- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-28-785/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00613-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. N. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarties A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnas, darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2015-05-20 buvo neblaivus, o būtent:
2015-05-20 gavus telefoninį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) seniūnas A. N. yra neblaivus, Prienų rajono savivaldybės administracijos ir Prienų rajono savivaldybės atstovai bei Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK pareigūnas, 2015-05-20 nuvyko į (duomenys neskelbtini), t.y. A. N. darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini). A. N. darbo metu darbo vietoje aukščiau minėtu adresu rastas neblaivus. (duomenys neskelbtini) seniūno A. N. kabinete buvo padarytas vaizdo ir garso įrašas, jam buvo surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas bei siuntimas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, pareikalauta raštu pateikti paaiškinimą dėl jam pateiktų įtarimų, kad jis darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), darbo metu buvo neblaivus. A. N. su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo nesutiko, į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumą nenuvyko, paaiškinimą rašyti atsisakė. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininkas K. L. 2015-05-22 tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2015-05-20, apie 16.00 val., nuvykus į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kartu su Prienų rajono savivaldybės darbuotojais, t.y. administracijos direktoriumi E. V., mero pavaduotoju A. M. ir vyr. specialiste A. K., darbo kabinete buvo rastas seniūnas A. N., kuris iš pažiūros buvo neblaivus, veiksmai nekoordinuoti, kabinete sklido alkoholio kvapas, todėl alkoholio kiekio matuokliu buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą. Prieš pradedant tikrinti blaivumą, seniūnui A. N. buvo paaiškinta tikrinimo procedūra, tačiau tikrinimas atliktas nebuvo, kadangi A. N. keletą kartų netaisyklingai pūtė orą ir tinkamas mėginys paimtas nebuvo, o vėliau seniūnas A. N. atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Prienų rajono savivaldybės atsakingas darbuotojas surašė nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo aktą ir išdavė siuntimą į medicinos įstaigą pasitikrinti dėl asmens neblaivumo, bei pasiūlė vykti į gydymo įstaigą, tačiau seniūnas A. N. tai daryti atsisakė, siuntimo kopijoje pasirašyti atsisakė ir nurodė, kad į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumui nuvyks pats.
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji inspektorė I. B. 2015-07-10 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41¹² straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 60,00 Eur dydžio bauda.
Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu A. N. pateikė skundą Prienų rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2015-11-09 nutartimi A. N. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2015-07-10 nutarimo dalį, kuria A. N. už ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur dydžio bauda. A. N. už ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykdymą paskyrė administracinę nuobaudą – 30,00 Eur dydžio baudą. Kitą skundžiamo nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. N. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas neteisingai išskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principus. Apylinkės teismas turėjo įvertinti, kad nenumatant įstatyme viešumo principo išimčių iškilo grėsmė pažeisti konstitucines pareiškėjo teises į privatų gyvenimą. Tas pats pasakytina apie vaizdo ir garso įrašų panaudojimą teismo procese, nes ATPK visiškai nereguliuoja šių įrodinėjimo priemonių gavimo ir naudojimo tvarkos. Todėl, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese ir asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės. Kadangi apylinkės teismas uždaro posėdžio rengimui nepritarė, šioje situacijoje kyla rimtų abejonių dėl pareiškėjo gynybos teisių apribojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde minėtų seniūnijos patalpų dažymo darbų, tirpiklių galimo poveikio pareiškėjo būklei, ypač sąveikoje su naudotais medikamentais. Apylinkės teismas, apklausdamas liudytojus, bandė išsiaiškinti ar pareiškėjas ką nors buvo informavęs apie savo sveikatos būklę, vartojamus vaistus, tačiau pareiškėjas nežino tokio teisės