- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- AN2-36-926/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01759-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. B.
- Institucija
- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamentas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. (toliau – G. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. skundas dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. 2021 m. spalio 13 d. nutarimo buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. 2021 m. spalio 13 d. nutarimu G. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų bauda už tai, kad jis nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 14.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2021 m. rugpjūčio 18 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 544) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. V-465 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo organizavimo būtinų sąlygų“ (toliau – Sprendimas) nustatytų pareigų. Apribojimų laikymosi kontrolės metu (atliktos 2021 m. rugpjūčio 18 d. 14.30 val.) surašyto patikrinimo akto (2021 m. rugpjūčio 20 d. Nr. (2-12 16.1.17) PA-4956) duomenimis, buvo nustatyti pažeidimai: 1. Nutarimo Nr. 544 2.3.3 p. – asmenys vedantys stovyklos užsiėmimus vaikams dirba periodiškai nepasitikrinę, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas; 2. Sprendimo 1.5 p. – Stovyklos patalpose nebuvo pateiktos informacijos apie asmens higienos laikymosi būtinybę, apie reikalavimus dėl kaukių dėvėjimo uždarose patalpose, apie draudimą stovykloje dalyvauti asmenims, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai; 1.10 p. – Patalpose nebuvo sudaryta galimybė stovykloje dalyvaujančių asmenų ir darbuotojų rankų dezinfekcijai; 1.11 p. – Patalpose dažnai liečiami paviršiai nėra valomi bent 2 kartus per dieną paviršiams valyti skirtu valikliu.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. 2021 m. spalio 13 d. nutarimą paliekant nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
3.1. Apelianto teigimu, jo vadovaujamas juridinis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinė veikla yra šviečiamoji. Įstaigoje dirba tik vienas darbuotojas, t. y. direktorius G. B., kuris šį juridinį asmenį įsteigė tik tam, kad galėtų įgyvendinti aplinkosauginio švietimo idėją, teikiant įvairias paraiškas ir gaunant lėšas, kurios didžiąja dalimi yra skiriamos visuomenės švietimui. G. B. yra vienintelis vertinamo juridinio asmens steigėjas, o juridinio asmens įstatytinį kapitalą sudaro 100 eurų dalininko įnašas. Ne išimtis ir stovykla „(duomenys neskelbtini)“, finansuojama iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės lėšų, kurioje 10-14 metų vaikai dalyvavo nemokamai. Už keturias stovyklas buvo gautas vos 600 eurų atlygis vadovui. Esant šiems duomenims, G. B. mano, jog jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl prašo ją sušvelninti.
3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad G. B. pripažįsta, jog, kaip įstaigos vadovas, jis ne viską atliko tinkamai, tačiau, šiuo metu ir taip susiduriant su finansiniais sunkumais dėl pandeminės situacijos Lietuvoje, esant įvairiems apribojimams, toliau stengiantis vykdyti švietėjišką veiklą, iš to realiai negaunant jokio pelno, G. B. paskirta nuobauda šiuo atveju yra neprotinga ir neproporcinga jo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu. Motyvuodamas šią išvadą, G. B. apeliaciniame skunde lygina jo padarytus pažeidimus su (duomenys neskelbtini) koncerto organizatorių pažeidimais, išskirdamas jų ir jo valdomo juridinio asmens pelno skirtumus.
