- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-310-458/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. R.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – 15 MGL (564,90 Eur) bauda.
Nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirtos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. būdamas A. R. gamybinės komercinės įmonės savininku (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), A. R. nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties (civilinė byla Nr. B2-944-253/2016), pagal kurią per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalėjo perduoti bankrutuojančios A. R. įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, viso turimo turto sąrašą paskirtam įmonės bankroto administratoriui A. M. (administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti jo skundą bei visą bylos medžiagą, kadangi jo įmonės bankrotas nebuvo nei teisėtas, nei teisingas. Būtent šią priežastį A. R. ir nurodo, pažymėdamas, kodėl atsisako atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su įmonės bankrotu. Apelianto tvirtinimu, jis netrukdė nei perimant įmonės turtą, nei dokumentus. A. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu niekas nesiaiškino su įmonės bankroto procedūra susijusių veiksmų teisėtumo.
Atsiliepimas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Dačkauskienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodė, kad nuteistojo tyčia nevykdyti nutarties pasireiškė nuo pat nutarties kopijos gavimo dienos, o tuo tarpu savo tariamai pažeistas teises dėl bankroto bylos iškėlimo A. R. galėjo ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę ir tvirtina, kad atsisako atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su įmonės bankrotu, kadangi jis buvo neteisėtas. Būtent šiuo klausimu, t. y. dėl A. R. kaltės padarius BK 245 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, pasisako apeliacinės instancijos teismas.
BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šio BK straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti.
Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis, tačiau baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466-489/2016, 2K-3/2013, 2K-584/2010, 2K-47/2009).
Ikiteisminis tyrimas inicijuotas pagal bankrutavusios A. R. įmonės administratoriaus A. M. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 245 straipsnį bankrutavusios A. R. įmonės savininkui A. R. dėl jo nevykdomų Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-944-253/2016), kuri įsiteisėjo 2016 m. kovo 4 d., jam paskirtų įpareigojimų dėl turto perdavimo bankrutuojančios įmonės administratoriui A. M. (t. 1, b. l. 12–13).
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties (civilinė byla Nr. B2-944-253/2016) matyti, kad A. R. įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas A. M. Įpareigotas A. R. įmonės savininkas (vadovas) per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus bei pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (t.1, b. l. 14).
Iš Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties matyti, kad antstolė I. G. prašė skirti baudą A. R. dėl teismo sprendimo nevykdymo. Nurodė, jog vykdydama vykdomąjį dokumentą, išduotą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. civilinėje byloje Nr. B2-944-253/2016, dėl įpareigojimo A. R. įmonės savininkui per 15 dienų perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus bei pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, 2016 m. balandžio 5 d. išsiuntė skolininkui raginimą vykdyti teismo sprendimą. Skolininkas A. R. raginimą ir kitus procesinius dokumentus, siųstus kartu su raginimu, gavo 2016 m. balandžio 9 d., tačiau nurodyto įpareigojimo nevykdė ir jokių dokumentų (turto) neperdavė. Nutarta skirti A. R. 100 Eur baudą išieškotojo naudai (t. 1, b. l. 18–19).
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties matyti, kad nutarta apriboti A. R. įmonės vadovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (t. 1, b. l. 20).
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties matyti, kad nutarta leisti bankrutavusios įmonės administratoriui nukreipti išieškojimą dėl bankrutavusios A. R. įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo ir administravimo išlaidų apmokėjimo į bankrutavusios A. R. įmonės savininko A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) turtą: 1) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą-gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys), esančius adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) į asmeninę A. R. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) banke įplaukiančias pinigines lėšas, jeigu ateityje būtų tokių įplaukų (t. 1, b. l. 23).
Juridinis asmuo – A. R. įmonė (kodas (duomenys neskelbtini)) – bankrutavęs (t. 1, b. l. 94–97).
Apygardos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties (civilinė byla Nr. B2-944-253/2016), dėl kurios nevykdymo yra nuteistas A. R., rezoliucinėje dalyje buvo pažymėta, kad nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. Tačiau nei apeliantas A. R., nei kiti proceso dalyviai minėtosios nutarties neskundė, taigi ji įsiteisėjo 2016 m. kovo 4 d. Akivaizdu, kad visi klausimai, susiję su bankroto bylos A. R. įmonei iškėlimu, procedūrų atlikimu ir apskritai paties bankroto proceso teisėtumu, turėjo būti sprendžiami civilinėje byloje, t. y. civilinio proceso nustatyta tvarka. Kadangi aptariama nutartis yra įsiteisėjusi, šioje baudžiamojoje byloje nebegali būti sprendžiami klausimai dėl bankroto proceso teisėtumo, nes tai galėtų būti prilyginama pakartotiniam bylos nagrinėjimui ir įsiteisėjusios nutarties peržiūrai. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria prokurorės atsiliepime į apeliacinį skundą padarytai išvadai, jog, jei apeliantas A. R. manė, kad įmonės bankroto proceso metu buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, tai ir skundą su atitinkamais argumentais / motyvais turėjo paduoti civilinio proceso nustatyta tvarka, be to, apygardos teismui nežinomos jokios priežastys, dėl kurių A. R. teisių gynyba civilinio proceso tvarka būtų buvusi sumenkinta ar jai apskritai užkirstas kelias.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien tik paties nuteistojo A. R. nuomonė, jog jo įmonės bankroto procesas buvo neteisėtas, nesudaro pagrindo tai laikyti objektyvia priežastimi, kuri pateisintų Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties nevykdymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011, 2K-466-489/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad sprendimas patraukti A. R. baudžiamojon atsakomybėn buvo priimtas nustačius, jog šis asmuo vykdymo metu pakankamai ilgą laiką ignoruoja civilinio proceso numatytas priemones, antstolio priimtas priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, susijusį su tinkamu A. R. įmonės bankroto procedūrų įgyvendinimu ir savalaikiu jų užbaigimu. Nustatyti A. R. veiksmai paneigia argumentus dėl civilinių teisinių priemonių byloje netaikymo ir patvirtina, kad antstolio veiksmai, bandant užtikrinti vykdytinos teismo nutarties įvykdymą, buvo aktyvūs, taip pat patvirtina faktą, kad civilinėmis teisinėmis priemonėmis nepavyko įgyvendinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, taigi ultima ratio principas ir su juo susijęs proporcingumo principas šioje byloje nebuvo pažeisti.
Įvertinęs bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis įstatymų nuostatomis, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.