Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, E. G. praleistas laikinajame sulaikyme, tai yra nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 23 d. – vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos E. G. dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 27 d.; konfiskuotas automobilis „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. G. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2022 m. balandžio 22 d. apie 21.10 val. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad E. G. pareikšti kaltinimai yra įrodyti ir jo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė tai, kad nėra nustatyta E. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padaryta viena nesunki nusikalstama veika, į išnykusį teistumą bei į tai, jog buvo teistas Europos Sąjungos valstybėse-narėse, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, vykdo individualią veiklą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas E. G. paskyrė arešto bausmę, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad E. G. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 3 (trejų) metų terminą ir transporto priemonės konfiskavimas.

3. Nuteistojo E. G. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dalyje dėl E. G. paskirtos bausmės ir paskirti jam minimalią baudą. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant šį terminą ne ilgesnį kaip vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpį. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš E. G. valstybės naudai pusę automobilio vertės, o automobilį grąžinti E. G..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmę, nesilaikė BK 41 straipsnio bei BK 54 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimų bei paskyrė aiškiai per griežtą arešto bausmę. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. G. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam E. G. paskirta arešto bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų, bausmės. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas E. G. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad E. G. anksčiau Lietuvos Respublikoje buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, teistas Europos Sąjungos valstybėse-narėse, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, vykdo individualią veiklą. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, E. G. skirtina arešto bausmė.

9. Skunde nesutinkama su E. G. parinkta bausmės rūšimi, teigiant, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog už šio nusikaltimo padarymą, galimos ir kitos alternatyvios bausmės, o viena iš jų yra bauda. Nors skundžiamu nuosprendžiu detaliai neanalizuojama, kodėl šiuo atveju nuteistajam skirtina ne pati švelniausia sankcijoje bausmės rūšis – bauda, tačiau teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir E. G. parinkti švelnesnę bausmės rūšį. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad nors E. G. teigimu šis vykdo individualią veiklą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie nuteistojo vykdomą darbinę veiklą, jos pobūdį bei gaunamas pajamas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstai leistų manyti, jog nuteistasis sugebėtų sumokėti jam skirtiną net ir minimalią baudos bausmę, kuri yra 2500 Eur. Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog pačiame apeliaciniame skunde prašant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, pakeisti švelnesne priemone, t. y. priteisiant iš E. G. valstybės naudai pusę automobilio vertės, nurodyta, jog jo materialinė padėtis nėra gera. Be to, E. G. parenkant bausmės rūšį, svarbu įvertinti ir tai, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, matyti, kad E. G. turi tris galiojančias administracines nuobaudas. Už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. G. paskirta 245 Eur bauda, už ANK 484 straipsnio 2 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje – 120 Eur bauda, o už ANK 488 straipsnio 1 dalyje – 20 Eur bauda. Iš minėto išrašo matyti, jog informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Taigi, abejotina, jog šiuo atveju E. G. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą, ši taip pat būtų įvykdyta.

10. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistajam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jo nusikalstami veiksmai nesukėlė jokių materialinių padarinių. Šiuo atveju pabrėžtina, kad apylinkės teismo nustatyta, jog E. G. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę esant akivaizdžiai neblaiviam, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, dėl ko baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka nustatyti vairavimą esant neblaiviam faktą, todėl skundo argumentas, jog nuteistojo veiksmai nesukėlė jokių materialinių padarinių yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, kad kilus padariniams, tokiu atveju keistųsi ir veikos kvalifikavimas, o šiuo atveju vien tai, kad dėl E. G. veiksmų nekilo jokių padarinių, tai nėra pagrindas nuteistajam skirti švelnesnę bausmę.

