Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamosios R. J. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajai R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra ir nustatytas jos taikymo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio kardomosios priemonės taikymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. kaltinami tuo, kad 2022 m. gegužės 25 d., apie 15 val., veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į E. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 8550 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai E. G. padarydami 8550 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.2. Be to, 2022 m. birželio 13 d., apie 16 val. veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į B. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 2300 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai B. N. padarydami 2300 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.3. Be to, 2022 m. liepos 4 d., apie 14 val. veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į T. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė jai priklausančius 1350 eurų grynųjų pinigų ir P. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai T. K. padarydami 1350 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.9. Be to, 2022 m. gruodžio 8 d., apie 17.30 val. veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į A. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 280 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai A. Ž. padarydami 280 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

4. Kaltinamosios R. J. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundžia šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

4.2. Pasak skundo autorės, švelnesnių kardomųjų priemonių pakanka siekiant užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ar užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra perteklinė. R. J. įsipareigoja laikytis procesinės tvarkos, atvykti į kaltinamuosius posėdžius, šiuo metu ji gauna visą reikiamą informaciją, o gynėjas, sukėlęs šias neigiamas pasekmes byloje nebedalyvauja, todėl tai yra pagrindas nutartį naikinti ir palikti galioti švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. J. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmestinas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su kaltinamosios gynėjos skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-699-1165/2025 dalimi, atsižvelgęs į pateikto skundo argumentus ir apskųstame procesiniame sprendime išdėstytus motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros paskyrimui reikšmingas aplinkybes, šiam klausimui teisingai išspręsti aktualių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 11, 119, 121, 131¹ straipsniai) nepažeidė. Intensyvi priežiūra paskirta pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, siekiant išimtinai kardomųjų priemonių tikslų.

7. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, kurią ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi, o, bylą perdavus į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 131¹ straipsnio 1, 2 dalys). Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

8. Intensyvios priežiūros, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamoji R. J. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra nurodyti kaltinamajame akte, taip pat išvardinti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jų nekartoja. Minėtų duomenų pakankamumu neabejoja ir apygardos teismas. Vertindamas šių duomenų pakankamumą, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės paskyrimu, jos sąlygų ir pagrindų nustatymu.

9. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalį skiriant bet kurią kardomąją priemonę turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad R. J. yra kaltinama padariusi dvidešimt vieną nusikalstamą veiką, už kurias baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmės rūšis yra laisvės atėmimas. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad nusikalstamą veiką R. J. galimai padarė veikdama bendrai su kitu asmeniu. Nors kaltinamoji yra neteista, tačiau pažymima, jog jos atžvilgiu teisme nagrinėjamos dar trys baudžiamosios bylos, kuriose ji kaltinama padariusi nusikalstamas veikas kitų asmenų nuosavybei, be kita ko, taip pat veikdama bendrininkų grupėje. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat įvertino ir tai, ar kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, atsižvelgė į jos amžių, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes.

10. Pažymėtina, kad dauguma nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariama R. J., priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, bei kurių sankcijose griežčiausios bausmės susijusios su laisvės atėmimu iki 4, ar net 6 metų. Sutiktina su kaltinamosios gynėjos nurodomomis aplinkybėmis, kad turi būti vertinama, jog R. J. turi (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, turi tvirtus socialinius ryšius, tačiau pažymėtina, jog turimi socialiniai ryšiai, net ir (duomenys neskelbtini) mažamečių vaikų turėjimas jai nesutrukdė galimai daryti eilę nusikalstamų veikų, siekiant sau finansinės naudos.

11. Skundu apygardos teismui kaltinamosios gynėja teigia, kad taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra apriboja R. J. teises labiau nei to reikia, galimai gali sutrikdyti jos sveikatą ar vykdyti motinos pareigas kaip pavyzdys – nakties metu vežant vaikus į gydymo įstaigą. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog intensyvi priežiūra, kaip ir visos kitos kardomosios priemonės, vienokia ar kitokia apimtimi varžo asmens, kuriam jos taikomos, teises. Kardomosios priemonės, priešingai nei kitos BPK įtvirtintos procesinės prievartos priemonės, gali būti taikomos tik asmenims, kurie atitinkamai įtariami, kaltinami nusikalstamų veikų padarymu ar jau yra nuteisti, taigi ir galimų taikyti apribojimų apimtis šiems asmenims gali būti kur kas platesnė, o prioritetas šiuo atveju teikiamas valstybės interesui pasiekti procesinius tikslus (BPK 119 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad intensyvi priežiūra, kaip viena griežčiausių kardomųjų priemonių, neabejotinai suvaržo asmens laisvą judėjimą, visgi, lyginant ją su suėmimu, asmeniui taikomų apribojimų apimtis yra kur kas mažesnė – atsižvelgdamas į nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, asmuo tam tikra apimtimi gali įgyvendinti teisę į darbą, socialinį gyvenimą, rūpintis šeimos nariais, tame tarpe ir nakties metu vykti į gydymo įstaigas, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog šios kardomosios priemonės sąlygose yra numatytos išimtys, kada R. J. nuo 22:00 val. iki 06:00 val. neprivalo būti namuose, o tarp jų yra ir išimtis, susijusi su lankymusi gydymo įstaigose.