akto, kuriuo remdamasis privalėtų pranešti tarnyboje apie tai, kokius vaistus vartoja, ar kokiomis ligomis serga. Apylinkės teismas savo nutartį iš esmės grindė liudytojų parodymais dėl įvykio aplinkybių, kurie yra tarpusavyje prieštaringi, nenuoseklūs, nelogiški ir prieštarauja kitiems objektyviems bylos duomenims. A. N. teigia, kad savivaldybės darbuotojų parodymai turi būti vertintini kritiškai ir kaip galimai nepatikimi, nes galėjo būti įtakoti asmenų su kuriais pareiškėjas yra konfliktiškuose santykiuose. Apylinkės teismui pateiktame vaizdo-garso įraše gerai girdimas M. M. sakomas savivaldybės pareigūnams teiginys, jog seniūnas negirtas, tačiau vėliau ji nušalinimo aktą pasirašė. Manoma, kad E. V. galėjo pavaldžiai administracijos darbuotojai M. M. daryti poveikį jai atitinkamai liudyti. Apylinkės teismas taip pat neišsiaiškino iš kur buvo atsiradęs tuščias butelis nuo alkoholio spintoje. Visi liudytojai kaip susitarę minėjo, kad dažų kvapo nejautė, išdažytų patalpų nematė, tačiau liudytoja M. M. teigė, kad dažų kvapas jautėsi. Taigi vėl konstatuotini keisti nesutapimai liudytojų parodymuose, nors pats patalpų dažymo faktas yra patvirtintas byloje esančiame AB „Lietuvos paštas“ rašte. Be to, savivaldybės darbuotojai kaip ir policininkas, nebuvo specialistai, objektyviai galintys nustatyti pareiškėjo neblaivumą.
Apylinkės teismas taip pat iki galo neišsiaiškino, kokiomis aplinkybėmis policijos pareigūnas K. L. atsidūrė įvykio metu (duomenys neskelbtini) patalpose, ar Prienų policija tikrai buvo gavusi pranešimą. Apylinkės teismas neišsiaiškino, kodėl tarnybinį pranešimą policijos pareigūnas K. L. Prienų policijos komisariato vadovams parašė tik praėjus 2 dienoms po įvykių. Nors policijos pareigūnas K. L. ilgą laiką nagrinėjamų įvykių metu stovėjo arčiausiai pareiškėjo, tačiau tarnybiniame pranešime paminėjo tik vieną požymį – veiksmai nekoordinuoti. Tuo tarpu aplinkybė, kad kabinete sklido alkoholio kvapas, tiesioginio priežastinio ryšio su pareiškėju galėjo ir neturėti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta, kokia techninė priemonė buvo naudota pareiškėjo neblaivumui nustatyti, o apylinkės teismas neturėjo galimybės įsitikinti ar šis prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. A. N. akivaizdu, kad neturėdamas medicininio išsilavinimo policininkas K. L. negalėjo objektyviai įvertinti pareiškėjo būklės, todėl iš esmės to ir nedarė.
Manoma, jog apylinkės teismas turėjo įvertinti, kad gydytojas B. S. yra visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi. Gydytojas-psichiatras B. S. bendravo su pareiškėju kaip ligoniu individualiai be liudytojų, diagnozavo pareiškėjui atitinkamą sutrikimą, skyrė gydymą. Gydytojo B. S. parodymai, kiek tai susiję su pareiškėjo medicinine apžiūra, buvo nuoseklūs, neprieštaringi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N-552-575/2009 yra pažymėjęs, kad taisyklėse nėra numatytas konkretus laiko tarpas per kurį asmuo turėtų atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau sistemiškai aiškinant minėtų taisyklių nuostatas galima padaryti išvadą, kad asmuo turėtų į tokią įstaigą kreiptis netrukus po to, kai išvyksta ar yra paleidžiamas iš institucijos, kurioje nesutiko tikrintis neblaivumo. Valandos ar kelių tarpas tarp asmens sulaikymo ir realiai atlikto neblaivumo patikrinimo nesudaro pagrindo abejoti nustatytu girtumo laipsniu. Todėl apylinkės teismo nutartyje nurodytas laikas, kada pareiškėjas galimai išvyko iš seniūnijos ir kada buvo padarytas gydytojo B. S. įrašas išduotame pareiškėjui siuntime medicinos apžiūrai atlikti, nėra byloje itin reikšmingi faktai, kurie iš esmės nepaneigia, kad realiai buvo atlikti tam tikri siuntime nurodyti pareiškėjo medicininės apžiūros veiksmai. Teismas vertino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie liudytų, jog gydytojas-psichiatras B. S. turėjo alkotesterį, kad juo jis atliko A. N. blaivumo testą, bei kad alkotesteris užfiksavo būtent 0,00 prom. A. N. blaivumo laipsnį. Tačiau nei apylinkės teismas, nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija neįrodė priešingai. Tuo tarpu konstatuoti neblaivumo faktą galima tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka turimų įrodymų.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjas tikrintis blaivumo nevengė, tačiau keletą kartų atliekant testavimą su policininko K. L. pateiktu alkotesteriu, prietaisas neparodė jokių parodymų, todėl pareiškėjas toliau tikrintis atsisakė dėl kvėpavimo takų ligos – negalėjo tinkamai išpūsti oro.