Atsiliepimas
4. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) direktorius A. R. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. 2021 m. spalio 13 d. nutarimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi, G. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo padarymo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti G. B. kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik G. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant G. B. paskirtą 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą pakeisti 500 (penkių šimtų) eurų bauda, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu buvo užfiksuoti jo, kaip juridinio asmens vadovo, padaryti pažeidimai, jam, vadovaujantis ANK 45 straipsnio 4 dalimi, buvo pagrįstai skirta minimali administracinė nuobauda, skiriama juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, t. y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų bauda. Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą šiuo atveju galima tik jo atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
7. Tačiau, šioje vietoje visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
8. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
10. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
11. Bylos duomenimis, G. B. pažeidė ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos saugumo reikalavimus, organizavo labiausiai šiuo metu visuomenėje pažeidžiamų asmenų – vaikų, stovyklas, nesilaikydamas nustatytų saugumo reikalavimų. Tokie apelianto veiksmai, esant itin pavojingai epidemiologinei situacijai, laikytini itin ciniškais, pažeidžiančiais kitų visuomenės narių teises ir interesus, todėl negali būti toleruojami. Nors apeliantas nurodo, kad jo valdomo juridinio asmens veikla yra švietėjiška, juridinis asmuo yra ne pelno siekianti organizacija, tačiau vien tik šios aplinkybės pagrindo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nesudaro. G. B., kaip juridinio asmens, vykdančio švietėjišką veiklą, vadovas, žinodamas ekstremalios situacijos valdymui skirtas saugumo priemones, betarpiškai rūpindamasis vaikų sveikata, turėdamas rodyti jiems pavyzdį, vaikų saugumo neužtikrino, saugumo priemonių nesilaikė, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei. Esant tokiems itin šiurkštiems G. B. pažeidimams, atsižvelgti vien tik į paties G. B. ar jo valdomo juridinio asmens patiriamus nepatogumus dėl minimalios straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos jam skyrimo, tokiu būdu ignoruojant visuomenės interesą gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje, būtų neteisinga.
12. Svarbu ir tai, kad apeliaciniame skunde taip akcentuojamą faktą apie menką savo darbo užmokestį bei sunkią savo valdomo juridinio asmens finansinę padėtį G. B. neabejotinai žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo tai įvertinti, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn, dėl jam skiriamos administracinės nuobaudos, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su savo finansine gerove, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir G. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad G. B., būdamas socialiai atsakingas tiek už save, tiek už savo organizuotoje veikloje dalyvavusius vaikus, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad, sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, G. B. valdomas juridinis asmuo gauna tam tikrą paramą tiek iš Kauno miesto savivaldybės, tiek iš kitų atsakingų asmenų, todėl tvirtinti, jog G. B., kaip juridinio asmens vadovas, vykdydamas savo veiklą, negauna jokių pajamų, būtinų administracinės nuobaudos sumokėjimui, nėra pagrindo.
13. Netenkinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinio skundo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatytos. Asmuo, nors ir pripažino jam inkriminuotus pažeidimus, tačiau nurodė, jog jų nesilaikymas buvo tik formalus, kas atskleidžia itin cinišką G. B. požiūrį į visuomenėje taikomus ribojimus bei įstatymų reikalavimus, todėl tenkinti tokio asmens reikalavimą ir skirti jam jo asmeninius interesus tenkinančią nuobaudą, kai savo veiksmais jis iš esmės pamynė visos visuomenės interesą gyventi saugioje aplinkoje, nėra pagrindo. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir G. B. apeliacinio skundo teiginiai, susiję su kiek ankščiau organizuotu (duomenys neskelbtini) koncertu, kurio metu, G. B. teigimu, taip pat nebuvo tinkamai įgyvendintos ekstremalios situacijos saugumo valdymo priemonės. Atsakant į šį apelianto motyvą vis tik pažymėtina, kad vertinamu atveju yra sprendžiamas ne (duomenys neskelbtini) koncerto organizatorių, bet G. B. administracinės atsakomybės klausimas, todėl šie apeliacinio skundo motyvai atmestini, kaip neturintys jokios reikšmės G. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimui ar jam skirtos administracinės nuobaudos individualizavimui. Nors šioje vietoje apeliantas lygina jo valdomo juridinio asmens ir (duomenys neskelbtini) koncerto organizatorių pelną, teigdamas, jog nėra sąžininga, kai gerokai didesnį pelną turintis juridinis asmuo gauna tokią pačią nuobaudą, kaip ir ne pelno siekiančios organizacijos vadovas, tačiau, šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad asmenų diskriminacija dėl finansinės padėties yra draudžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, todėl skirti skirtingas administracines nuobaudas asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, būtų neteisinga, tai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo principą.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. R. 2021 m. spalio 13 d. nutarimu G. B. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Neabejotina, kad per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, G. B. apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.