12. Kaip minėta, remiantis BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnių nuostatomis, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam (-ai) gali būti skiriama siekiant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslų – užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kauno apylinkės teismas R. J. intensyvią priežiūrą paskyrė siekiant užtikrinti jos dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, kadangi kaip pažymėjo skundžiamoje nutartyje, kaltinamoji į teisiamuosius posėdžius sistemingai neatvyksta, nebendradarbiauja su teismu, nepateikia savo neatvykimą galinčių objektyviai pagrįsti duomenų. Apygardos teismui teikiamame skunde kaltinamosios gynėja tvirtina, kad R. J. į teisiamuosius posėdžius neatvyko ne dėl savo, o dėl buvusio gynėjo kaltės. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su teisiamųjų posėdžių protokolais, konstatuoja, kad nors į dalį teisiamųjų posėdžių kaltinamoji ir neatvyko žinodama, kad tuometinis jos gynėjas serga, tačiau dar 2024 m. gruodžio 19 d. posėdyje ji patvirtino, kad pasikartojus atvejams, kada į posėdžius ji atvykti negalės – apie tai informuos teismą, tačiau ir neatvykdama į sekančius posėdžius, R. J. apie savo neatvykimą iki teisiamojo posėdžio pradžios teismo neinformuodavo.

13. Gynėjos skunde nurodomas argumentas, kad šiuo metu, pasikeitus kaltinamosios gynėjui byloje nebeaktualus ir tokios griežtos kardomosios priemonės taikymas, dar nėra patvirtintas objektyviais bylos duomenimis, kadangi kaip matyti tiek iš teismui atsiųstos bylos dalies, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, pasikeitus gynėjai teisiamieji posėdžiai dar nevyko, o ir suplanuotieji buvo atšaukti dėl naujos gynėjos negalėjimo juose dalyvauti. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, teismui nustačius, kad kardomoji priemonė yra nebeaktuali – teismas proceso dalyvių ar savo iniciatyva gali ją pakeisti į švelnesnę.

14. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad teismas nevertino kitų – švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Apygardos teismas pažymi, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajai buvo skirta atsižvelgiant į tai, kad švelnesnė kardomąją priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nepavyko užtikrinti kaltinamosios dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose. Akivaizdu, kad ir kitos švelnesnės kardomosios priemonės, tokios kaip dokumentų paėmimas ar įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje taip pat fiziškai neužtikrintų R. J. atvykimo į teismą ar jos geranoriško bendradarbiavimo ir tinkamo teismo informavimo apie savo galimybes dalyvauti procese. Tokią nuomonę sustiprina ir tai, kad jos elgesio nepakeitė ir jai skirti atvesdinimai ar net ir piniginė bauda, kuri vėliau tenkinus jos gynėjo prašymą buvo panaikinta. Todėl apylinkės teismo parinkta kardomoji priemonė – kaltinamosios kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, sudaro galimybes objektyviai įvertinti nurodomas kaltinamosios aplinkybes dėl negalėjimo dalyvauti procese ir taip užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą.

15. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs kaltinamąją R. J. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamosios galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, mastą, gresiančios bausmių griežtumą, bei įvertinęs tai, kad švelnesne kardomąja priemone nepavyko pasiekti kardomosios priemonės tikslo – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimo procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra) su nustatytomis sąlygomis yra adekvati. Kaltinamosios teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos bei BPK normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajai paskirta, esant BPK 131¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams bei yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, R. J. taikomos intensyvios priežiūros sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančių kaltinamosios teises. Kaltinamoji su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais, gali iš esmės pilnavertiškai gyventi, naudotis savo teisėmis, tame tarpe ir rūpintis šeima ir mažamečiais vaikais.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajai kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra paskirta ir jos terminas bei sąlygos nustatytos pagrįstai. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios R. J. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.