Kauno apygardos teismo nutartis

2025-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-275-999/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-28
Bylos Nr.
1S-275-999/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18641-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
R. J.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-275-999/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18641-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.3; 2.14.4 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamosios R. J. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 1 d. nutarties, kuria kaltinamajai R. J. pratęsta paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. J. kartu su V. P. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (15 veikų), 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, o būtent:

1.1. kaltinami tuo, kad 2022 m. gegužės 25 d., apie 15 val., veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į E. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė 8550 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai E. G. padarydami 8550 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.2. Be to, 2022 m. birželio 13 d., apie 16 val. veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į B. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė 2300 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai B. N. padarydami 2300 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.3. Be to, 2022 m. liepos 4 d., apie 14 val. veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į T. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė jai priklausančius 1350 eurų grynųjų pinigų ir P. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai T. K. padarydami 1350 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Be to, 2022 m. liepos 21 d. laikotarpiu nuo 15 val. iki 16 val. veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į I. V. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė 4000 eurų grynųjų pinigų ir elektroninę mokėjimo priemonę - „Šiaulių“ banko kortelę, išduotą I. V., tuo nukentėjusiajai I. V. padarydami 4000 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje,

1.5. Be to, jie 2022 m. liepos 21 d., 16.16 val. veikdami bendrininkų grupėje neteisėtai į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudojo I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 1000 eurų;

1.5.1. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 22 d., 00.28 val. į AB „Seb“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudojo I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 200 eurų;

1.5.2. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 22 d., 00.29 val. į AB „Seb“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudojo I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 600 eurų;

1.5.3. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 23 d., 01.27 val. į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudoję I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 600 eurų;

1.5.4. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 23 d., 01.27 val. į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudoję I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 300 eurų;

1.5.5. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 23 d., 01.28 val. į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudoję I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 50 eurų;

1.5.6. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 24 d., 00.49 val. į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudoję I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 800 eurų;

1.5.7. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 24 d., 00.51 val. į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudoję I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 150 eurų;

1.5.8. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 25 d. 00.35 val. į AB „Seb“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudoję I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 600 eurų;

1.5.9. tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2022 m. liepos 25 d., 00.35 val. į AB „Seb“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, įdėjo I. V. „Šiaulių“ banko kortelę, panaudoję I. V. tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, pristatė save kaip I. V. ir neteisėtai inicijavę finansinę operaciją nuo nukentėjusiosios I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė 350 eurų,

tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai I. V. priklausantį turtą – 4650 eurų, t. y., kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,

1.1. Be to, R. J. ir V. P., 2022 m. rugpjūčio 1 d., apie 13 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į J. M. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė 2060 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai J. M. R. padarydami 2060 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.2. Be to, 2022 m. rugpjūčio 5 d., apie 15 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į A. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė 300 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajam A. Ž. padarydami 300 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.3. Be to, 2022 m. rugpjūčio 11 d., laikotarpiu nuo 13 val., iki 14 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į M. M. L. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė 500 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai M. M. L. padarydami 500 eurų dydžio žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.4. Be to, 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 13 val. veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į O. M. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė 400 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai O. M. K. padarydami 400 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.5. Be to, 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 14.30 val. veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į M. A. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė auksinį žiedą su alyvinės spalvos akute, 250 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku ir ženkliuku, 150 eurų vertės, sidabrinę grandinėlę su kryželiu, 50 eurų vertės, 200 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai M. A. B. padarydami 650 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.6. Be to, 2022 m. lapkričio 3 d., apie 13 val. veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į A. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, iš kur pagrobė V. Š. priklausantį plančetinį kompiuterį „Huawei Media pad T5“, 190 eurų vertės, E. V. asmens tapatybės kortelę bei elektroninę mokėjimo priemonę - „Swedbank“ banko kortelę, išduotą E. V. vardu, tuo nukentėjusiajai V. Š. padarydami 190 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje,

