- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-1371-467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Snoro lizingas“, Danskebank A
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo bei atsakovės I. V. priešieškinį ieškovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pripažinimo negaliojančiu sutikimo įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Snoro lizingas“, Danskebank A/S Lietuvos filialas (buvusi - akcinė bendrovė „Sampo“ bankas).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp V. V. ir I. V., įregistruotą Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti turėtą V. pavardę;
pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į: ½ dalį 2.4000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1520,50 Lt; ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3130 Lt, ½ pastato-priepirčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36 Lt, ½ pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 164 Lt, ½ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 440 Lt, ½ pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 82,50 Lt, ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 960 Lt, ½ pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 9,50 Lt, ½ kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 66,50 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 4888,50 Lt;
pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į: ½ dalį 2.4000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1520,50 Lt; ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3130 Lt, ½ pastato-priepirčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36 Lt, ½ pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 164 Lt, ½ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 440 Lt, ½ pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 82,50 Lt, ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 960 Lt, ½ pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 9,50 Lt, ½ kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 66,50 Lt, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 4888,50 Lt;
negyvenamąją patalpą garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,22 kv.m pripažinti V. V. asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti šalių santuoką dėl V. V. kaltės; nutraukus santuoką jai palikti V. pavardę;
pripažinti negaliojančiu sutikimą įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn, kurio pagrindu buvo įsigytas šeimos turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), ieškovo vardu;
pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 0,1597 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
I. V. priskirti asmeninėn nuosavybėn: 0,0591 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių preliminari rinkos vertė yra 379000 Lt; priteisti atsakovei I. V. iš ieškovo V. V. 194500 Lt kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą;
V. V. asmeninėn nuosavybėn paskirti turtą: 2,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priepirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 168000 Lt; apie 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 600000 Lt;
įsiskolinimus kreditoriams padalinti tarp sutuoktinių: pripažinti I. V. asmenine skola įsipareigojimus UAB „Snoro lizingas“ pagal sutartį VBJ6122013p, AB „Sampo“ bankas, pagal sutartį Nr. CREDO – 109844.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovo V. V. ieškinį tenkino pilnai, atsakovės I. V. priešieškinį tenkino iš dalies:
nutraukė V. V. ir I. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko atsakovei I. V. iki santuokos turėtą pavardę – K., V. V. – V. pavardę; padalino šalių santuokoje įgytą turtą ir pripažino ieškovui V. V. ir atsakovei I. V. teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto; pripažino V. V. asmenine nuosavybe: ½ dalį 2.4000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1520,50 Lt; ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3130 Lt, ½ pastato-priepirčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36 Lt, ½ pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 164 Lt, ½ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 440 Lt, ½ pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 82,50 Lt, ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 960 Lt, ½ pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 