Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. D., trečiajam asmeniui A. D., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis atsakovė S. D. yra nepilnametės A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mama. Atsakovei teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu neterminuotai apribota valdžia į nepilnametę dukterį A. D.. A. S. D. veda netinkamą gyvenimo būdą, yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, daug kartų bausta administracine tvarka dėl vagysčių iš prekybos centrų, narkotinių medžiagų vartojimo, važiavimą be bilietų visuomeniniu transportu, ji yra teista, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, vaiku nesirūpina, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Šiuo metu atsakovės nepilnametė duktė A. D. gyvena su močiute A. D., turi geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, ja yra tinkamai bei atsakingai rūpinamasi.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė S. D. nesirūpina savo dukra, vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis bei išlaikyti savo vaiką, neužtikrina jam saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo dukters gyvenime. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą, yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, traukta administracinėn atsakomybėn dėl vagysčių, narkotinių medžiagų vartojimo, važiavimą be bilietų visuomeniniu transportu, ji yra teista, darė nusikaltimus, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnamečiui vaikui, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, vaiko ryšys su motina nėra visiškai nutrūkęs, tačiau vaikas didesnę pažangą daro būdamas su močiute. Atsakovei itin ilgą laikotarpį teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų. Taip pat matyti, jog šiuo metu atsakovė nėra pakeitusi savo gyvenimo būdo ir sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas.

Atsakovė byloje neteikė įrodymų, duomenų, patvirtinančių, kad ji gali užtikrinti normalias vaiko gyvenimo, vystymosi, ugdymo sąlygas. Įvertinus byloje tirtus įrodymus bei tai, kad atsakovė nevykdo įstatymo numatytų tėvų pareigų savo vaikui ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1976-642/2014 nuolatine nepilnamečio vaiko A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), globėja bei uzufrukto teise vaiko lėšų tvarkytoja paskirta A. D., nagrinėjamoje byloje dalyvaujanti kaip tretysis asmuo; taip pat nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su globėja A. D.. Bylos duomenimis nepilnametė A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su globėja A. D., kuri rūpinasi ja, todėl, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, prašymų, nepilnametės A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), nustatyta gyvenamoji vieta kartu su globėja nekeistina, taip pat nespręstinas ir klausimas dėl paskirto globėjo pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 EUR. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvų valdžios apribojimo yra tenkinamas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 75 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovės S. D. paieška, bylą išnagrinėjus paskelbta paieška nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 496¹ straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Nutraukti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi paskelbtą atsakovės S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paiešką.

Apie atsakovės S. D. paieškos nutraukimą informuoti Klaipėdos apskrities VPK.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.