1.7. Be to, 2022 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 12.00 iki 13.00 val. veikdami bendrininkų grupėje apgaule įsibrovė į M. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurių pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai M. P. priklausantį turtą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado grobtino turto, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalyje,

1.8. Be to, 2022 m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 7 iki 8 d., apie 10 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į E. A. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė auksinį žiedą, 300 eurų vertės, piniginę, 7 eurų vertės, su joje buvusiais 3300 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai E. A. Ž. padarydami 3307 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.9. Be to, 2022 m. gruodžio 8 d., apie 17.30 val. veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į A. Ž. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė 280 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai A. Ž. padarydami 280 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.10. Be to, 2022 m. gruodžio 13 d., apie 15.20 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į R. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė 265 eurus grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai R. M. padarydami 265 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.11. Be to, 2022 m. gruodžio mėn. laikotarpiu nuo 14 iki 15 d., apie 14 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į S. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė auksinį žiedą, 500 eurų vertės, paauksuotą sidabro spalvos žiedą su rožinės spalvos brangakmeniu, 400 eurų vertės, 700 eurų grynųjų pinigų, tuo nukentėjusiajai S. M. padarydami 1600 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

1.12. Be to, 2022 m. gruodžio 16 d., apie 16 val., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įsibrovė į V. V. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė 700 eurų grynųjų pinigų, tuo V. V. P. padarydami 700 eurų turtinę žalą, t. y., kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. R. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikyta 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 17 d. nutarimu jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (13 t., b. l. 14-16). Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. bylos perdavimo nagrinėti nutartimi, R. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti.

3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi tenkintas prokurorės 2025 m. kovo 28 d. teisiamojo posėdžio metu išsakytas prašymas pakeisti kaltinamajai R. J. taikomą kardomąją priemonę į griežtesnę. R. J. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra ir nustatytos jos taikymo sąlygos: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, jį laiku įkrauti, negadinti ir nenaikinti; nuolat būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai suderinta iš anksto, taip pat išskyrus darbo laiką ir/ar lankymąsi ugdymo įstaigose bei esant sveikatoms sutrikimams – gydymo įstaigose. Kaltinamosios R. J. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį, prašydama ją panaikinti ir palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi kaltinamosios R. J. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartį.

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartimi kaltinamajai R. J. buvo pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 1 d., paliekant nustatytas sąlygas: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, jį laiku įkrauti, negadinti ir nenaikinti; nuolat būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai suderinta iš anksto, taip pat išskyrus darbo laiką ir/ ar lankymąsi ugdymo įstaigose bei esant sveikatoms sutrikimams – gydymo įstaigose.

4.1. Teismas sprendė, jog kaltinamoji iki kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo pradžios į teisiamuosius posėdžius sistemingai neatvykdavo, nebendradarbiavo su teismu, nepateikė savo neatvykimą galinčių objektyviai pagrįsti duomenų. Tuo tarpu jai paskyrus intensyvią priežiūrą, kaltinamoji tinkamai dalyvauja baudžiamosios bylos nagrinėjime, taip pat nėra duomenų, jog teisminio bylos nagrinėjimo laikotarpiu ji būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas, kas patvirtina, kad jai šiuo metu taikoma kardomąja priemone buvo tinkamai užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas.

4.2. Byloje esantys duomenys suponuoja išvadą, kad vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog švelnesnės už intensyvią priežiūrą kardomosios priemonės nebus pakankamos, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad šiuo metu kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo sąlygos ar pagrindai būtų išnykę ar pasikeitę.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Įvertinus iki šiol kaltinamajai taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros trukmę jai inkriminuotų veikų pavojingumo ir galimų už jas skirti bausmių kontekste, daroma išvada, kad pratęsiama kardomoji priemonė šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvati kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kaltinamosios teisės nagrinėjamu atveju toliau taikant jai intensyvią priežiūrą bus suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, taip pat kitų BPK reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos bei BPK normų ir atitinka siekiamus proceso tikslus.

