Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 24 d. 12.59 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikomu (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambinus į stacionarų telefoną namuose buvusiai V. K., bei prisistačius policijos darbuotoju ir taip apgaule išviliojus V. K. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko suteiktus asmens tapatybę patvirtinančius duomenis, būtinus finansinėms operacijoms jos banko sąskaitoje atlikti, J. J., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), bendraudamas neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, gavo ir nenustatytam asmeniui pateikė M. B. naudojamos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos duomenis, po to 2013 m. birželio 24 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 15.05 val., nenustatytas asmuo neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu naudodamasis interneto prieiga IP (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), pateikdamas V. K. duomenis prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios V. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir taip apgaudamas finansinę sistemą atliko 6 finansines operacijas, kurių metu iš V. K. banko sąskaitos pervedė 3060 Lt į M. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), po to, J. J. neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio telefonu laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 24 d. iki 2013 m. birželio 26 d. skambino M. B. ir V. J., bei duodamas joms nurodymus organizavo šių nusikalstamu būdu gautų pinigų išgryninimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiuose bankomatuose ir perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, V. K. priklausantį turtą – 3060 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas (1 t. 146-154 b. l.), neišnykus teistumui, pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu (o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (1 t. 162-165 b. l.), nedirba (1 t. 160 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t. 166 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai J. J. bus pasiekti tik paskyrus jam griežčiausią iš BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams – savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl teigti, kad ši bausmė per griežta, nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, skunde apeliantas nurodė, kad jis nuo 2012 m. birželio 10 d. yra suimtas ir atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, prašė subendrinti jam keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes ir galutinę bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinti vienu trečdaliu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. J. 2012 m. spalio 1 d. Šiaulių m. apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jį nuteisė jį laisvės atėmimu 2 metams ir į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2012 m. birželio 10 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu J. J. paskirtą bausmę subendrino su minėtu 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nors šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, nuteistajam keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebendrintinos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis klausimas galės būti išspręstas nuosprendžio vykdymo metu apylinkės teismo nutartimi.

Apelianto prašymas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas taip pat netenkintinas. Pažymima, kad minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors bylos duomenys patvirtina, kad J. J. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų taikyti apeliantui minėto straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra: J. J. baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam bausmė paskirta tinkamai. Tenkinti apelianto skundą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą.