- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1383-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02419-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- M. E.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui M. E. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo M. E. priešieškinį ieškovei L. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. S. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui M. E. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
2. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų E. E., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. E., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku S. E., bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; lyginiais kalendoriniais metais per Kūčias ir šv. Kalėdas, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; nelyginiais kalendoriniais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį prieš šv. Velykas nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; per Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį prieš Tėvo dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val.; per atsakovo gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 31 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val.; lyginiais kalendoriniais metais per nepilnamečio vaiko S. E. gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; per vasaros atostogas dvi savaites, prieš mėnesį suderinus su ieškove vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką; atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis darbo dienomis nuo 17.00 iki 19.00 val., sekmadienį ir šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val.; 2) atsakovas su nepilnamečiu vaiku E. E. bendrauja kas antrą mėnesio penktadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; kas antrą mėnesio sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. iki 19.00 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis darbo dienomis nuo 17.00 iki 19.00 val., sekmadienį ir šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ieškovė neleidžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, todėl yra būtina nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgus į šalių vaikų amžių, užsitęsus teisminiam procesui ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaikai praras emocinį ryšį su atsakovu, kurį atstatyti vėliau gali būti sudėtinga.
Šalies argumentai
3. Ieškovė, nurodžiusi, kad mažamečiams vaikams būtina stabili namų aplinka ir dienos režimas, (duomenys neskelbtini) metų E. E. yra ieškovės pienu žindomas vaikas, vaikai nuo 2020 metų rudens pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena kitame mieste, prašė teismo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki teismo sprendimo priėmimo: tėvas turi teisę su vaikais bendrauti vaikų gyvenamojoje vietovėje kas antrą savaitgalio šeštadienį keturias valandas, t. y. nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; apie savo atvykimą ir planuojamą praleisti su vaikais laiką tėvas įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš penkias dienas, o motina įsipareigoja ne vėliau kaip prieš penkias dienas el. paštu arba SMS žinute pranešti tėvui apie jos planuojamas su vaiku išvykas, jeigu tėvas tuo metu negalėtų pasimatyti su vaikais; tėvo atvykimo pas vaikus ir bendravimo laikas derinamas prie vaikų dienotvarkės, atsižvelgiant į vaikų interesus; motina visais atvejais įsipareigoja nedelsiant telefonu ar kitu šalims priimtinu būdu pranešti tėvui apie vaiko susirgimus, gydymą ir kitas būkles arba kitus svarbius vaikui įvykius; motina įsipareigoja el. paštu arba SMS žinute nedelsiant pranešti tėvui apie planuojamą arba jau pasikeitusį vaikų gyvenamosios vietos adresą ir netrukdyti tolimesniam jų matymuisi ir bendravimui; jeigu šie pasikeitimai iš esmės keičia šalių sutartą bendravimo su vaikais tvarką, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą; tėvas turi teisę su vaikais bendrauti telefonu, per „Viber“, „Skype“ ar kitomis programomis kiekvieną dieną nuo 20.00 iki 21.00 val. Lietuvos laiku; motina įsipareigoja tėvui pranešti telefono numerį ir kitus kontaktus bei užtikrinti, kad nurodomu laiku arba kitu šalių sutartu laiku tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su vaiku nurodomomis priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje nustatė laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku S. E. bendrauja vieną, t. y. kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; 2) du mėnesio savaitgalius tėvas turi teisę su abiem vaikais E. E. ir S. E. bendrauti vaikų gyvenamojoje vietovėje šešias valandas, t. y. nuo 14.00 val. iki 20.00 val.; apie savo atvykimą ir planuojamą praleisti su vaikais laiką tėvas įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš penkias dienas, o motina įsipareigoja ne vėliau kaip prieš penkias dienas el. paštu arba SMS žinute pranešti tėvui apie jos planuojamas su vaikais išvykas, jeigu tėvas tuo metu negalėtų pasimatyti su vaikais; 3) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., sekmadienį ir šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašo nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kuri iš esmės yra tapati nuolatinei bendravimo tvarkai, kurią teismas nustatys tik priėmęs galutinį sprendimą, atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra tęstinio pobūdžio, apimanti metines šventes, vaikų ir tėvo gimtadienius. Teismas konstatavo, kad atsakovas negali prašyti taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl vieno iš priešieškinio reikalavimo, nes tai būtų klausimo, kuris atsakytinas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, sprendimas. Teismas sprendė, kad atsakovas, prašydamas taikyti nurodyto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kad egzistuoja neišvengiama būtinybė iki teismo sprendimo priėmimo taikyti būtent tokio pobūdžio ir intensyvumo laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas sprendė, jog šalims nepavykstant taikiai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai sureguliuoti šalių ginčą. Teismas manė, kad yra pagrindas nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kuri suteiktų šalims stabilumą, padėtų išlaikyti tėvo ir vaikų emocinį ryšį. Teismas sutiko su ieškovės, jos atstovės, Tarnybos atstovo pozicija, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra gana mažo amžiaus, jaunesnysis sūnus maitinamas motinos pienu, todėl atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka jiems šiuo metu būtų per intensyvi. Tuo pačiu teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui, kas antrą savaitgalį pasiėmus vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir parvežant vaikus atgal į jų gyvenamąją vietą, vaikai didelę dalį laiko praleistų kelyje, o tai gali pakenkti mažamečių vaikų interesams. Teismas vertino, kad jo nustatytina laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nepažeidžia nei nepilnamečių vaikų, nei šalių teisių, šiuo metu labiausiai atitinka mažamečių vaikų interesus, padeda išsaugoti tėvo ir sūnų emocinį ryšį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir nustatyti ieškovės prašomą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: 1) tėvas turi teisę su vaikais bendrauti vaikų gyvenamojoje vietovėje kas antrą savaitgalio šeštadienį keturias valandas nuo 16.00 val. iki 20.00 val.; apie savo atvykimą ir planuojamą praleisti su vaikais laiką tėvas įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš penkias dienas, o motina įsipareigoja ne vėliau kaip prieš penkias dienas el. paštu arba SMS žinute pranešti tėvui apie jos planuojamas su vaiku išvykas, jeigu tėvas tuo metu negalėtų pasimatyti su vaikais; tėvo atvykimo pas vaikus ir bendravimo laikas derinamas prie vaikų dienotvarkės, atsižvelgiant į vaikų interesus; 2) motina visais atvejais įsipareigoja nedelsiant telefonu ar kitu šalims priimtinu būdu pranešti tėvui apie vaiko susirgimus, gydymą ir kitas būkles arba kitus svarbius vaikui įvykius; 3) motina įsipareigoja el. paštu arba SMS žinute nedelsiant pranešti tėvui apie planuojamą arba jau pasikeitusį vaikų gyvenamosios vietos adresą ir netrukdyti tolimesniam jų matymuisi ir bendravimui; jeigu šie pasikeitimai iš esmės keičia šalių sutartą bendravimo su vaikais tvarką, bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą; 4) tėvas turi teisę su vaikais bendrauti telefonu, per „Viber“, „Skype“ ar kitomis programomis kiekvieną dieną nuo 20.00 val. iki 21.00 val. Lietuvos laiku; motina įsipareigoja tėvui pranešti telefono numerį ir kitus kontaktus, užtikrinti, kad nurodomu laiku arba kitu šalių sutartu laiku tėvas galėtų susisiekti ir bendrauti su vaiku nurodomomis priemonėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai neatsižvelgta į ieškovės argumentus, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė.
1.2. Šalių sūnums S. E. ir E. E. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, vaikai yra maži, todėl atsakovo bendravimas su sūnumi S. E. be nakvynės atsakovo gyvenamojoje vietoje, nekeičiant vaiko įprastinės aplinkos ir netrikdant vaikų įprastinės dienotvarkės, šiuo metu labiau atitiktų vaikų interesus ir poreikius.
1.3. Nenurodyta, kad atsakovas, bendraudamas su mažamečiais sūnumis, turėtų būti įpareigojamas užtikrinti vaikų dienos ir poilsio režimą, taip pat užtikrinti laiką vaikų pietų miegui.
1.4. Nustatant, kad du mėnesio savaitgalius atsakovas turi teisę su abiem vaikais bendrauti vaikų gyvenamojoje vietovėje šešias valandas nuo 14.00 val. iki 20.00 val. nevertinta, kad savaitgalis yra ir šeštadienis, ir sekmadienis, atsakovas gyvena kitame mieste, šalių santykiai yra labai konfliktiški. Nustatyta bendravimo tvarka dar labiau pablogintų siektiną abiejų tėvų geranorišką bendravimą ir bendradarbiavimą dėl dalyvavimo vaikų auklėjime.
1.5. Galimybė tėvui kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį pasiimti vaiką S. E. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., išvežti į atsakovo gyvenamąją vietą į (duomenys neskelbtini) ir grąžinti vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val., esant dideliam atstumui tarp šalių gyvenamosios vietos, neatitinka mažamečio vaiko interesų.
1.6. Nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumis tvarka neužtikrins geriausių vaikų interesų ir poreikių, ieškovės prašomas nustatyti atsakovo bendravimas su sūnumis du kartus per mėnesį, t. y. šeštadienį keturias valandas nuo 16.00 val. iki 20.00 val., yra pakankamas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą ir nustatyti, kad atsakovas du mėnesio savaitgalius turi teisę bendrauti su abiem nepilnamečiais vaikais šešias valandas, t. y. nuo 14.00 val. iki 20.00 val. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė siekia nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovui būtų suteikta galimybė bendrauti su nepilnamečiais vaikais minimalų laiką. Pagal ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ieškovei paliekama prerogatyva keisti bendravimo laiką, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų dienotvarkę ir/ar vaikų interesus.
2.2. Ieškovė atskirajame skunde nepateikė nei vieno argumento ir/ar įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas negali pasirūpinti vaikais, kitų duomenų (pvz., smurtas prieš vaikus, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir pan.), kurie pagrįstų minimalios bendravimo tvarkos nustatymo poreikį.
2.3. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka pažeidžia vaikų teisę bendrauti su tėvu.
2.4. Atsakovas gyvena tame pačiame bute, kuriame šalys gyveno iki ieškovei persikraustant gyventi į (duomenys neskelbtini), taigi, nepilnametis vaikas, leisdamas laiką su atsakovu, gyvens tame pačiame bute, kuriame gyveno iki persikraustant gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyveno su ieškove, rūpinosi vaikais, tai patvirtina, kad atsakovas ir šiuo metu gali tinkamai pasirūpinti vaikais, užtikrinti pastarųjų dienotvarkės laikymąsi.
2.5. Pati ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti vaikų gyvenamojoje vietoje. Santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra įtempti, nes ieškovė neteisėtai neleidžia atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas gali bendrauti su vaikais ne tik vaikų gyvenamojoje vietoje. Patenkinus ieškovės reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su vaikais tik vaikų gyvenamojoje vietoje, šalių konfliktai yra neišvengiami, o tai pažeistų vaikų teisę į saugią ir ramią aplinką.
2.6. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas negalės bendrauti su vaikais per Kūčias, pirmąją šv. Velykų dieną. Tokia bendravimo tvarka pažeidžia lygiateisiškumo principą ir vaikų teises.
2.7. Ieškovė neleidžia atsakovui susitikti su nepilnamečiais vaikais, todėl teismui nustačius bendravimo tvarką, kuri priklausytų nuo ieškovės valios (ieškovės nuomonės apie vaikų dienotvarkę ir/ar vaikų interesus), atsirastų galimybė ieškovei nesąžiningai ir neteisėtai neleisti atsakovui bendrauti su vaikais, motyvuojant vaikų interesais ir/ar dienotvarke.
2.8. Nustačius atsakovo bendravimą su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, atsakovas negalėtų išsivesti vaikų pažaisti į kiemą, o tai pažeistų vaikų teises ir interesus.
2.9. Ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis ir piktavališkai riboja vaikų bendravimą su tėvu, tai pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir vaikų interesus.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, tačiau neprašo jų priimti, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
13. Šalys pirmosios instancijos teismui buvo pateikusios prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių ir Tarnybos argumentus, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas su nepilnamečiu vaiku S. E. bendrauja vieną, t. y. kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val., ir grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; 2) du mėnesio savaitgalius tėvas turi teisę su abiem vaikais E. E. ir S. E. bendrauti vaikų gyvenamojoje vietovėje šešias valandas, t. y. nuo 14.00 val. iki 20.00 val.; apie savo atvykimą ir planuojamą praleisti su vaikais laiką tėvas įsipareigoja pranešti motinai ne vėliau kaip prieš penkias dienas, o motina įsipareigoja ne vėliau kaip prieš penkias dienas el. paštu arba SMS žinute pranešti tėvui apie jos planuojamas su vaikais išvykas, jeigu tėvas tuo metu negalėtų pasimatyti su vaikais; 3) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., sekmadienį ir šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad šalių vaikai yra maži, todėl nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumis tvarka neužtikrins geriausių vaikų interesų ir poreikių, šalių santykiai yra labai konfliktiški, nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumis tvarka juos dar labiau pablogintų.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas tik preliminariai vertina su šalių prašymais dėl laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymu susijusius duomenis.