5. Kaltinamosios R. J. gynėja advokatė Aušra Ručienė skundžia šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 1 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti 2025 m. balandžio 1 d. teismo nutartimi buvo pakeista į intensyvią priežiūra tuo pagrindu, jog ji, pasitikėdama tuometiniu gynėju, kuris nurodydavo jai nevykti į posėdžius, nedalyvaudavo teismo posėdžiuose. Kaltinamoji į posėdžius neatvyko ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad jai nevykti į posėdžius nurodė tuometinis jos gynėjas, tvirtinęs, kad posėdžiai nevyks dėl jo ligos, posėdžiai būtent tuo pagrindu ir buvo atidedami, o ne dėl R. J. neatvykimo. Ji pasitikėjo tuometiniu gynėju, kuris jai nurodydavo objektyviai tiesai neatitinkančias aplinkybes, o vėliau ją ginti atsisakė. Ir tik atsiradus naujai gynėjai, R. J. tapo žinomos teisiamųjų posėdžių datos, vyksta sklandus bendradarbiavimas, aiški bylos nagrinėjimo proceso tvarka. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino šių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi, kaltinamoji tinkamai dalyvauja teismo posėdžiuose, ko pasekmėje priėmė nepagrįstą sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą.

5.2. Pasak skundo autorės, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog nėra pagrindo pratęsti kaltinamai kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, kadangi kaltinamoji laikėsi paskirtos intensyvios priežiūros sąlygų, kardomosios priemonės sąlygų nepažeidinėjo, tinkamai dalyvauja baudžiamosios bylos nagrinėjime, taip pat nėra duomenų, jog teisminio bylos nagrinėjimo laikotarpiu ji būtų padariusi nusikalstamas veikas. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodė jokių realiai egzistuojančių faktų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą prognozei, kad kaltinamoji toliau trukdys bylos nagrinėjimo eigai. Nors R. J. yra kaltinama padariusi 21 nusikalstamą veiką, tačiau duomenų nepakanka tuo pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, negalima ir kategoriška išvada, kad kaltinamoji veikė bendrininkų grupėje.

5.3. Gynėja nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog sudaromas pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji būdama nekontroliuojama elektroninio stebėjimo priemonėmis gali bėgti ar slėptis nuo teismo, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas, o aptartos aplinkybės rodo, kad sąlygos dėl kurių kaltinamąjį buvo paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, neišnyko ir nepasikeitė. Nesuprantama, kokios sąlygos neišnyko ir nepasikeitė, dėl ko turi būti taikoma intensyvi priežiūra, be to, kaltinamajai, vienai auginančiai penkis mažamečius vaikus ir besilaukiančiai šeštojo, saistomai stipriais socialiniais, šeimyniniais ryšiais Lietuvoje, nėra pagrindo bėgti ir slėptis nuo teismo. Pažymėtina, kad intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, tad šiuo atveju teismas ne tik paskyrė per griežtą kardomąją priemonę, negana to ją visiškai be pagrindo pratęsė, taip pažeidžiant kaltinamosios teises.

5.4. Skunde nurodoma, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pratęsdamas kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, teismas nevertino esminių aplinkybių dėl grubiai pažeidžiamų pamatinių teisės principų ir kaltinamosios teisės į sveikatą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad R. J. turi pastovią gyvenamąją vietą, yra neteista, ją sieja stiprūs socialiniai šeimyniniai ryšiai viena augina penkis vaikus, kurių keturi yra mažamečiai, vienas yra maitinamas krūtimi, laukiasi šeštojo vaiko. Vaikus dažnu atveju ištinka įvairios sveikatos problemos, dėl kurių skubiai tenka nakties metu vykti į gydymo įstaigas, todėl intensyvi priežiūra jai sukelia dideles problemas, neigiamas pasekmes. Be to, kaltinamoji šiuo metu laukiasi šeštojo vaiko, dėl ko jai nuolatos tenka pačiai vykti pas gydytojus, ją dėl sunkaus nėštumo taip pat norima hospitalizuoti. Prietaiso nešiojimas gali sukelti kaltinamajai sunkių pasekmių, ji negali bet kuriuo metu nuvykti pas gydytojus ir gauti skubiąją pagalbą, dėl jai taikomos intensyvios priežiūros kaltinamoji neguldoma į ligoninę, jai tinsta kojos, dėl ko gali būti sutrikdyta širdies veikla, taip kyla rizika, jog bus atimta galimybė pasirūpinti vaikais bei rizika prarasti vaiką, kurio laukiasi.