9,50 Lt, ½ kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 66,50 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 4888,50 Lt; pripažino I. V. asmenine nuosavybe: ½ dalį 2.4000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1520,50 Lt; ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 3130 Lt, ½ pastato-priepirčio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 36 Lt, ½ pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 164 Lt, ½ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 440 Lt, ½ pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 82,50 Lt, ½ pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 960 Lt, ½ pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 9,50 Lt, ½ kitų statinių (inžinierinių)-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė – 66,50 Lt, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vertė sudaro 4888,50 Lt; negyvenamąją patalpą-garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,22 kv.m pripažino V. V. asmenine nuosavybe; pripažino I. V. asmenine skola kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro lizingas“ pagal sutartį Nr. VBJ6122013p ir AB „Sampo“ bankas pagal sutartį Nr.CREDO-109844; likusioje dalyje priešieškinio reikalavimus atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad 2002-09-04 pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog ginčo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas bus registruotas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė, taip šis turtas ir buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tvirtinant sutartį notarui buvo pateiktas ir 2002-09-03 atsakovės pasirašytas sutikimas. Ieškovas pateikė teismui leistinus įrodymus, kad dalį lėšų šiam turtui įsigyti ieškovas gavo 2000-2002 metais sudarytų dovanojimo ir paskolos sutarčių, taip pat 1993 m. bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Kitą dalį lėšų ieškovas galėjo panaudoti gavęs darbo užmokestį, iš užsiėmimų, susijusių su kita veikla (knygų leidimu, renginių organizavimu). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas, būdamas visuomenei nusipelnęs savo veikla ir gerai žinomas žmogus, turėjo plačių galimybių gauti pajamas iš tokios veiklos, ką pripažino ir atsakovė, duodama sutikimą registruoti asmeninę nuosavybę. Dėl to teismas padarė išvadą, kad žemės sklypas su statiniais įsigytas asmeninės nuosavybės teise ir už asmenines lėšas, todėl laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe. Teismas sprendė, kad atsakovės prašymas pripažinti negaliojančiu jos 2002-09-03 sutikimą, sudarytą daugiau kaip prieš šešerius metus, priešieškinyje nurodytais pagrindais prieštarauja sandorių negaliojimo instituto paskirčiai, CK 1.91 straipsnio 5 punkte išdėstytiems reikalavimams. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo panaudota apgaulė ir ji buvo tyčia suklaidinta, taip pat kad ji buvo investavusi savo asmenines lėšas ginčo namų valdai įsigyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paliekant galioti sprendimą dalyje dėl šių reikalavimų: po santuokos nutraukimo palikti atsakovei I. V. iki santuokos turėtą pavardę – K., V. V. – V. pavardę; negyvenamąją patalpą garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 34,22 kv.m pripažinti V. V. asmenine nuosavybe, pripažinti I. V. asmenine skola kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro lizingas” pagal sutartį Nr.VBJ6122013p ir AB „Sampo” bankas pagal sutartį Nr.CREDO-109844; kitoje dalyje prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo:
nutraukti santuoką tarp I. V. ir V. V., įregistruotą Vilniaus m. CMS (duomenys neskelbtini), dėl V. V. kaltės;
pripažinti negaliojančiu 2002-09-03 sutikimą įsigyti turtą V. V. asmeninėn nuosavybėn, kurio pagrindu buvo įsigytas šeimos turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini);
pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 0,1597 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
I. V. priskirti asmeninėn nuosavybėn: 0,0591 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių preliminari rinkos vertė yra 379000 Lt;
priteisti iš V. V. kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą – 194500 Lt;
V. V. asmeninėn nuosavybėn paskirti šį turtą: 2,4000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priepirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 168000 Lt;
