- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2-1871-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00567-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HSC Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad trečiojo asmens UAB „Autokausta“ pasiūlymas atitinka atsakovės vykdyto tarptautinio viešojo pirkimo „Kitų inžinerinių statinių rekonstrukcijos ir inžinerinių statinių naujos statybos Perkūno al. 5, Sporto gatvės rekonstrukcijos, pastatų Sporto g. griovimo darbų pirkimas“ (toliau – ir pirkimas) reikalavimus ir trečiasis asmuo buvo pripažintas šio pirkimo laimėtoju. Ieškovė nurodė, kad UAB „Autokausta“ pasiūlymas pirkime akivaizdžiai neatitiko pirkimo dokumentų 1.5.5 papunktyje išdėstyto reikalavimo įkainoti kiekvieną darbų kiekių žiniaraščių darbo vienetą atskiru fiksuotu įkainiu. Ieškovės vertinimu, šis pasiūlymas taip pat turėjo būti atmestas dėl to, kad pasiūlymo esmė buvo pakeista po jo pateikimo ir dėl to, kad pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir nebuvo pagrįsta.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su UAB „Autokausta“ iki tol, kol ginčas bus išspręstas priėmus galutinį ir įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju nėra poreikio užbaigti vykdomą pirkimą kuo skubiau. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė prarastų galimybę laimėti pirkimą ir vykdyti viešojo pirkimo sutartį, o atsakovei galėtų kilti didelė žala, nes ji turėtų atlyginti ieškovės negautas pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė nurodė ieškinio faktinį pagrindą, išdėstė savo argumentus, kartu su ieškiniu pateikė dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina, kad pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.
5. Teismas nurodė, kad netaikius šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų užbaigti pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, todėl egzistuoja grėsmė, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
6. Teismas pripažino, kad vykdomo pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau vertino, jog šiuo atveju nėra poreikio kuo skubiau užbaigti pirkimą. Byloje nėra duomenų, kad skubiai neatlikus pirkimo objektą sudarančių darbų, visuomenei galėtų kilti akivaizdi ir neištaisoma žala. Todėl teismas vertino, kad prioritetas turėtų būti suteiktas visuomenės interesui, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, nebūtų dirbtinai ribojama konkurencija pirkime, atsakovės lėšos būtų panaudotos racionaliai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Sprendžiant, ar šiuo atveju tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta tai, kad ieškovė dažnai kreipiasi į teismą ginčydama sprendimus, priimtus viešuosiuose pirkimuose, ir prašo taikyti bylose laikinąsias apsaugos priemones. Tokie ieškovės reikalavimai neretai būna atmetami. Ieškovė tokiu būdu buvo sustabdžiusi kitą atsakovės vykdytą viešąjį pirkimą, o atsakovė dėl šios priežasties prarado dalį projektui skirto finansavimo.
7.2. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Šioje byloje ieškovės išdėstyta pozicija dėl pasiūlymo neatitikties pirkimo dokumentų reikalavimams iš esmės prieštarauja jos pozicijai, išdėstytai kitoje šiuo metu nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovė ginčija atsakovės sprendimą, priimtą kitame jos vykdytame viešajame pirkime. Nors minėtose bylose yra skirtingos faktinės aplinkybės ir atsakovė jose priėmė skirtingus sprendimus, jose yra keliami vienodi teisės klausimai, dėl kurių ieškovės pozicija yra prieštaringa.
7.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei negalėtų būti sukelta žala, nes jos reikalavimai yra nepagrįsti. Jeigu vis dėlto ieškovei atsirastų nuostolių, atsakovė būtų pajėgi juos atlyginti.