5.5. Skunde nurodoma, jog paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra perteklinė, o švelnesnių kardomųjų priemonių pakanka siekiant užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ar užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta apie kitų kardomųjų priemonių taikymą, pavyzdžiui, dokumentų paėmimą, jau nekalbant apie tai, kad prieš tai buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nutartis paremta formaliais argumentais, stereotipinėmis formuluotėmis, neįsigilinus į bylos esmę. Gynėjos manymu, nėra pagrindo pratęsti kaltinamajai intensyvią priežiūrą ir galima taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi neabejotina, kad jomis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. J. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su kaltinamosios gynėjos skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-699-1165/2025 dalimi, atsižvelgęs į pateikto skundo argumentus ir apskųstame procesiniame sprendime išdėstytus motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimui reikšmingas aplinkybes, šiam klausimui teisingai išspręsti aktualių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 11, 119, 121, 131¹ straipsniai) nepažeidė. Intensyvi priežiūra pratęsta pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, siekiant išimtinai kardomųjų priemonių tikslų.

8. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, kurią ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi, o, bylą perdavus į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 131¹ straipsnio 1, 2 dalys). Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

9. Intensyvios priežiūros, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo ir pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamoji R. J. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra nurodyti kaltinamajame akte, taip pat išvardinti skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jų nekartoja. Minėtų duomenų pakankamumu neabejoja ir apygardos teismas. Todėl šiuo atveju nesutiktina su skundo argumentu, jog byloje esančių duomenų nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenų pakankamumą, klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės pratęsimu.

10. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalį skiriant, o taip pat ir pratęsiant bet kurią kardomąją priemonę, turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo. Skundžiamoje nutartyje teismas, spręsdamas dėl intensyvios priežiūros pratęsimo nurodė, kad R. J. yra kaltinama padariusi dvidešimt vieną nusikalstamą veiką, už kurias baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmės rūšis yra laisvės atėmimas. Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad nusikalstamą veiką R. J. galimai padarė veikdama bendrai su kitu asmeniu. Nors kaltinamoji yra neteista (jai priimtas apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs), tačiau pažymima, jog jos atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką kitų asmenų nuosavybei, be kita ko, taip pat veikdama bendrininkų grupėje. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat įvertino ir tai, ar kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, atsižvelgė į jos amžių, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes.

11. Kaltinamosios gynėja skunde nurodo, jog kaltinamajai visų pirma buvo nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, o skundžiama nutartimi ji nepagrįstai pratęsta. Kaip minėta, remiantis BPK 119, 120 ir 131¹ straipsnių nuostatomis, intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, kaltinamajam (-ai) gali būti skiriama siekiant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslų – užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kauno apylinkės teismas R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi pakeitė į intensyvią priežiūrą, siekiant užtikrinti jos dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, kadangi kaip pažymėjo skundžiamoje nutartyje, kaltinamoji į teisiamuosius posėdžius sistemingai neatvykdavo, nebendradarbiaudavo su teismu, nepateikdavo savo neatvykimą galinčių objektyviai pagrįsti duomenų. Apygardos teismui teikiamame skunde kaltinamosios gynėja tvirtina, kad R. J. į teisiamuosius posėdžius neatvyko ne dėl savo, o dėl buvusio gynėjo kaltės. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su teisiamųjų posėdžių protokolais, konstatuoja, kad nors į dalį teisiamųjų posėdžių kaltinamoji ir neatvyko žinodama, kad tuometinis jos gynėjas serga, tačiau dar 2024 m. gruodžio 19 d. posėdyje ji patvirtino, kad pasikartojus atvejams, kada į posėdžius ji atvykti negalės – apie tai informuos teismą, tačiau ir neatvykdama į sekančius posėdžius, R. J. apie savo neatvykimą iki teisiamojo posėdžio pradžios teismo neinformuodavo. Todėl teismas nesutinka su skundo argumentais dėl kardomosios priemonės kaltinamajai pakeitimo į griežtesnę bei jos pratęsimo nepagrįstumo.