0,1001 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 600000 Lt. Vėliau turto rinkos vertę ieškovė patikslino (b.l. 158, t.3).
Apeliacinį skundą atsakovė grindė tuo, kad teismo sprendimas nepagrįstas įrodymais, priimtas nevertinant didesnės dalies byloje surinktų įrodymų. Nagrinėjant bylą nebuvo užtikrinta apeliantės teisė į teisingą teismą, kadangi nebuvo patenkinti prašymai išreikalauti įrodymus; sprendime nenagrinėti apeliantės pateikti įrodymai, sprendimas paremtas prielaidomis, kurios prieštarauja teismui pateiktiems įrodymams. Sprendime nenurodyta, kurios aplinkybės įrodė kurio sutuoktinio kaltę; teismas nenustatė, kokias konkrečiai sutuoktinio pareigas apeliantė pažeidė, priešingai, ji padarė viską, kas įmanoma, kad išsaugotų santuoką. Teismas nekreipė dėmesio, kad tik ieškovas siekė santuokos nutraukimo, turto padalijimo. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau teismas turto kainas nustatė pagal ieškinį, nekreipė dėmesio į tai, kad byloje buvo pateiktas UAB „Projektų ekspertizė“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, nurodantis priklausančio turto vertę santuokos nutraukimo proceso metu. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip asmeninė ieškovo nuosavybė ir kad šį turtą ieškovas įsigijo už asmenines lėšas, kadangi teismas rėmėsi tik prielaidomis, prieštaraujančiomis byloje pateiktiems įrodymams. Nuo santuokos sudarymo šalys ne kartą pirko ir pardavė nekilnojamąjį turtą tikslu padidinti savo santuokinį turtą. Teismui buvo pateikti įrodymai apie turėtą ir parduotą turtą, iš kurių galima daryti išvadą, kad turtas (duomenys neskelbtini) buvo perkamas už bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias lėšas. Ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad sandorio sudarymo dienai 2002-09-04 jis turėjo asmeninių lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui. Sprendimas priimtas, neįvertinus visų sandorio sudarymo aplinkybių bei įrodymų, paties ieškovo paaiškinimų apie sandorio sudarymą. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad, pasirašydama sutikimą, apeliantė sudarė sandorį, kurio pasekoje jos ir ieškovo turtinė padėtis pasidarė labai nelygi, ji neteko savo paskutinio būsto. Teismas taip pat nevertino to, kad būstą rinkosi abu, nekreipė dėmesio į ieškovo paaiškinimą, kad būtent apeliantė labai norėjo nuosavo namo, todėl tam, kad išsikeltų iš buto, būtų sutikusi su bet kuo. Taip pat teismas neįvertino ir to, kad ieškovo veiksmai po sandorio sudarymo patvirtino apeliantės įsitikinimą, kad būstas priklauso abiems ir bus perregistruotas abiejų vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, jog teismas teisingai išaiškino visas bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas. Atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės, klaidina teismą bei prieštarauja vieni kitiems. Apeliantė kritikuoja teismą, kad teismas neįpareigojo ieškovo pateikti sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) detalųjį planą ir neareštavo minimo turto, tačiau ieškovas iki šiol nėra gavęs iš Vilniaus m. savivaldybės detaliojo plano po to, kai pateikė savivaldybei patvirtinti plane suformuotų sklypų duomenis. Tuo tarpu apeliantė bylos eigoje naudojosi minimo plano duomenimis bei 2009-05-26 pateikė teismui Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-25 įsakymo dėl sklypų duomenų nustatymo kopiją su pridėta patvirtinta medžiaga, kas leidžia manyti, jog apeliantė, kuri iki 2009-09-30 dirbo Vilniaus m. savivaldybėje, minimus duomenis galėjo gauti neaiškiu būdu, galimai pasinaudojant savo tarnybine padėtimi. Teismas teisingai nustatė jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas dėl I. V. kaltės, skyrėsi apeliantės požiūris į gyvenimą, ypač moralines vertybes, nesutapo charakteriai. Ieškovas stengėsi išsaugoti santuoką, iš naujo pradėti gyventi visavertį santuokinį gyvenimą. Tačiau apeliantė visiškai nesistengė išsaugoti santuokos, nerodė nei noro, nei pastangų kilusiems ginčams išspręsti, darėsi vis įžūlesnė asmeniniuose santykiuose. Be ieškovo žinios ir jam nedalyvaujant apeliantė atliko gyvenamojo namo su sklypu (duomenys neskelbtini) ir sodybos (duomenys neskelbtini) vertės įvertinimo ekspertizes ir gavo sau palankias išvadas, kurios neatitinka tikrovės ir yra itin subjektyvios. