- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- e2YT-19834-819/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14148-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Advokatai
- Sergejus Milovas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus, taip pat išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja pareiškimu prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. A133-1018/19(2.4.1.38-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą, įrašant pareiškėjai pavardę „W.“, ir išduoti atitinkamą santuokos sudarymo įrašą.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Bargteheide Vokietijoje susituokė su Vokietijos piliečiu M. W. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Grįžusi į Lietuvą pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu įtraukti Vokietijoje sudarytą santuoką į apskaitą, santuokos sudarymo įraše nurodant jos pavardę W.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. A133-1018/19(2.4.1.38-TD1), kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino ir neįtraukė jos santuokos į apskaitą, įrašant pareiškėjos pavardę su lotyniška raide w. Pareiškėja nurodo, jog minėtas sprendimas pažeidžia jos teisę į vardą, nes W. ir V. nėra tapačios pavardės. Dėl skirtingų pavardžių, kurios bus įrašytos į pareiškėjos ir jos sutuoktinio asmens dokumentus, jie nuolat patirs nepatogumų įrodinėdami, kad yra susituokę. Turint asmens dokumentus su W. ir V. pavardėmis, pareiškėjai ir jos šeimos nariams bus sukuriamos dvi skirtingos tapatybės, dėl ko šeima patirs daug administracinių, asmeninių ir profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant pateikiamų dokumentų autentiškumą, viešame gyvenime nuolat bus keliamos abejonės dėl šeimos ryšių, o ateityje pareiškėja gali susidurti su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patirti keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Analogiško pobūdžio problemų padaugės, pareiškėjai ir jos sutuoktiniui susilaukus vaikų, kurių asmens dokumentuose bus įrašyta tėvo pavardė W.. Pareiškėja nepatogumus patirs ir dėl to, kad pavardė V. Vokietijoje skamba kaip F., nes raidė v vokiečių kalboje tariasi kaip „fau“. Be to, pavardės V. vartojimas Vokietijoje gali sukelti situacijų, kuriose ji bus identifikuojama kaip asmuo, turintis graikiškų šaknų, nes lietuviškais rašmenimis perrašyta pavardė W. bus klaidingai siejama su graikiška pavarde V./V., kuri Vokietijoje labai paplitusi. Šias aplinkybes pareiškėja grindžia Vilniaus universiteto vokiečių filologijos katedros docenčių, filologijos mokslo daktarių L. P. ir V. Ž. atliktos analizės išvadomis, kuriose nurodyta, kad lietuviškais rašmenimis užrašyta pavardė W. neteks ryšio su sena, Vokietijoje kaip vietovardis ir asmenvardis vartojama, istorinę praeitį bei etimologinį paaiškinimą turinčia pavarde W.; su raide v užrašyta pavardė W. galimai bus asocijuojama su graikiškos kilmės pavardžių grupe V., V., kuri Vokietijoje taip pat yra paplitusi ir atpažįstama kaip svetimos kilmės pavardė (dėl tokios asociacijos su graikiškos kilmės pavarde gali kilti ir išankstinių nuostatų dėl asmens, besivadovaujančio tokia pavarde, kilmės); labai tikėtina, kad su v parašyta pavardė bus skaitoma ją tariant „fau“, o ištarta pavardė iš klausos greičiausiai bus užrašyta kitaip nei lietuviškame dokumente, dėl ko jos rašybą pavardės turėtoja visada turės tikslinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus, pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. A133-1018/19(2.4.1.38-TD1) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą įtraukti į apskaitą jos santuoką, sudarytą 2018 m. rugpjūčio 24 d. Bargteheide Vokietijoje, jos pavardę įrašant W., nes priebalsė w turi būti rašoma sulietuvinta v. Tokį sprendimą suinteresuotas asmuo grindė teisės aktų normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte, 3 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte, Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Kita vertus, atsiliepime suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismuose yra išnagrinėta daug civilinių bylų, kuriose pareiškimai dėl įpareigojimo pakeisti moteriai pavardę, santuokos sudarymo įraše įrašant raidę w, x, q, tenkinami, atsižvelgiant į tai, kad privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas yra prioritetinis prieš valstybės pageidavimą saugoti savo kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, taip pat į tai, kad asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomas sutuoktinių pavardes. Todėl suinteresuotas asmuo nurodo pripažįstantis pareiškėjos teisę ginti savo interesus teisme, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu.
Suinteresuotas asmuo, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti jos pavardę po santuokos W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų asmenvardžius, ji keičiama raide v. Taip pat Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, kad Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ji pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos pilietė R. Š. (duomenys neskelbtini) Bargteheide Vokietijoje sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu M. W. ir pasirinko jo pavardę (e. b. l. 7-9, 10-11). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos dokumentus dėl šios santuokos įtraukimo į apskaitą, nustatė, kad prašyme dėl užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo nurodyta W.. Kadangi tokį įrašą draudžia Lietuvos Respublikos teisės normos, 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. A133-1018/19(2.4.1.38-TD1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą, įrašant pareiškėjos pavardę po santuokos sudarymo W.. Pažymėjo, kad priebalsė w sulietuvinta forma rašoma v, todėl pareiškėjos pavardė gali būti rašoma V. (e. b. l. 5-6).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
Taigi, ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo priėmimo metu galiojęs, taip pat šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis įrašyti nelietuviškais rašmenimis. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda–Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktiką Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai – 2019 m. balandžio 23 d. Vilniaus universiteto vokiečių filologijos katedros docenčių, filologijos mokslo daktarių L. P. ir V. Ž. atliktos analizės išvada (e. b. l. 12-14), patvirtina, kad atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos sudarymo įrašą pareiškėjos pasirinkta jos sutuoktinio pavarde W. sukels pareiškėjai ir jos šeimai nuolatinio pobūdžio nepatogumus, keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant asmens tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą: vokiečių kalboje raidė v tariama kitaip nei raidė w, pareiškėjos sutuoktinio pavardė W. liudija vokiškas šaknis, kas, kaip nurodė pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu, itin svarbu pareiškėjos sutuoktiniui; tuo tarpu pavardės V. įrašymas į pareiškėjos dokumentus, dėl jos panašumo į plačiai Vokietijoje paplitusias graikiškos kilmės pavardes V., V., galėtų sukelti išankstines nuostatas dėl pačios pareiškėjos kilmės, kas pareiškėjos ir jos sutuoktinio netenkina. Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad draudimas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide w, taip pat valstybinės lietuvių kalbos prioriteto besąlyginis gynimas yra neproporcingas pareiškėjos ir jos šeimos narių patiriamiems nepatogumams. Be to, teismo vertinimu, turi būti gerbiama bei užtikrinama ir pareiškėjos teisė pasirinkti sutuoktinio pavardę, t. y. tokią sutuoktinio pavardę, kuri nurodoma visuose dokumentuose, įskaitant ir dokumentus, rašomus lietuvių kalba.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime neneigia, kad Gyventojų registro tarnyboje yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis w. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pavardėse, varduose w raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodo, jog, atsižvelgus į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. A133-1018/19(2.4.1.38-TD1).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. W. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Bargteheide Vokietijoje, į apskaitą, įrašant pareiškėjai pavardę po santuokos sudarymo W., ir išduoti pareiškėjos užsienio valstybėje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą įrašą liudijantį išrašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.