Apylinkės teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta vaizdo-garso įrašo, kurį tą dieną pareiškėjo tarnybiniame kabinete mobiliu telefonu darė Prienų rajono mero pavaduotojas A. M., kopija, bet ne pats autentiškas įrašas. Jame jokių akivaizdžių pareiškėjo neblaivumo požymių nėra. Taigi pateiktoje įrašo kopijoje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais. Be to, pagal teismų praktiką reikalaujama, kad vaizdo įrašo pagalba pažeidimas turi būti ne tik konstatuojamas, bet ir detaliai aprašomas, daroma įrašo stenograma. Neaprašant (nedetalizuojant) aplinkybių, kaip tas pažeidimas pasireiškė ir kaip jis buvo užfiksuotas, nepateikiant matomo vaizdo vertinimo, nelaikytina pakankama priemone, įrodančia pažeidimo, už kurį pareiškėjui taikytina sankcija, padarymo faktą. Tokia praktika, kai pažeidimas tik konstatuojamas, tačiau detaliau neaprašomas, vertintina kaip ydinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P-58-438/2015). Iš apylinkės teismo nutarties visiškai neaišku, kokiais įstatymais ar aktais apylinkės teismas vadovavosi manydamas, kad Prienų rajono mero pavaduotojas A. M. teisėtai įrašinėjo pokalbius ir vaizdus įvykio vietoje asmeniniu mobiliu telefonu. Savivaldybės pareigūnas A. M. neturėjo nei teisės, nei pareigos rinkti įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje. Peržiūrint pateiktą vaizdo įrašo kopiją teismas turėjo taip pat atkreipti dėmesį, kad vaizdo-garso įrašas nepilnas, neištisinis ir pertraukiamas. Todėl iškyla abejonių ar toks įrodymas apskritai yra patikimas. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą, nesant galimybės patikrinti, ar pateiktas vaizdo-garso įrašo kopijos turinys atitinka originalą, ar įrašas yra pilnas ir ištisinis, minėtas įrašas negali būti pripažintas įrodymu, kuriuo besąlygiškai būtų galima grįsti kaltinimą pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas turėjo įvertinti, kad nekaltumo prezumpcija apima teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, į kurią įeina teisė neduoti parodymų ir teisė neteikti įrodymų, kuriais asmuo pats save apkaltintų. Galioja principas nemo tenetur prodere seipsum (niekas neverčiamas apkaltinti pats save). Pažeidėjas gali nesutikti atsakyti į klausimus, turi teisę neduoti parodymų ir nesutikti pateikti įrodymus. Akivaizdu, kad toks apylinkės teismo reikalavimas pareiškėjui posėdžio metu garsiai skaityti tokio turinio paaiškinimo dėl nesutikimo su nušalinimu tekstą gali būti vertinamas kaip vertimas liudyti prieš save, nes pagarsindamas, kai kuriuos savivaldybės pareigūnus galimai įžeidžiančio turinio tekstą, ateityje pareiškėjas galėjo būti įtartas ir kaltinamas valstybės tarnautojų įžeidimu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį.