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas nelygiai finansiškai padalijo turtą. Sodybą Molėtų r. teismas padalino lygiomis dalimis natūroje, o ne pinigine kompensacija ir tai negali turėti jokios įtakos lygiam padalinimui. Teismas sprendime konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas, pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip asmeninė V. V. nuosavybė ir kad šį nekilnojamąjį turtą ieškovas įsigijo 2002-09-04 už asmenines lėšas pirkimo-pardavimo sutarties ir 2002-10-10 žemės su statiniais priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Apeliantė teigia, kad tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių jos teiginius nepateikė. Pati L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji lėšomis prie namo pirkimo neprisidėjo, ir pati daro prielaidą, kad tai pirkta už bendras šeimos lėšas. Apeliantė sąmoningai klaidino teismą dėl tariamo bendro santuokinio turto įgijimo ir apgaule bandė įgyti turtinės naudos sau. Jokiais įrodymais nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovas apgaule išgavo iš I. V. sutikimą įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise, ir kad tokiu būdu ieškovas įsigijo namų valdą (duomenys neskelbtini). I. V. akivaizdžiai klaidina teismą be jokio teisinio pagrindo teigdama tikrovės neatitinkančius, melagingus faktus. Apeliantė savo laisva valia, niekieno neverčiama 2002-09-03 Vilniaus miesto 15 notarų biure davė sutikimą, kad ieškovas, kaip I. V. sutuoktinis, žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įsigytų asmeninės nuosavybės teise, nes pirko už asmenines lėšas. Apeliantė pripažino, kad ieškovas turėjo asmeninių lėšų dar iki santuokos sudarymo, taip pat, kad gavo lėšų, kurias jam dovanojo jo mama. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Iškėlus santuokos nutraukimo bylą I. V. visiškai nepagrįstai pradėjo reikšti pretenzijas į visą namą bei dalį žemės sklypo, o iki tol nuosavybės teisių i minimą turtą neginčijo ir į teisines institucijas nesikreipė. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad ieškovas negaudavo jokių pajamų arba gaudavo labai mažas pajamas, nes šią aplinkybę ieškovas paneigė rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 16 d. nutartimi iš dalies panaikino teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą - atsakovės I. V. priešieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu I. V. 2002-09-03 sutikimą įsigyti turtą V. V. asmeninėn nuosavybėn, kurio pagrindu buvo įsigytas šeimos turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini); pripažino bendrąja jungtine nuosavybe 0,1597 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, stoginę, ūkinį pastatą, stoginę, ūkinį pastatą bei kitus statinius; priteisė I. V. 0,0591 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantį 75,41 kv.m ploto gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, stoginę, ūkinį pastatą, stoginę, ūkinį pastatą bei kitus statinius, kurių bendra rinkos vertė yra 272000 Lt; priteisė V. V. asmeninėn nuosavybėn 0,1001 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 378000 Lt, 2,4000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esančius gyvenamąjį namą, priepirtį, pirtį, tvartą, malkinę, daržinę, stoginę ir kitus statinius, kurių bendra rinkos vertė yra 117600 Lt; priteisė iš V. V. I. V. kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą – 3467 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kurioje buvo iš dalies panaikintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš naujo dalyje, atsakovė ir jos atstovė apeliacinį skundą iš esmės palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovas ir jo atstovė – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: laikraščio puslapio kopija, taupomosios knygeles lapų kopija, nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopija, atsakovės 2011-01-05 prašymo AB SEB bankui išduoti pažymą apie jos vardu buvusius indėlius kopija, atsakovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2003-08-23 kopija, 1990-11-22 nutarimo dėl alimentų trims nepilnamečiams vaikams iš V. V. išieškojimo kopija, VĮ Registrų centro 2011-04-11 rašto kopija, asmeninių užrašų kopijos, 2011-04-07 sutartis dėl turto vertės nustatymo, 2011-04-11 sąskaita-faktūra Nr.CNTB 00160, turto vertinimo ataskaita Nr.11/04-V06, 2011-04-12 pinigų priėmimo