Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. E.-F. ir R. M. A. F. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimo dalykas ir pagrindo santrauka

3. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gimė kitas sūnus M. F. F., kurio gimimą į apskaitą atsisakė įtraukti suinteresuotas asmuo savo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. A133-2086/21(2.4.1.27-AD21). Pareiškėjai nesutinka su jiems pateikta suinteresuoto asmens išvada, jog nėra teisinio pagrindo įtraukti pareiškėjų vaiko gimimą į apskaitą, suteikiant jam pavardę „F.“. Nurodytas sprendimas pažeidžia pareiškėjų ir jų šeimos teises bei teisėtus interesus.

II. Suinteresuoto asmens atsikirtimų santrauka

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

6. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjos prašymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl neturėtų būti leidžiama rašyti asmenvardžių su raide „X“. Tačiau komisija savo išvadose dėl įstatymų pakeitimų yra pasiūliusiu galimybę taikyti išimtis leidžiant rašyti pavardes lotyniškomis raidėmis, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

8. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

9. Iš byloje pateiktų pareiškėjų asmens dokumentų matyti, jog pareiškėjų pavardės yra „E.-F.“ ir „F.“.

10. Iš pareiškėjų sūnaus R. M. F. gimimo įrašo matyti, jog jo pavardė yra „F.“.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius skundžiama 2021 m. vasario 23 d. Išvadą Nr. A133-2086/21(2.4.1.27-AD21) (toliau tekste – Išvada arba skundžiama išvada) atmetė pareiškėjų prašymą įtraukti pareiškėjų gimusį sūnų M. F. F. į apskaitą ir suteikti jam pavardę „F.“, motyvuodami tuo, jog nėra tam teisinio pagrindo.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.

14. CK 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numatyto, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

15. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

16. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Tačiau, teismas, spręsdamas šį ginčą privalo vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Lietuvos Respublikos teisų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

19. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

20. Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra atskleidęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Tokia situacija, kai šeimos narių pavardės skirtingos, gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, visų pirma, sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti aktų arba dokumentų, surašytų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimą Carlos G. A. byloje C-148/02). Pasak Teisingumo Teismo, dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų, kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa, toks skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose nurodytų duomenų teisingumo. Vienam iš tėvų turint kitokią pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali būti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą Grunkin ir Paul, C-353/06, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių. Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultūrinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti šiuo klausimu vieną bendrą poziciją visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia, atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

22. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

23. Nagrinėjamu atveju, iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėjai ir grindžia savo reikalavimus dėl pareiškėjų vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą, išlaikant originalią vaiko, kaip ir kitų šeimos narių, pavardę. Pareiškėjai savo vaikui suteikė „F.“ pavardę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. vasario 23 d. Išvada Nr. A133-2086/21(2.4.1.27-AD21) „Dėl M. F. F. gimimo įtraukimo į apskaitą“ atmetė pareiškėjų prašymą įtraukti jų gimusį vaiką į apskaitą įrašant jo pavardę „F.“. Pareiškėjai, prašydami panaikinti nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą, nurodė, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo, šeima patiria nepatogumų. Šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) ir kitų šalių, todėl nuolat tektų įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint dokumentus su skirtingomis pavardėmis, šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Originalios pavardės pakeitimas apriboja pareiškėjų vaiko teises ir teisėtus interesus, sukelia daug nepatogumų.

24. Kaip minėta, vardų ir pavardžių rašymas nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma tam tikrais atvejais yra galimas. Pareiškėjų pateikta VĮ Registrų centro 2019 m. birželio 10 d. gyventojų registro pažyma patvirtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių galiojančius Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, kuriuose įrašyti vardai arba pavardės su raide „x“, yra iš viso – 62.

25. Teismas vadovaujasi horizontalia teismų praktika, suformuota analogiškose Vilniaus miesto apylinkės teismo bylose: Nr. e2YT-15659-1097/2020, Nr. e2YT-25751-820/2020, e2YT-24930-1097/2019, e2YT-19834-819/2019, Nr. e2YT-16592-868/2019, kuriose buvo tenkinti prašymai dėl pavardės rašymo ne lietuvių kalba.

26. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė sūnus M. F. F., kuriems pareiškėjai suteikė pavardę „F.“. Pareiškėjų sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai keliauja tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu neteisingos sūnaus pavardės rašymas sukelia pareiškėjams administracinių bei asmeninių nepatogumų įrodinėjant vaiko tapatybę ir kt. Teismo vertinimu, pareiškėjų gimusio vaiko neįtraukimas į apskaitą neįrašant jo pavardės su raide „x“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėjai neįtraukus jų vaiko į apskaitą ir neįrašius jų originalios pavardės „F.“. Draudimas įtraukti į apskaitą pareiškėjų pasirinktą pavardę vaikui su raide „x“, t. y. F., taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

27. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis „x“ yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje. Duomenų, jog pavardėse, varduose „x“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „x“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais susituokusių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių bei piliečių, kuriems mišriose santuokose gimsta vaikai.

28. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius į 2021 m. vasario 23 d. Išvadoje Nr. A133-2086/21(2.4.1.27-AD21) „Dėl M. F. F. gimimo įtraukimo į apskaitą“. nepagrįstai atsisakė įrašyti pareiškėjų gimusio vaiko pavardę „F.“, nes tiek pareiškėjų, tiek pirmo jų sūnaus pavardės yra F.. Tokie suinteresuoto asmens veiksmai neatitinka žmogaus teisių teisinio reguliavimo, suinteresuotas asmuo neturi teisės savo iniciatyva pasirinkti kokią asmens pavardę įrašyti į gimimo įrašą, kadangi tai priklauso nuo vaiko tėvų pareiškimo. Kadangi iš visos byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjai vaikui suteikti pasirinko savo pavardę F., yra pagrindas konstatuoti, jog gimimo įraše turi būti įrašyta pareiškėjų sūnaus pavardė F..

29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nenukrypimas nuo šiuo metu esamo normatyvinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjų siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjai patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms, prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

30. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjų E. E.-F. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. A. F. (gim. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. vasario 23 d. Išvadą Nr. A133-2086/21(2.4.1.27-AD21) „Dėl M. F. F. gimimo įtraukimo į apskaitą“.

Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjų vaiko M. F. F. (gim. (duomenys neskelbtini) gimimą į apskaitą įrašant pavardę „F.“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.