11. Visiškai nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam patikrinus blaivumą, nustatytas girtumo laipsnis greičiausiai nesiektų tokio, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė ir šiuo atveju E. G. būtų taikoma administracinė atsakomybė. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, jog baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. 21.10 val. E. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, vairavo motorinę transporto priemonę akivaizdžiai būdamas neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. 21.50 val. E. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pastebėtina, jog E. G. 2022 m. balandžio 23 d. pristatytas į areštinę ir tik 01.11 val. jam nustatytas 1,09 promilių neblaivumas, t. y. po įvykio praėjus beveik keturioms valandoms, kas iš esmės yra nemažas laiko tarpas. Todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantui greičiausiai būtų kilusi administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Ir nors skunde nurodoma, jog teismų praktikoje net ir esant didesniam nustatytam girtumui skiriamos baudos bausmės arba asmenys yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau šiuo atveju, skiriant E. G. bausmės rūšį, svarbu individualizuoti bausmę atsižvelgiant ne tik į jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

12. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, jog E. G. anksčiau Lietuvos Respublikoje buvo teistas, jam buvo paskirtos tiek terminuoto laisvės atėmimo, tiek baudos bausmės, kurias E. G. yra įvykdęs ir atlikęs. Sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog praeityje turėti E. G. teistumai yra išnykę, todėl jis yra laikomas neteistu, tačiau kaip jau minėta, individualizuojant kaltininkui bausmę, svarbu įvertinti visus jį charakterizuojančius duomenis. Šiuo atveju nuteistojo praeityje turėtų teistumų vertinimas, svarbus parenkant ne tik pačios bausmės rūšį, bet ir jos dydį. E. G. charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, kadangi kaip matyti iš minėto registro išrašo, nors Lietuvos Respublikoje nuteistajam teistumas ir yra išnykęs, tačiau jis ne kartą yra įvykdęs nusikaltimus ir užsienio valstybėse, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus.

13. Taigi, aptarti duomenys nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, jos pagrįstumu bei teisingumu. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali sušvelninti kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog nėra nustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau apylinkės teismas konstatavo, jog E. G. iš esmės neigė esmines įvykio aplinkybes, nurodydamas, jog jis automobilio nevairavo. Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais šie nuteistojo teiginiai buvo paneigti. Taigi, apylinkės teismas, nenustatęs nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, E. G. paskyrė šiek tiek didesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, bausmę. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Taigi, šiuo atveju, E. G. paskirta 60 parų arešto bausmė, šiek tiek viršija bausmės vidurkį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus duomenis, jų visumą, konstatuoja, kad toks bausmės dydis neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

14. Apibendrinant visą tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pabrėžia, kad bausmė yra paties nusikaltimą padariusio asmens netinkamų veiksmų rezultatas. Būtų nesuprantama, jei padaręs nusikaltimą asmuo galėtų pasirinkti jam patogią bausmės rūšį ir jos dydį, toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusikaltimo pasekmių. Tai, kad nuteistasis, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, rūpinasi savo motina, dirba, nėra pagrindas nuteistajam skirti švelnesnę bausmę negu paskyrė pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog E. G. yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo neįgalia motina. Be to, visos šios aplinkybės, nuteistajam buvo žinomos ir iki padarant nusikalstamą veiką. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo

15. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

16. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nekilo ginčo, jog E. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, tiek parenkant šią priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas įvertino tai, kad E. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltės formą, veikos motyvus. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, atitinka proporcingumo ir teisingumo principus bei nėra per griežta ar neteisinga.