12. Pažymėtina, kad dauguma nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariama R. J., priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, bei kurių sankcijose griežčiausios bausmės susijusios su laisvės atėmimu iki 4 ar net 6 metų. Sutiktina su kaltinamosios gynėjos nurodomomis aplinkybėmis, kad turi būti vertinama, jog R. J. turi penkis mažamečius vaikus, laukiasi šeštojo, turi tvirtus socialinius ryšius, tačiau pažymėtina, jog turimi socialiniai ryšiai, net ir trijų mažamečių vaikų turėjimas jai nesutrukdė galimai daryti eilę nusikalstamų veikų, siekiant sau finansinės naudos. Kaltinamosios socialiniai ir šeimyniniai ryšiai, priešingai skundo argumentams, šioje byloje buvo įvertinti, kaltinamajai nėra paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė, vietoje jos taikant šių ryšių iš esmės neribojančią intensyvią priežiūrą. Kaltinamajai nustatytas pakankamai ilgas, ilgesnis nei vidutinės darbo dienos trukmės laikotarpis, kuriuo ji gali kasdien judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsiimti įprasta veikla, todėl nesutiktina su gynybos argumentu, kad kaltinamajai pratęsta kardomoji priemonė jos teises riboja labiau nei tai būtina BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui. Be to, kaltinamoji turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti tam tikrą laikotarpį nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų ir draudimų.

13. Skundu apygardos teismui kaltinamosios gynėja teigia, kad pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra apriboja R. J. teises labiau nei to reikia, galimai gali sutrikdyti jos sveikatą ar vykdyti motinos pareigas kaip pavyzdys – nakties metu vežant vaikus į gydymo įstaigą. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog intensyvi priežiūra, kaip ir visos kitos kardomosios priemonės, vienokia ar kitokia apimtimi varžo asmens, kuriam jos taikomos, teises. Kardomosios priemonės, priešingai nei kitos BPK įtvirtintos procesinės prievartos priemonės, gali būti taikomos tik asmenims, kurie atitinkamai įtariami, kaltinami nusikalstamų veikų padarymu ar jau yra nuteisti, taigi ir galimų taikyti apribojimų apimtis šiems asmenims gali būti kur kas platesnė, o prioritetas šiuo atveju teikiamas valstybės interesui pasiekti procesinius tikslus (BPK 119 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad intensyvi priežiūra, kaip viena griežčiausių kardomųjų priemonių, neabejotinai suvaržo asmens laisvą judėjimą, visgi, lyginant ją su suėmimu, asmeniui taikomų apribojimų apimtis yra kur kas mažesnė – atsižvelgdamas į nustatytas kardomosios priemonės sąlygas, asmuo tam tikra apimtimi gali įgyvendinti teisę į darbą, socialinį gyvenimą, rūpintis šeimos nariais, tame tarpe ir nakties metu vykti į gydymo įstaigas, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog šios kardomosios priemonės sąlygose yra numatytos išimtys, kada R. J. nuo 22:00 val. iki 06:00 val. neprivalo būti namuose, o tarp jų yra ir išimtis, susijusi su lankymusi gydymo įstaigose. Gynėja skunde nurodo, kad kaltinamoji dėl jos sunkaus nėštumo turėtų būti hospitalizuojama, tačiau dėl taikomos intensyvios priežiūros tai negali būti įgyvendinta ir 2025 m. liepos 23 d. į bylą pateikia apeliantės medicininius dokumentus. Tačiau susipažinus su pateiktų medicininių dokumentų turiniu, nustatyta, kad pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina tą faktą, kad apeliantė šiuo metu laukiasi šešto vaiko, tačiau nepatvirtina, kad apeliantei būtų sunku laikytis kardomosios priemonės sąlygų.

