Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. gynėjos advokatės Vidos Šeikienės skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B., Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 4 metų 6 mėnesių (1640 dienų) laisvės atėmimo bausme už sunkų su narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d. 2023 m. rugsėjo 26 d. atliekant skaičiavimą nustatyta, kad 58 bausmės dienos įvykdytos atliekant bausmę, o 205 dienos – taikant kardomąją priemonę šioje byloje, iš viso 263 dienos. Paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta iki 2027 m. liepos 4 d.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. vasario 27 d. nutartimi Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktą prašymą tenkino. Pripažino Vakarų Švedijos Karalystės apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio E. B. (B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nutarė vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderino E. B. Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų 6 mėnesių (1640 dienų) laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalimi ir paskyrė E. B. Lietuvos Respublikoje vykdytiną 4 metų 6 mėnesių (1640 dienų) laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitė E. B. Švedijos Karalystėje laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką bei atliktos bausmės laiką, kuris 2023 m. rugsėjo 26 d. duomenimis buvo 263 dienos bei Švedijos Karalystėje atliktos bausmės laiką nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki nuteistojo E. B. perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo E. B. perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

5. Taip pat gautas I. J., kuri nurodė esanti E. B. partnerė, prašymas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir Švedijos karalystės probacijos tarnybos prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs advokato skundą ir įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartis, kuria patenkintas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas pripažinti Vakarų Švedijos Karalystės apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečiui E. B., ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, priimta pagrįstai.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nebuvo užtikrinta nuteistojo E. B. teisė į gynybą, kadangi Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendžio ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. vasario 27 d. buvo nagrinėjamas nepranešus apie tai E. B., nes nėra duomenų apie pranešimo įteikimą, ir nepranešus jo gynėjai advokatei Vidai Šeikienei. Tačiau su šiais argumentais apygardos teismas sutikti negali. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas siuntė nuteistajam E. B. pranešimus, kuriais jis buvo informuotas apie posėdžio datą ir laiką, teisę teismui pateikti pareiškimą dėl nušalinimo ir kitus prašymus, teisę pasirinkti sau tinkamą gynėją ir kviestis jį dalyvauti procese, teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (b. l. 73-77). Minėti pranešimai buvo siųsti Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai su prašymu juos įteikti nuteistajam E. B.. Atsižvelgiant į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad yra gautas Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos pranešimas apie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutarties įteikimą ir pranešimas apie Klaipėdos apygardos teismo pranešimą dėl teismo posėdžio apie skundo įteikimą, ir nesant kitų objektyvių duomenų, nėra pagrindo teikti, jog minėti pranešimai nebuvo įteikti nuteistajam. Be to, nuteistojo teisė į gynybą buvo realizuota jam pateikiant apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutarties. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas buvo išnagrinėtas laikantis BPK nustatytos tvarkos, nepažeidžiant nuteistojo E. B. teisės į gynybą, sudarant jam realią galimybę pasisakyti nagrinėjamu klausimu. Pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, bylos dalyviai (nuteistasis, prokuroras, gynėjas) į posėdį nėra kviečiami, jiems yra pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus nagrinėjamu klausimo (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnį Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

10. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, padarė išvadą, jog šiuo atveju nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistąjį sieja kokie nors saitai su Švedijos Karalyste, be to, yra priimtas sprendimas, kad E. B. atlikus bausmę bus deportuotas į Lietuvos Respubliką. Tuo tarpu Įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių apylinkės teismas galėtų atsisakyti pripažinti Vakarų Švedijos apeliacinio teismo nuosprendį ir nevykdyti E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės likusios dalies, nenustatyta.

12. Skunde nurodoma, kad nors nuteistasis E. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, tačiau faktinė jo gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, kur jis dirbo, buvo apdraustas socialiniu draudimu, mokėjo mokesčius, nuomojosi butą, ten gyveno jo sūnus, taip pat Vokietijoje jam buvo operuotas (duomenys neskelbtini). Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pritardamas apylinkės teismui, jog nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimtą teismo nuosprendį bei yra Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytos sąlygos, pažymi, kad E. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pagal pateiktus duomenis darbingumo lygis jam nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, jo partnerė I. J., kaip matyti iš jos pateikto prašymo, gyvena Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistąjį E. B. socialiniai ir ekonominiai ryšiai sieja su Lietuvos Respublika. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu skundžiamas procesinis sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl skundo argumentais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. B. nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje dėl jo nuomone blogesnių kalinimo sąlygų. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Pamatinio sprendimo 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad nuteistojo E. B. nesutikimas su tuo, jog jo atžvilgiu Švedijos Karalystėje priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą. Atsakant į skundo argumentus dėl įkalinimo sąlygų Lietuvoje pažymėtina, jog vien tai, kad nuteistasis nesutinka būti perkeliamas į Lietuvos Respubliką likusios bausmės atlikimui, siekdamas kuo komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nelaikytina pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo metu visuose Lietuvos kalėjimuose esančios sąlygos atitinka minimalius tarptautinius reikalavimus, todėl nuteistasis E. B. nepatirs savo teisių pažeidimų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

14. Skunde nurodoma, kad sprendžiant dėl Vakarų Švedijos Karalystės apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti atsižvelgta į jo sveikatos būklę, t. y. jo neįgalumą, kadangi jis yra netekęs 60 procentų darbingumo. Pažymėtina, kad nepateikiami jokie duomenys, kurie pagrįstų teiginį dėl jam Lietuvos įkalinimo įstaigose nesuteikiamos medicininės pagalbos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (BVK 90 straipsnio 2 dalis). BVK 90 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 90 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo gynėjos skunde reiškiamos abejonės dėl netinkamos gydymo kokybės atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje nepagrįstos jokiais faktais, tik subjektyviu vertinimu, todėl darytina išvada, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistasis gaus visą reikalingą gydymą.

15. Nors skunde nurodoma, kad Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose konfliktai sprendžiami smurtu ir agresyviu elgesiu, kaliniai nėra apsaugoti vieni nuo kitų tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to šios aplinkybės, sprendžiant nuteistajam kitoje Europos Sąjungos valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai klausimą, jokios reikšmės neturi. Pažymėtina, kad pagal BVK 30 straipsnio 2 dalį konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Be to, BVK 75 straipsnis numato, kad nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio teisės pažeidimui ir būtina besirengiantį daryti teisės pažeidimą arba teisės pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonioms valandoms izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų, iki bus priimtas sprendimas dėl šio nuteistojo laikymo sąlygų.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi pripažindamas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendį, priimtą E. B. atžvilgiu, bei suderindamas šiuo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo dėl nuteistojo gynėjos skundo motyvų keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. gynėjos advokatės Vidos Šeikienės skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.