7.4. Ginčo pirkimas yra iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-21-0008 „Teritorijos prie daugiafunkcio S. Dariaus ir S. Girėno sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro, Sporto halės, Sporto g. ir jos prieigų sutvarkymas“ (toliau – ir projektas) dalimi. Tiek šis projektas, tiek ir pirkimo objektas yra reikšmingi visuomenei, juos įgyvendinus bus sudarytos palankios sąlygos verslo aplinkos plėtrai ir kūrimui, bus gerinama gyvenimo kokybė ir aplinka.
7.5. Nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų prarasti visą arba dalį projektui skirto finansavimo. Visi darbai, kurie turi būti atlikti įgyvendinant projektą, turi būti užbaigti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pirkimo dokumentuose nurodyta, kad pirkimo objektą sudarantys darbai turi būti atlikti per 15 mėnesių, todėl siekiant iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikti bent dalį šių darbų, jie turi būti pradėti vykdyti nedelsiant. Atsakovė planavo įvykdyti pirkimą anksčiau, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių užtruko techninio projekto parengimas ir statybos leidimo gavimas. Dėl nurodytų aplinkybių yra ypatingai svarbu, kad tolesnis pirkimo procesas vyktų kiek įmanoma greičiau.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė, pateikusi teismui ieškinį, kuriame buvo išdėstytas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš karto informavo apie tai atsakovę. Tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad informuotų teismą apie jos vykdomo pirkimo svarbą ir poreikį skubiai įgyvendinti pirkimo objektą sudarančius darbus.
8.2. Ieškovė atskirajame skunde neįrodė, kad pirkimas turi būti skubiai užbaigtas siekiant užtikrinti neatidėliotinus visuomenės poreikius. Projekto reikšmę visuomenei ieškovė grindė deklaratyviais teiginiais, nenurodydama jokių konkrečių turimų užtikrinti poreikių.
8.3. Visas projektui skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų turėtų būti panaudotas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., o ne iki 2021 m. gruodžio 31 d., kaip nurodė ieškovė. Tokią išvadą pagrindžia teisės aktai, reglamentuojantys Europos Sąjungos skiriamo finansavimo panaudojimo tvarką, taip pat pirkimo dokumentai, pagal kuriuos rangovas objektyviai negalėtų užbaigti darbų iki atsakovės nurodyto termino. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji turi siekti neprarasti bent dalį paramos, nes parama yra skiriama ne padengti išlaidas už pavienius darbus, bet siekiant, kad būtų įgyvendintas visas projektas. Atsakovė nenurodė nei vieno argumento, pagrindžiančio, kad po jos nurodyto termino jai nebūtų skirta finansavimo dalis, mokėtina iš valstybės biudžeto.
8.4. Atsakovė nepaneigė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Jos argumentai turės būti įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškinyje išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.
8.5. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė sudarytų sutartį su trečiuoju asmeniu ir pirkimo procedūra pasibaigtų. Tokiu atveju ieškovė prarastų galimybę siekti laimėti pirkimą ir vykdyti rangos darbus. Priėmus ieškovei palankų sprendimą, byloje turėtų būti sprendžiama dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pan. Tokios aplinkybės apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
10. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: atsakovės ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros sudarytą sutartį, šios sutarties 1 ir 2 priedus, techninį projektą ir ieškovės ieškinį, pareikštą kitoje jos inicijuotoje byloje. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui jos parengtą pranešimą, kuriuo atsakovė buvo informuotą apie šioje byloje pateiktą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinus šalių pateiktų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį turinį matyti, kad naujai pateikti įrodymai patvirtina šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamos šalių pozicijos dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo. Taigi, šie įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla. Naujai pateiktų įrodymų turinys yra žinomas šalims – ieškovė galėjo susipažinti su atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktais dokumentais gavusi jos pateiktą atskirąjį skundą, tuo tarpu atsakovės su atsiliepimu pateiktas pranešimas yra adresuotas ieškovei. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad, priėmus naujus įrodymus, galėtų būti užvilkintas bylos nagrinėjimas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priima šalių naujai pateiktus įrodymus ir vertins juo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
13. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę sustabdyti pirkimo procedūras bei nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Teismas vertino, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nes atsakovė galėtų baigti pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį su asmeniu, pripažintu pirkimo laimėtoju. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti pažeistas viešasis interesas ir teisės saugomoms vertybėms būtų padaryta daugiau žalos, nei jų netaikant.
15. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Atsakovė nurodo, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nes pati ieškovė kitoje jos inicijuotoje civilinėje byloje dėl atsakovės sprendimų, priimtų kitame viešajame pirkime, panaikinimo išdėstė priešingą poziciją, nei šioje byloje. Atsakovės vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei negalėtų būti sukelta jokia žala, nes jos ieškinys yra nepagrįstas ir negalėtų būti patenkintas. Tuo atveju, jei žala ieškovei vis dėl to kiltų, atsakovė galėtų ją atlyginti. Atsakovė nurodo, kad pirkimo objektas yra reikšmingas visuomenei, todėl egzistuoja viešasis interesas, kad pirkimas būtų užbaigtas operatyviai. Atsakovė taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu pirkimo procedūros liks sustabdytos, ji galėtų patirti reikšmingų nuostolių, nes galėtų netekti viso ar dalies finansavimo, skirto jos vykdomam projektui, kuris yra iš dalies įgyvendinamas vykdant ginčo pirkimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nėra pagrįsta.
16. Pirmiau minėta, kad spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, jog ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
17. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad ieškinys negalės būti patenkintas. Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo atsakovė pripažino, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka atsakovės vykdyto pirkimo reikalavimus ir nustatė, kad trečiasis asmuo laimėjo pirkimą. Reikšdama tokį reikalavimą, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, ieškinyje ji išdėstė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Atsakovės argumentai, kuriais remdamasi ji teigia, esą jau šioje proceso stadijoje akivaizdžiai matyti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai negalės būti tenkinami, yra susiję su kilusio ginčo esme, todėl jie nevertinami šioje proceso stadijoje ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
19. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
20. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).
21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektu yra inžinerinių statinių rekonstrukcijos ir naujos statybos, gatvės rekonstrukcijos ir pastatų griovimo darbai. Ginčo pirkimas yra vykdomas įgyvendinant atsakovės ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros sudarytą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrai finansuojamo projekto sutartį. Minėtos sutarties 1 priede nurodyta, kad šiuo metu Žaliakalnio seniūnijoje esanti teritorija prie S. Dariaus ir S. Girėno stadiono, sporto halės ir Sporto gatvės nėra pakankamai patraukli investicijoms, socialinei ir ekonominei plėtrai skatinti, nurodytų objektų prieigų teritorija nebuvo modernizuojama, teritorijoje nepakankamai išvystyta viešoji infrastruktūra. Sutarties priede nurodyta, kad įgyvendinus projektą, Kauno miesto tikslinėje Žaliakalnio seniūnijoje didės investicinės aplinkos patrauklumas vietos verslininkams ir potencialiems investuotojams, bus sukurtas naujas gyventojų traukos centras, didinantis galimybes kurti ir plėtoti verslo paslaugų sektorių ir viešąsias paslaugas. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad tiek visas projektas, tiek ir įgyvendinant šio projekto dalį vykdomas pirkimas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.
22. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, per se (savaime) nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapgynus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus.
23. Poreikio prioritetiškai ginti su pirkimo objektu susijusį interesą nepatvirtina ir atsakovės nurodytos aplinkybės, kad laikinosios apsaugos priemonės gali sukliudyti jai įgyvendinti Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojamą projektą. Atsakovė, remdamasi jos ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros sudaryta sutartimi, nurodo, kad visi vykdant projektą turimi atlikti darbai, įskaitant ir pirkimo objektą sudarančius darbus, turėtų būti užbaigti atlikti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nurodo, kad dėl ginčo pirkime pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku ir bus prarastas jam skirtas finansavimas. Tačiau, įvertinus projekto sutarties sudarymą ir vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, matyti, kad sutartyje nustatytas terminas gali būti pratęstas.
24. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Taisyklės), 172 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie įvykusius arba numatomus projekto planuoto įgyvendinimo nukrypimus, dėl kurių, be kita ko, pratęsiamas projekto įgyvendinimo laikotarpis. Taisyklių 177 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu projekto sutarties keitimas atitinka vieną iš šių Taisyklių 178 punkte nurodytų aplinkybių, jis laikomas esminiu keitimu, kurį įgyvendinančioji institucija turi suderinti Taisyklėse nustatyta tvarka. Neatitinkantys nė vienos iš Taisyklių 178 punkte nurodytų aplinkybių projekto sutarties keitimai laikomi neesminiais. Taisyklių 178.1 papunktyje nustatyta, kad projekto sutarties esminiai pakeitimai yra atliekami, kai projekto įgyvendinimo laikotarpis pratęsiamas ilgiau, nei nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše. Vadinasi, projektų sutarčių pakeitimai, kai projekto įgyvendinimo laikotarpis pratęsiamas ne ilgesniam terminui, nei nustatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, yra laikomi neesminiais jų pakeitimais. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 priemonės „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1V-989, 21 punkte nustatyta, kad teikiamų pagal šį aprašą projektų veiklos turi būti baigtos ne vėliau nei 2023 m. rugsėjo 1 d. Išdėstytas reglamentavimas pagrindžia, kad atsakovės vykdomo projekto įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas, todėl atsakovė neturi neatidėliotino poreikio užbaigti pirkimo objektu esančius darbus iki 2021 m. gruodžio 31 d.
25. Aplinkybę, kad pati atsakovė neturėjo tikslo užbaigti pirkimo objektu esančių darbų iki jos nurodyto termino, patvirtina ir jos parengti pirkimo dokumentai, kuriuose yra nustatyti pakankamai ilgi darbų atlikimo terminai, taip pat yra nustatyta galimybė stabdyti darbus ilgesniam laikotarpiui. Atsakovės parengtame rangos sutarties projekte nurodyta, kad darbai turi būti atlikti per 15 mėnesių (rangos sutarties 7.6 papunktis). Rangos sutarties 7.9 papunktyje yra nurodyta, kad darbų atlikimo terminas gali būti sustabdytas 7 mėnesių laikotarpiui. Laikotarpis, kai darbų atlikimo terminas yra stabdomas, nėra įskaitomas į darbų atlikimo terminą. Rangos sutarties 46 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę žiemos sezono metu sustabdyti darbus, jei jų nėra įmanoma tinkamai atlikti dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir kai vietoje stabdomų darbų nėra galimybės atlikti kitų rangos sutartyje nurodytų darbų. Į darbų atlikimo laikotarpį nėra įskaitomas darbų stabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. Tokios rangos sutarties sąlygos kelia abejonių, kad pirkimo objektu esantys darbai galėtų būti įvykdyti per ieškovės nurodytą terminą.
26. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei atsakovei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.
27. Be pirmiau aptartų aplinkybių, atskirajame skunde atsakovė, prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad ieškovė dažnai ginčija teisme perkančiųjų organizacijų priimtus sprendimus viešuosiuose pirkimuose ir prašo stabdyti pirkimų procedūras, tačiau tokie jos reikalavimai dažnai nebūna tenkinami. Atsakovė prašė atsižvelgti į tai sprendžiant dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė, realizuodama savo teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reiškia aiškiai nepagrįstus ieškinius ir pan., o šioje byloje, preliminariai įvertinus ieškovės pareikštus reikalavimus, buvo nustatyta, kad jos reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti.
28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka jų taikymo sąlygas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje, t. y. jos atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus, viešojo intereso apsaugą, o jų teikiama nauda yra didesnė, nei galinčios kilti neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.