17. Skunde teigiama, jog vadovaujantis teismų praktika, paprastai skiriamas 12 ar 24 mėnesių draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas. Visgi, tokie apeliacinio skundo motyvai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Kaip jau minėta, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas E. G. paskyrė sankcijoje numatytą vidurkį – 3 metus. Iš esmės skunde nėra ginčijamas, kaip tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra per griežta. Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimą, svarbu įvertinti ne tik veikos aplinkybes, tačiau ir pačio nuteistojo asmenybę. Kaip jau aptarta aukščiau šioje nutartyje, E. G. nėra linkęs laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, o tai patvirtina jo ne tik ankstesni teistumui, kurie jau yra išnykę, tačiau ir jo padaryti nusižengimai ir užsienio valstybėse. Šiuo atveju, itin svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, o tai patvirtina įtariamųjų, kaltinamųjų bei nuteistųjų registras, iš kurio matyti, jog 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2016 m. spalio 7 d. nuteistasis padarė nusikalstamas veikas Nyderlanduose, t. y. vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Be to, šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad dar 2020 m. rugsėjo 28 d. E. G. nubaustas Vokietijoje už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti. Taigi, šie duomenys nuteistąjį apibūdina kaip ne itin drausmingą vairuotoją.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Neginčijamai nustatyta, kad E. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, įvertinus tai, kad jo neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė E. G. 3 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam E. G. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, motyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo (BK 68 straipsnis) reikalavimų ir iš esmės teisingai įvertinus šiame klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, manytina, kad toks sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad galimai neblaivus asmuo automobiliu važinėja šaligatviais, borteliais, daužo tvoras. Taigi, nuteistojo pavojingas vairavimas buvo pastebėtas ir kitų asmenų, dėl ko apie tai pranešta policijos įstaigai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo

19. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam E. G. paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Skunde nurodoma, jog E. G. turtinė padėtis nėra gera, be to, jis turi padėti savo ligotai ir neįgaliai motinai. Mano, jog šiuo atveju būtų proporcingiau valstybės naudai konfiskuoti konfiskuotino automobilio pusę vertės.

20. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

21. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad E. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilio „Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. G.. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Citroen“ pasirinkti gamybos metai 2010 m. vidutinė rinkos vertė su PVM yra 5 710,00 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų didesnę ar mažesnę šios transporto priemonės vertę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą tinkamai atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai išdėstė motyvus, kodėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga iš kalto asmens konfiskuoti transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančią pinigų sumą.

23. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo klausimą svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su šeimos interesų nukentėjimu. Skunde nurodoma, jog E. G. rūpinasi savo neįgalia motina bei pateikė apie ligą patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 20–22). Neabejotina, jog automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau įvertinus visus byloje esančius duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. G. yra nustatytas neįgalumas, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodytų jokių argumentų, kuo šie teismui pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant turto konfiskavimą. Net ir esant poreikiui rūpintis savo motina, E. G. tai gali padaryti ir neturėdamas automobilio, t. y. pasinaudodamas pavežėjų paslaugomis ar viešuoju transportu. Vertinant nuteistojo asmens interesus, neturėtų būti sumenkinamas visuomenės interesas ir jos saugumas.

24. Apeliaciniame skunde prašoma iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertės dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, jog yra galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kuria vairuodamas asmuo padarė nusikalstamą veiką) vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu atveju turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Visgi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš nuteistojo turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, o ne jos vertę atitinkanti pinigų suma. Su šia apylinkės teismo išvada, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti. Kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos išimtys, kuomet teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, esant bent vienai iš šių baudžiamojoje byloje nustatytų sąlygų: konfiskuotinas turtas yra paslėptas arba suvartotas, arba priklauso tretiesiems asmenims, arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Jau aukščiau nustatytais duomenimis konstatuota, kad nagrinėjamu atveju yra privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių nėra galimas transporto priemonės konfiskavimas, to nenustatė ir teismas bylą nagrinėjantis apeliacine tvarka. Byloje nėra nustatyta, kad automobilis būtų paslėptas ar priklausytų tretiesiems asmenims, dėl ko reikėtų taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Nesant jokių išimtinių aplinkybių ir vien tai, kad nuteistasis prašo nekonfiskuoti automobilio, tai nesudaro pagrindo šioje baudžiamojoje byloje taikyti automobilio vertės konfiskavimą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir pažeistų nuteistojo teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačiame skunde nurodyta, jog nuteistojo materialinė padėtis nėra gera, todėl priverstinis automobilio vertės išieškojimas, manytina, kad nuteistajam būtų per didelė finansinė našta.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams, dėl ko keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje apelianto motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.