kvitas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės I. V. apeliacinio skundo ribose toje dalyje, dėl kurios nėra įsiteisėjęs apylinkės teismo sprendimas – dėl turto dalybų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-27 nutartyje išdėstytus privalomus išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovė I. V. prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paliekant galioti sprendimą dalyje dėl šių reikalavimų: po santuokos nutraukimo palikti atsakovei I. V. iki santuokos turėtą pavardę – K., V. V. – V. pavardę; negyvenamąją patalpą garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti V. V. asmenine nuosavybe, pripažinti I. V. asmenine skola kreditorinius įsipareigojimus UAB „Snoro lizingas” pagal sutartį Nr.VBJ6122013p ir AB „Sampo” bankui pagal sutartį Nr.CREDO-109844; kitoje dalyje prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - nutraukti santuoką tarp I. V. ir V. V. dėl V. V. kaltės; pripažinti negaliojančiu atsakovės 2002-09-03 sutikimą įsigyti turtą V. V. asmeninėn nuosavybėn, kurio pagrindu buvo įsigytas šeimos turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini); pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 0,1597 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esantį gyvenamąjį namą su kitais statiniais ir šį turtą priskirti I. V. asmeninėn nuosavybėn, priteisti iš V. V. kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą – 194500 Lt; ieškovui V. V. asmeninėn nuosavybėn paskirti 2,4000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą bei kitus statinius, bei 0,1001 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 16 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartį šioje dalyje taip pat paliko nepakeistą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimas dalyje, kurioje pripažinta, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įsiteisėjo ir kolegija atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės nenagrinėja bei dėl jo nepasisako. Tokiu būdu kolegija tikrina apylinkės teismo sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu dalyje, kurioje teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiu atsakovės 2002-09-03 sutikimą įsigyti turtą V. V. asmeninėn nuosavybėn, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 0,1597 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esantį gyvenamąjį namą su kitais statiniais, šį turtą priskirti I. V. asmeninėn nuosavybėn, priteisti iš V. V. kompensaciją už jam atitenkantį didesnės vertės turtą; ieškovui V. V. asmeninėn nuosavybėn paskirti 2,4000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jame esantį gyvenamąjį namą bei kitus statinius, ir 0,1001 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. pasisako dėl šalių santuokoje įgyto turto dalybų pagrįstumo.
CK 3.118 straipsnyje numatyta, jog dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Spręsdamas šiuos klausimus teismas turi vadovautis CK 3.87-3.91 straipsnių nuostatomis. Bylos duomenys tvirtina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad į bendrą dalintino turto balansą įtrauktinas šis turtas: 2,4000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys gyvenamasis namas, priepirtis, pirtis, tvartas, malkinė, daržinė, stoginė ir kiti statiniai. Atsakovė į bendrą dalinto tarp sutuoktinių turto masę siekia įtraukti namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) - 0,1597 ha ploto žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais bei 0,1001 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys tvirtina, jog gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip asmeninė V. V. nuosavybė. Šį nekilnojamąjį turtą ieškovas įsigijo 2002-09-04 pirkimo-pardavimo sutarties ir 2002-10-10 žemės su statiniais priėmimo-perdavimo akto pagrindu (b.l. 92-95, t.2). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad šis turtas bus registruotas kaip V. V. asmeninė nuosavybė. Abu dokumentai patvirtinti Vilniaus miesto 15 notarų biuro notarės. Prie šių dokumentų notarui buvo pateiktas ir 2002-09-03 I. V. pasirašytas sutikimas, kuriame nurodyta, jog ji (I. V.) sutinka, kad jos sutuoktinis V. V. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) įgytų asmeninės nuosavybės teise, nes perka už asmenines lėšas (b.l. 91, t.2). Atsakovė ginčija šį savo sutikimą kaip išgautą apgaulės būdu.