14. Sutiktina su kaltinamosios gynėjos argumentais, kad R. J. nei karto nepažeidė intensyvios priežiūros sąlygų bei visada atvyksta į apylinkės teismo posėdžius, tačiau apygardos teismo vertinimu, priešingai nei skunde teigia gynėja, būtent kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, užtikrina nekliudomą kaltinamosios dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime. Todėl sutiktina su Kauno apylinkės teismo nutarties motyvu, jog kaltinamajai taikoma ir pratęsta kardomąja priemone buvo tinkamai užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Šiuo atveju pažymėtina, jog skundo argumentas, neva kaltinamosios tinkamas elgesys – intensyvios priežiūros sąlygų laikymasis ir dalyvavimas teismo procese, yra pagrindas pakeisti jai taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę, yra nepagrįstas, kadangi kaltinamoji turi pareigą laikytis jai nustatytos intensyvios priežiūros sąlygų. Priešingu atveju, kaltinamajai pažeidžiant kardomosios priemonės sąlygas, būtų pagrindas jai paskirti suėmimą pagal BPK 131¹ straipsnio 5 ir 7 dalis. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kaltinamosios elgesį ir taikomos kardomosios priemonės sąlygų laikymąsi, bei atsižvelgdamas į paskirta kardomąja priemone užtikrintą BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, pagrįstai pratęsė intensyvios priežiūros terminą.

15. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad teismas nevertino kitų – švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Apygardos teismas pažymi, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajai buvo skirta atsižvelgiant į tai, kad švelnesne kardomąją priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti nepavyko užtikrinti kaltinamosios dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose. Akivaizdu, kad ir kitos švelnesnės kardomosios priemonės, tokios kaip dokumentų paėmimas ar įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taip pat fiziškai neužtikrintų R. J. atvykimo į teismą ar jos geranoriško bendradarbiavimo ir tinkamo teismo informavimo apie savo galimybes dalyvauti procese. Tokią nuomonę sustiprina ir tai, kad jos elgesio nepakeitė ir jai skirti atvesdinimai ar net ir piniginė bauda, kuri vėliau tenkinus jos gynėjo prašymą buvo panaikinta. Todėl apylinkės teismo parinkta kardomoji priemonė – kaltinamosios kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, sudarė galimybes objektyviai įvertinti nurodomas kaltinamosios aplinkybes dėl negalėjimo dalyvauti procese ir taip užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą, dėl ko pagrįstai buvo pratęsta. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajai taikoma pakankamai trumpą laiko tarpą (3 mėnesius), tuo tarpu skundžiama nutartimi jos terminas pratęstas dar trumpesniam, 1 mėnesio terminui. Kaltinamosios elgesys patvirtina, kad parinktoji procesinė prievartos priemonė užtikrina ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos taikymas tebėra aktualus.

16. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs kaltinamąją R. J. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamosios galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, mastą, gresiančios bausmių griežtumą, bei įvertinęs tai, kad švelnesne kardomąja priemone nepavyko pasiekti kardomosios priemonės tikslo – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimo procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, o būtent paskyrus intensyvią priežiūrą buvo užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas, daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartimi pratęsta kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra) su nustatytomis sąlygomis yra adekvati. Kaltinamosios teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos bei BPK normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajai pratęsta, esant BPK 131¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams bei yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, R. J. pratęstos intensyvios priežiūros sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančių kaltinamosios teises. Kaltinamoji su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais, gali iš esmės pilnavertiškai gyventi, naudotis savo teisėmis, tame tarpe ir rūpintis šeima bei mažamečiais vaikais, lankytis pas gydytojus.

17. Pažymėtina, kad kaltinamajai R. J. paskirtos kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros terminas baigiasi 2025 m. rugpjūčio 1 d., tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaltinamajai kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, aukštesniojo teismo vertinimu, buvo pratęsta ir jos terminas bei sąlygos buvo nustatytos pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios R. J. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daina Dyburienė