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, tai patvirtina šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir sūnų bendravimo tvarką. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečių vaikų teisėtų interesų pažeidimą jiems bendraujant su tėvu, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs tokių priemonių neigiamo poveikio šalių nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad ieškovė neteigia, kad atsakovas netinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo, teises ir pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka grindžia iš esmės tuo, kad vaikai yra maži, atsakovas gyvena kitame mieste, šalių santykiai yra labai konfliktiški. Vien ieškovės teiginiai, kad ilga kelionė, šalių nepilnamečio sūnaus S. E. nakvojimas pas atsakovą neatitinka mažamečio vaiko interesų, šių savo teiginių nepagrindžiant jokiais konkrečiais duomenimis, negali sudaryti pagrindo apriboti atsakovo teisę bendrauti su šalių nepilnamečiu sūnumi S. E., nesant pateiktų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo bendravimas su šalių nepilnamečiu vaiku S. E. neatitinka pastarojo interesų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali šalių nepilnamečiam vaikui S. E. užtikrinti saugios aplinkos šiam viešint pas tėvą, taip pat duomenų, kad S. E. būnant su atsakovu nėra užtikrinamas vaiko poilsio režimas, jis laiku nepamaitinamas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad bendravimas su atsakovu gali neigiamai paveikti šalių nepilnametį sūnų S. E., jo bendravimo su atsakovu apribojimas ieškovės prašomu būdu, t. y. uždraudžiant atsakovui išsivežti šalių nepilnametį vaiką S. E., negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko S. E. interesus.
17. Nesant duomenų apie atsakovo negebėjimą rūpintis šalių nepilnamečių vaikais, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto įpareigojimo atsakovui su šalių nepilnamečiais vaikais du mėnesio savaitgalius bendrauti šešias valandas vaikų gyvenamojoje vietoje pagrįstumo. Šalys procesiniuose dokumentuose akcentuoja savo itin konfliktiškus santykius, nepaisant to, ieškovė atskirajame skunde prašo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje tvarką, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsdama, kodėl būtent toks atsakovo bendravimas su šalių nepilnamečiais vaikais, šiems galbūt matant besipykstančius tėvus, yra labiau atitinkantis šalių nepilnamečių vaikų interesus, nors, kaip minėta, ieškovė neteigia, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais ir tinkamai patenkinti jų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad jos siūloma laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka labiau atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus, tačiau sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka, liečianti atsakovo bendravimą su abiem šalių nepilnamečiais vaikais tam tikrais savaitgaliais yra nekonkreti ir sudaranti pagrindą šalims konfliktuoti: pirma, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriais dviem savaitgaliais atsakovas gali bendrauti su sūnumis – pirmą ir antrą, pirmą ir ketvirtą ar antrą ir ketvirtą, antra, nėra aišku, ką turėjo omeny pirmosios instancijos teismas vartodamas terminą „savaitgalis“ – ar jis reiškia, kad atsakovas su šalių nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ir šeštadienį, ir sekmadienį konkrečiomis valandomis, ar šalys suderina konkrečią savaitgalio dieną (šeštadienį ar sekmadienį), kurią atsakovas bendrauja su vaikais, trečia, nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog atsakovas su šalių nepilnamečiais vaikais bendrauja nuo 14.00 val., įvertino šalių nepilnamečių vaikų dienos režimą, t. y. ar yra reali galimybė atsakovui su vaikais pradėti bendrauti nuo 14.00 val., atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų poreikius, ketvirta, pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl atsakovui su šalių nepilnamečiais vaikais savaitgaliais leidžiama bendrauti tik vaikų gyvenamojoje vietoje, kokias grėsmes šalių nepilnamečiams vaikams sukels atsakovo kelių valandų bendravimas su šalių nepilnamečiais ne jų gyvenamojoje vietoje.
18. Pirmosios instancijos teismui nustačius nekonkrečią, iš dalies nemotyvuotą, naujus šalių konfliktus sukeliančią, atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų interesų galbūt neatitinkančią laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartį ir laikinos atsakovo M. E. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.