Apeliacinio skundo autorius taip pat teigia, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-2988/2010).
Atsiliepime į A. N. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotoja I. B. prašo palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutartį nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog A. N. pozicija dėl liudytojų parodymų vertintina kritiškai, kadangi teismas nutartį grindė ne tik liudytojų parodymais, bet taip pat įvertino ir rėmėsi byloje pateiktais kitais įrodymais ir pripažino, jog aplinkybę, kad A. N. 2015-05-20 savo darbo laiku, darbo vietoje buvo neblaivus, liudija 2015-05-20 nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas. Teismo posėdžio metu pats A. N. patvirtino, kad minėtame akte savo ranka įrašė nesutikimo su nušalinimu nuo darbo motyvus. Tačiau minėtas įrašas yra visiškai neįskaitomas. Teismo posėdžio metu paprašius A. N. jį garsiai perskaityti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai atsisakė tai daryti, nenurodydamas jokių logiškų ir suprantamų tokio atsisakymo priežasčių. Tuo tarpu kiti byloje esančiuose dokumentuose A. N. ranka daryti įrašai yra visiškai aiškūs, suprantami ir lengvai įskaitomi.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjo argumentai, kad dėl sveikatos būklės galėjo atrodyti neblaivus, visiškai nepagristi. Pažymėtina, jog darbuotojas, atsižvelgiant į darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus dirbti gali tik būdamas sveikas, o pablogėjus sveikatos būklei, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą dėl laikino nedarbingumo. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-2034-603/2012).
Motyvuojamoji dalis
A. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde A. N. savo kaltės nepripažįsta. Pareiškėjas nesutinka su Prienų rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra nutarimą šioje byloje priėmusio Institucijos pareigūno ir skundą dėl nutarimo nagrinėjusio apylinkės teismo teisėjo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik pareigūno ir teisėjo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus visas galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo išvados dėl A. N. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. N. abejonės dėl jo kaltės atmestinos sistemiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kuri patvirtina, jog A. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatyta ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje. A. N. kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 16); nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktu Nr. 1 (b. l. 29-30); prevencijos poskyrio viršininko K. L. tarnybiniu pranešimu (b. l. 34); Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius E. V. parodymais; Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojo A. M. parodymais; Prienų rajono savivaldybės vyr. specialistė A. K. parodymais; (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojos M. M. parodymais; Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK pareigūno K. L. parodymais; A. N. patikrinimo metu daryto vaizdo įrašo duomenimis (b. l. 119) ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, kuriuos apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodymais, jais vadovavosi, įvertino jų visumą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Vertinant aukščiau paminėtus įrodymus atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad gavus anoniminę informaciją apie neblaivų (duomenys neskelbtini) seniūną, jis ir kiti Prienų rajono savivaldybės tarnautojai vyko patikrinti nurodytos informacijos. Kartu vyko ir Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK pareigūnas, kuris turėjo alkotesterį. Atvykus į (duomenys neskelbtini) seniūno kabinetą, A. N. buvo akivaizdžiai neblaivus – nuo jo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jis buvo sulėtintų judesių, svirduliavo. Su juo buvo sunku bendrauti. Kartu atvykęs policijos pareigūnas bandė alkotesteriu nustatyti A. N. blaivumą, tačiau to padaryti nepavyko. Seniūno kabineto spintoje buvo rastas išgertas butelis, šalia stovėjusiame puodelyje buvo skysčio, turinčio alkoholio kvapą. Buvo atliktos reikiamos administracinės procedūros, surašyti būtini dokumentai. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino liudytojais apklausti Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas A. M. ir Prienų rajono savivaldybės vyr. specialistė A. K.. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojai gali būti įtakoti asmenų su kuriais pareiškėjas yra konfliktiškuose santykiuose, tačiau tokia versija nieko nepagrįsta. Byloje nėra nustatytas minėtų liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Aukščiau paminėtus liudytojų parodymus iš dalies patvirtino ir liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja M. M., kuri parodė, kad A. N. atrodė neįprastai, įdomiai. Jo elgesys buvo visai kitoks, nei kitomis dienomis. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, judesiai buvo keisti ir nekoordinuoti.
