų išvežiojimo pavedimus, tačiau dėl darbuotojų klaidos L. K. gavo UAB „X“ darbo pažymėjimą. Nepaisant to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, jog L. K. buvo įdarbintas „Z“ ir būtent iš čia gaudavo lėšas už automobilio amortizaciją. Šios aplinkybės teisme neneigė ir pats L. K.. Be to, būtent iš UAB „Z“ L. K. prašėsi atleidžiamas 2017-07-27, o ne iš UAB „X“. Tai, kad jis suprato dirbantis UAB „Z“ rodo ir jo kreipimasis į Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kur atsakovu nurodo būtent UAB „Z“. Be to, socialinis draudimas už šį asmenį buvo mokamas net iki 2017-08-16, nors UAB „Z“ L. K. dirbo tik iki 2017-07-31. todėl net jei ir buvo nesilaikyta visų formalumų, apeliantės teigimu, vienareikšmiškai negalima teigti, kad tai buvo nelegalus drabas, nes buvo mokami nustatyti mokesčiai. Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, jog nusižengimo padarymo metu buvo nėščia, vadovavo dviem įmonėms, todėl negalėjo pakankamai sukontroliuoti dviejų įmonių veiklos. Kadangi buvo pasirašiusi jau minėtą bendradarbiavimo sutartį su UAB „Z“, tikėjosi, kad darbuotojai yra tinkamai įforminami. Tikslo nemokėti valstybinių mokesčių pareiškėja neturėjo, kadangi buvo įsitikinusi, jog juos moka UAB „Z“. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti ir į tai, jog pareiškėja viena augina mažametį vaiką, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, niekur nedirba ir teismo paskirtos baudos neįstengtų sumokėti, todėl prašo ją sumažinti.Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo M. P. B. atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir Ž. J. apeliacinį skundą atmesti.Atsiliepime nurodoma, jog, atsižvelgiant į tai, kad Ž. J., būdama UAB „X“ vadove ir būdama atsakinga už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, privalėjo imtis visų veiksmų ir užtikrinti, kad L. K. jos vadovaujamoje įmonėje dirbtų tik pasirašius su juo darbo sutartį ir tik prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo Ž. J. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai proporcingą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ž. J. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog Ž. J. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pažymėtina, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.Nagrinėjamu atveju Ž. J. buvo inkriminuota ir teismas nustatė, kad ji, pažeisdama LR Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, būdama bendrovės UAB „X“ direktore, neužtikrino tvarkos ir leido L. K. UAB „X“ naudai dirbti nuo 2017-06-19 iki 2017-07-31, nesudarius su juo darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Skunde apeliantė neneigia objektyviųjų šio nusižengimo požymių, t. y., jog iš tiesų su L. K. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nebuvo laiku, kaip to reikalauja teisės aktai, pranešta apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau teigia, jog toks jos elgesys nebuvo tyčinis, t. y. nebuvo subjektyviosios šios nusižengimo pusės požymio kaltės. Šį teiginį apeliantė grindžia tuo, jog buvo įsitikinusi, kad remiantis UAB „X“ ir UAB „Z“ bendradarbiavimo sutartimi L. K. buvo įdarbintas UAB „Z“. Apie tai, kad L. K. suvokė oficialiai dirbantis būtent UAB „Z“ apeliantės teigimu, patvirtina ir aplinkybės, jog kreipdamasis į darbo ginčų komisiją būtent UAB „Z“ L. K. nurodė kaip atsakovą, be to, iš UAB „Z“ L. K. prašėsi atleidžiamas, UAB „Z“ jam mokėjo už automobilio amortizaciją. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad L. K. dirbo UAB „X“ naudai ir atliko funkcijas (pašto kurjerio paslaugas) būtent šios įmonės vardu, patvirtina ne tik paties L. K. paaiškinimai bei parodymai dėl įsidarbinimo aplinkybių, darbo sutarties pasirašymo aplinkybių, bet ir objektyvūs bylos duomenys apie UAB „X“ vardu išduotus dokumentus - darbuotojo pažymėjimą, kuro kortelę, leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko priėmimo-perdavimo aktai (b. l. 23-34.). Pažymėtina, jog L. K. nuosekliai aiškino, jog dėl darbo jis kalbėjo su R. ir D. B., kurie prisistatė kaip UAB „X“ atstovai, su jais kalbėjo apie įsidarbinimą būtent UAB „X“. Iš paties D. B. paaiškinimų matyti, jog jis, nors ir dirbo UAB „Y“, tačiau visa dokumentacija buvo pildoma UAB „X“ vardu, t. y. jis dirbo UAB „X“ naudai. Nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio pabaigos konsultavo L. K. kokias funkcijas vykdyti, kur vežti siuntinius ir korespondencija, taip pat patvirtino, jog L. K. užpildytą prašymą dėl įdarbinimo išsiuntė iš savo elektroninio pašto. Iš byloje esančio D. B. elektroninio laiško matyti, kad būtent 2017 m. birželio 16 d. naujo vaikino L. duomenys buvo nusiųsti į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Taigi, L. K. ir D. B. paaiškinimai dėl įdarbinimo aplinkybių sutampa, tarpusavyje neprieštarauja, todėl jais nėra pagrindo netikėti. Šie duomenys patvirtina, jog L. K. tikėjosi dirbti būtent UAB „X“. Tai, kad jis ketino dirbti ir faktiškai dirbo būtent UAB „X“ naudai, patvirtina ir jo paaiškinimai, jog jis ne kartą bandė susisiekti būtent su Ž. J. dėl įdarbinimo, ir jam vieną kartą net buvo pateikta sutartis dėl įdarbinimo, tačiau jis ją atsisakė pasirašyti, nes neteisingai buvo nurodyta jo pavardė. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas šios sutarties kopija, iš kurios matyti, jog darbdavys nurodytas būtent UAB „X“, o sutartį pasirašiusi Ž. J.. Be to, kaip jau aptarta, L. K. buvo išduotas būtent UAB „X“ darbuotojo pažymėjimas, UAB „X“ vardu išduotos kuro kortelė bei leidimas. Be to, iš DNB banko priėmimo-perdavimo aktų matyti, jog vykdytojas yra UAB „X“ darbuotojas L. K.. Pažymėtina, jog šiuose aktuose L. K. kaip UAB „X“ darbuotojas pasirašęs jau nuo 2017-06-19 (b. l. 23). Tai rodo, jog L. K. faktiškai dirbo būtent UAB „X“ naudai. Aplinkybę, kad L. K. faktiškai dirbo UAB „X“ ir jos naudai patvirtina ir V. S. bei J. K. paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės kraujo banką kraujo komponentus pristato UAB „X“ kurjeriai, o nuo 2017 m. birželio vidurio komponentus pristatinėjo naujas UAB „X“ kurjeris L. K.. Visos šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, jog L. K. faktiškai dirbo UAB „X“ naudai jau nuo 2017 m. birželio 19 d. Be to, nors L. K. kreipimesi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kurį mini apeliantė, atsakovu nurodo UAB „Z“, tačiau nurodo, jog dirbo UAB „X“ naudai ir prašo išieškoti atlyginimą už tą laiką, kurį dirbo būtent UAB „X“. Visos šios aptartos aplinkybės rodo, jog L. K. ne tik suvokė, kad dirba UAB „X“, tačiau ir aplinkiniai jį oficialiai laikė būtent UAB „X“ darbuotoju, nes jis turėjo UAB „X“ darbuotojo pažymėjimą, atliko UAB „X“ teikiamas paslaugas ir netgi banke pasirašinėjo UAB „X“ vardu. L. K. patvirtino, jog už vieną savaitę buvo gavęs išlaidas už automobilio amortizaciją iš UAB „Z“, tačiau tai nepatvirtina, jog tarp šios bendrovės ir L. K. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Priešingai, jau aptarti duomenys patvirtina, jog jo tikroji valia buvo sudaryti darbo sutartį būtent su UAB „X“, kurios naudai faktiškai ir atliko savo darbines funkcijas. Tai, kad apeliantė neturėjusi pakankamai žinių ir neva pagrįstai maniusi, kad L. K. įdarbintas UAB „Z“, paneigia visuma aukščiau aptartų ir įvertintų objektyvių aplinkybių, o būtent tai, kad prašymas įdarbinti buvo išsiųstas būtent UAB „X“, kad L. K. skambino ir bendravo dėl sutarties sudarymo su Ž. J. būtent kaip su UAB „X“ vadove, būtent ji L. K. pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje su klaidingai nurodyta jo pavarde pasirašė kaip darbdavio UAB „X“ atstovė. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog Ž. J. neabejotinai buvo žinoma apie tai, kad L. K. faktiškai dirbo UAB „X“ naudai. Kaip matyti iš Socialinio draudimo fondo valdybos išrašų, ji direktore dirbo ne tik UAB „X“, tačiau ir UAB „Y“. Direktorės pareigas iki nagrinėjamo įvykio ji buvo ėjusi jau daugiau nei metus laiko, šiose įmonėse dirbo nemažai darbuotojų, todėl neabejotinai Ž. J. buvo žinoma asmenų įdarbinimo tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.Pažymėtina, jog Ž. J. buvo inkriminuota tai, kad objektyviai jos neteisėta veika pasireiškė būtent neveikimu, t. y. neužtikrinimu, kad darbo sutartis su L. K. būtų sudaryta laiku ir tinkamai. Aukščiau aptarti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirti bei tinkamai ir visapusiškai įvertinti duomenys šią aplinkybę neabejotinai patvirtina. Tai, kad už L. K. galėjo būti mokami mokesčiai valstybei kitoje įmonėje, apeliantės atsakomybės dėl L. K. nelegalaus darbo UAB „X“ nešalina, nes, kaip jau aptarta anksčiau, L. K. faktiškai dirbo, dėl darbo santykių tarėsi ne su UAB „Z“, tačiau su UAB „X“, būtent jos vardu ir jos naudai atliko darbines funkcijas. Apeliantės nurodyta bendradarbiavimo sutartis su UAB „Z“ tik reglamentuoja šių įmonių tarpusavio santykius vykdant bendrą veiklą tam tikros paslaugos teikimo srityje, tačiau nereguliuoja darbuotojų tarpusavio įdarbinimo tvarkos, todėl negali būti vertinama kaip pateisinanti netinkamą bendrovės vadovės pareigų vykdymą.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Ž. J. pagrįstai pripažinta padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde pareiškėja taip pat prašo skirti mažesnę baudą, tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinės nuobaudos skyrimo apsektu, konstatuoja, jog teismas, skirdamas nuobaudą pareiškėjai, administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl pagrindo keisti paskirtą baudą nėra.Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą Ž. J. atsižvelgė ir įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei tai, kad byloje nebuvo duomenų dėl ankstesnio apeliantės baustumo administracine tvarka. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas skyrė baudą, savo dydžiu artimą sankcijos minimumui – 1300 eurų. Pažymėtina, jog bauda, kuri yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis (3000 eurų), apeliantei skirta net ir nenustačius jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nelegalus darbas truko ne keletą dienų, o pusantro mėnesio, be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, pats L. K. nebuvo suinteresuotas nelegaliu darbu, aktyviai siekė tinkamo darbo santykių įforminimo ir tai nebuvo padaryta vien tik dėl darbdavio netinkamo veikimo, skirtoji nuobauda nelaikytina akivaizdžiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga.Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apeliantė padarydama pažeidimą prisiėmė ir pasekmių dėl padaryto pažeidimo, riziką, todėl tai, kad teismo paskirtos baudos sumokėjimas apsunkins finansinę apeliantės padėtį, nesuteikia pagrindo ją vertinti kaip neteisingą ir švelninti. Be to, pažymėtina, jog apeliantė tik nurodė, jog šiuo metu augina vaiką, tačiau jokių duomenų, kurie pagrįstų ypatingai sunkią finansinę padėtį, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog skirtoji bauda yra nepakeliama finansinė našta ir akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė, nepateikė, todėl vien apeliantės deklaratyvūs teiginiai negali būti pagrindas švelninti teismo skirtąją nuobaudą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 4 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl apeliacinio skundo prašymas skirti mažesnę baudą, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ž. J. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2018 m. sausio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.