Pirmosios instancijos teismas nepripažino nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi nustatė, jog šį turtą ieškovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas ir turėdamas atsakovės sutikimą. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, jog teismo išvados yra nepagrįstos, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sandorio sudarymo metu (2002-09-04) turėjo asmeninių lėšų. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Civilinės bylos duomenys liudija, jog ieškovas aplinkybei, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už asmenines lėšas, patvirtinti pateikė dvi dovanojimo sutartis, kuriomis ieškovui jo motina dovanojo pinigų, o būtent: 2000-10-26 registro Nr. 4VJ-19553 sutarties pagrindu ieškovui jo motina dovanojo 45000 Lt (b.l. 126, t.2), 2002-12-20 registro Nr.S-8360 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovo motina padovanojo ieškovui asmeninės nuosavybės teise 93665 Lt (b.l. 133, t.2). Pastarojoje dovanojimo sutartyje motina J. V. išreiškė pageidavimą, kad dovanoti pinigai būtų panaudoti gyvenamojo būsto įsigijimui. Ieškovas taip pat pateikė teismui 1993-07-15 jo ir (duomenys neskelbtini) sudarytą bendradarbiavimo sutartį (b.l. 127, t.2), kurios pagrindu ieškovas už (duomenys neskelbtini) gaminamos produkcijos reklamą gavo 43000 Lt. Byloje esanti 2002-09-21 paskolos sutartis tvirtina, jog ieškovas iš D. L. skolinosi 40000 Lt gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui (b.l. 135, t.2). Apeliantė skunde teigia, jog ieškovas mokėjo išlaikymą trims savo nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos pagal 1990-11-22 vykdomąjį raštą, be to ne kartą organizavo ekspedicijas į kalnus, dėl to nėra jokios tikimybės, kad iki 2002-09-04 galėjo išliki piniginės lėšos, gautos 1993-07-15 ieškovo ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Tačiau civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas nuo 1995 iki 2001 metų gavo darbo užmokestį, 2002 metais bedarbio pašalpą (b.l. 231-233, t.2), ieškovas pajamų gavo iš autorinių sutarčių (b.l.40-42, t.3), ieškovo fondas (duomenys neskelbtini) buvo remiamas pakankamai ženkliomis pinigų sumomis (b.l. 43-57, t.3), dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas iki 2002-09-04 negavo jokių pajamų, o išlaikymą vaikams teikė ar ekspedicijas apmokėjo iš savo asmeninių iki santuokos sudarymo turėtų lėšų ar santaupų. Tokiu būdų teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas pakankamais ir leistinais įrodymais įrodė faktą, jog turėjo asmeninių lėšų nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsigyti, o priešingai išvadai padaryti atsakovė įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) įgytas už asmenines ieškovo lėšas patvirtina ir šio turto 2002-09-04 pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad šis turtas bus registruotas kaip V. V. asmeninė nuosavybė, bei I. V. 2002-09-03 pasirašytas sutikimas, kuriame nurodyta, jog I. V. sutinka, kad jos sutuoktinis V. V. žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įgytų asmeninės nuosavybės teise, nes perka už asmenines lėšas. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti negaliojančiu šį 2002-09-03 sutikimą įsigyti turtą V. V. asmeninėn nuosavybėn. Nurodė, jog sutikimas buvo išgautas apgaulės būdu. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė, konstatuodamas, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, smurtas ar kad ieškovas buvo nesąžiningas. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino visų sandorio sudarymo aplinkybių bei įrodymų, paties ieškovo paaiškinimų apie sandorio sudarymą. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Atsakovė savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2002-09-03 sutikimą įsigyti turtą V. V. asmeninėn nuosavybėn, kaip minėta, grindė tuo, kad jis buvo sudarytas dėl apgaulės - ieškovui aiškinant, kad, jeigu turtas perkamas iš skolintų lėšų, tai gali būti registruojamas tik kaip to asmens, kurio vardu paskolinami pinigai, asmeninė nuosavybė, taip pat tikindamas, jog kai tik bus atiduota skola, tai namų valda bus perregistruota kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu apgaulės faktą ir atsakovės argumentus neigė, tvirtindamas, jog turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pirko už jo motinos dovanotas ir iš trečiojo asmens skolintas lėšas, dėl to jokios apgaulės atsakovės atžvilgiu nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo teiginius, kad turėjo asmenines lėšas, patvirtina jau minėti byloje esantys duomenys – dovanojimo, paskolos, bendradarbiavimo sutartys, tuo tarpu atsakovė savo teiginiams, kad ieškovas ją apgavo, pagrįsti nepateikė teismui jokių įrodymų. Byloje esantis sutikimas (b.l. 91, t.2) yra atsakovės pasirašytas laisva valia, parašas patvirtintas notaro, jame aiškiai išdėstytas sutikimo turinys. Tokio sutikimo pasekmės, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjo būti nesuprantamos atsakovei, kadangi tokios pasekmės akivaizdžios vien iš nuosavybės teisės pavadinimo – atsakovė sutiko, kad ieškovas turtą įsigytų asmeninėn nuosavybėn, pripažindama, kad jis įgyjamas už asmenines ieškovo lėšas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokio sutikimo, suprantant jo pasekmes, notaro akivaizdoje, prieš perkant, kaip nurodo atsakovė, šeimos būstą, apdairus žmogus be jokio pagrindo neduotų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir ji tyčia buvo suklaidinta, taip pat nepateikė įrodymų, kad ji buvo investavusi savo asmenines lėšas į šio turto įsigijimą. Atsakovė ieškovo sudarytą sandorį, kurio pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą savo asmeninėn nuosavybėn, ilgą laiką pripažino ir jo neginčijo. Dėl to labiau tikėtina, kad ieškovo teiginiai, jog nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pirko už asmenines lėšas, ką iš dalies patvirtina atsakovės ginčijamas 2002-09-03 sutikimas, ir buvo tikroji faktinė situacija, tikroji šalių valia sandorio sudarymo metu. Dėl to atsakovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu šį jos pačios atliktą vienašalį sandorį be pakankamo pagrindo ir įrodymų, prieštarautų CK 1.91 straipsnio 5 dalyje išdėstytiems reikalavimams, ką taip pat teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, kadangi šį turtą santuokos su atsakove metu ieškovas įsigijo už savo asmenines lėšas, o atsakovė sutiko, jog šį turtą ieškovas įsigytų asmeninėn nuosavybėm, dėl to šis turtas į bendrą tarp sutuoktinių dalintino turto masę neįeina. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors 2009-09-04 įsigytas žemės sklypas bylos nagrinėjimo metu ir buvo padalintas į du sklypus (b.l. 143-144, t.2), ieškovo asmenine nuosavybe pripažintini abu žemės sklypai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nes jie buvo įgyti vienu metu ir už tas pačias lėšas.
Apeliantei neginčijant apylinkės teismo sprendimo dalies, kurioje negyvenamoji patalpa garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas V. V. asmenine nuosavybe, o kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Snoro lizingas” pagal sutartį Nr.VBJ6122013p ir AB „Sampo” bankui pagal sutartį Nr.CREDO-109844 pripažinti I. V. asmenine skola, tarp šalių dalintinas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) - 2,4000 ha ploto žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai. Pirmosios instancijos teismas šį turtą padalino lygiomis dalimis (po ½) tarp abiejų šalių natūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismo parinktas turto padalijimo būdas neabejotinai turėtų išspręsti tarp šalių kilusius ginčus dėl turto, atkurti šalių teisinę taiką bei užkirsti kelią šalių ginčams ateityje. Tai savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytus šalių konfliktinius santykius, dėl kurių bendrai valdyti turtą taptų neįmanoma, taip pat į tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovė netenka gyvenamosios vietos, daro išvadą, jog yra tikslinga nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra asmeninės nuosavybės teise priskirti atsakovei, ieškovui priteisiant iš atsakovės piniginę kompensaciją, kadangi pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje konstatavus, jog apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą bylą nagrinėjęs apeliacine tvarka, 2010 m. birželio 16 d. nutartyje teisingai nustatė dalintino turto vertę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 117600 Lt, kadangi kasacinio teismo nutarties išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d. Dėl to šį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisus atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteistina 58800 Lt kompensacija už jai atitenkantį didesnės vertės turtą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau nevisiškai teisingai ir tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 329 str. 1 d.), todėl apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti dalyje dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo – atsakovei natūra priteisiant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) 117600 Lt vertės, o ieškovui iš atsakovės priteisiant atitinkamai šio turto ½ dalies kompensaciją.
Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, atitinkamai iš dalies tenkinant ieškinį bei priešieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteisiamos, kadangi jos iš esmės užsiskaito proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje padalytas šalių santuokoje įgytas turtas, ir šalių santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu - atsakovės I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe pripažinti 2,4000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-priepirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinierinius)-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 117600 Lt vertės; ieškovui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės I. V. priteisti 58800 Lt (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus litų) kompensaciją už atsakovei tenkantį didesnės vertės turtą. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.