Išanalizuotus liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir objektyvieji administracinio teisės bylos duomenys. 2015-05-20 nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akte A. N. įrašė nesutikimo su nušalinimu nuo darbo motyvus, tačiau minėtas ranka darytas įrašas yra visiškai neįskaitomas. Teismo posėdžio metu, paprašius A. N. jį garsiai perskaityti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai atsisakė. Be to, A. N. patikrinimo metu darytame vaizdo įraše matyti, jog A. N. elgėsi neadekvačiai, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad A. N., būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnas, darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2015-05-20 buvo neblaivus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. teigia, jog tai, kad apylinkės teismas uždaro posėdžio rengimui nepritarė, kelia rimtų abejonių dėl pareiškėjo gynybos teisių apribojimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog byloje nebuvo pateikta įslaptinta ar kitokia informacija, kuri sudarytų pagrindą atsižvelgti į įstatymo leidėjo numatytas bylų nagrinėjimo teisme viešumo principo išimtis (BPK 9 straipsnio 1, 4 dalys) ir rengti uždarą teismo posėdį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-27-976/2015). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti rungimosi bei teisės į gynybą principai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Prienų rajono apylinkės teismas visiškai nevertino pareiškėjo skunde minėtų seniūnijos patalpų dažymo darbų, tirpiklių galimo poveikio pareiškėjo būklei, ypač sąveikoje su naudotais medikamentais. Šiame kontekste pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja M. M. parodė, kad tą dieną iš tiesų buvo išdažytos AB „Lietuvos paštas“ skyriaus patalpos, tačiau minėtos patalpos yra visiškai izoliuotos nuo (duomenys neskelbtini)seniūnijos patalpų, jos nesusijungia. Liudytoja taip pat parodė, kad seniūnas nesiskundė nei bloga sveikata, nei bloga savijauta. Pats A. N. atsisakė vykti į medicinos įstaigą neblaivumo laipsniui nustatyti. Be to, nei vienas iš liudytojų neparodė, kad A. N. darbo vietoje būtų jaučiamas dažų ar kitų priemonių kvapas. Visa tai patvirtina, kad patalpų dažymo darbai įtakos neturėjo ir A. N. darbo vietoje buvo neblaivus.
Aukštesnysis teismas kritiškai vertina byloje esantį gydytojo B. S. diagnozuotą sutrikimą ir nustatytą blaivumo laipsnį (0.00 promilių). Pažymima, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad gydytojas B. S. su savimi turėjo alkotesterį ir tikrino A. N. blaivumą. Be to, gydytojo išvada prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymima, jog išimtinai teismo kompetencija yra spręsti, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo gydytojo-psichiatro B. S. 2015-05-20 siuntime dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo Nr. 1 padarytu įrašu bei gydytojo teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Apeliaciniame skunde A. N. taip pat analizuoja administracinio teisės pažeidimo byloje esantį vaizdo-garso įrašą. A. N. mano, kad minėtas įrašas negali būti pripažintas įrodymu, kuriuo besąlygiškai būtų galima grįsti kaltinimą pareiškėjui. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog Prienų rajono apylinkės teismas vertino byloje esančių įrodymų visetą, o ne pavienius duomenis kaip tai daro pareiškėjas. A. N. patikrinimo metu darytas vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtino byloje nustatytas aplinkybes ir buvo vertinamas kitų įrodymų visumoje.
Kauno apygardos teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-3555/2011).
Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, jog A. N. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41¹² straipsnio 1 dalyje. 30 Eur dydžio bauda, kuri yra artima ATPK 41¹² straipsnio 1 dalies sankcijos minimumui, jam paskirta laikantis bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. N. apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.