- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- 1-2518-946/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13961-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, laikomas neteistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G. 2022 m. balandžio 22 d. apie 21 val. 10 min. nuo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis E. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino ir parodė, kad įvykio dieną jį paliko automobilyje ir jis neatsimena ar jį vairavo ar ne, tačiau iš bylos medžiagos mato, kad automobilyje be jo, daugiau nieko nebuvo, tačiau jis kažkam atidavė automobilio raktelius. Galvoja, kad jį iki (duomenys neskelbtini), atvežė ir jis automobilyje miegojo bei vartojo alkoholinius gėrimus. Kai atvyko policija, jis neturėjo automobilio užvedimo raktelių. Po įvykio jis sutiko asmenį, kuris, jis galvojo, vairavo įvykio dieną automobilį, tačiau jis pasakė, kad jis automobilio nevairavo, tik paėmė raktelius, nurodė kad vairavo Ž. V.. Jis policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio dieną automobilį „Citroen“ vairavo Ž. V., tačiau vėliau paaiškėjo, kad Ž. V. prie automobilio nebuvo. Automobilyje sėdėjo apie valandą. Automobilis „Citroen“ priklauso jam. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė, nes buvo vartojęs alkoholio. Jį sulaikė ir nuvežė į komisariatą, ten jam nustatytas didesnis nei vienos promilės neblaivumas. Jis vengė neblaivumo patikrinimo tik prie mašinos, nes sakė, jog mašinos nevairavo, tik sėdėjo ir valandą vartojo alkoholį (2 t., b. l. 160-161).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis E. G. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, tačiau neigė esmines faktines aplinkybes, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Liudytojas A. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog galimai neblaivus asmuo automobiliu galimai važinėja šaligatviais, borteliais, daužo tvoras. Atvykus į įvykio vietą rado pasistatytą automobilį kieme ir prie jo kaltinamąjį E. G., Įvykio vietoje buvo du liudytojai – vyras ir moteris, kurie parodė, kad būtent prie automobilio buvęs vyras jį ir vairavo. Prisimena, jog E. G. buvo stipriai neblaivus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad keleivio pusės durelės buvo atidarytos, rakteliai pas kaltinamąjį rasti nebuvo (2 t., b. l. 161). Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. V., kai apie 21 val. 10 min. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas su automobiliu „Citroen“, juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutrenkė statybinę tvorą ir šalinasi į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Pranešė liudininkas, matė kaip buvo išlipęs vairuotojas. Jam ir kolegai atvykus nurodytu adresu, pastebėjo pranešėją J. T., kuris paaiškino, kad matė, kaip automobilis „Citroen“, vokiški numeriai (duomenys neskelbtini), važiavo dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis važiavo šalikele, per aptvertą statybų teritoriją, vartydamas apsaugines tvoras, tada užvažiavo ant borto ir įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo. Pranešėjas su drauge atsekė asmenį iki (duomenys neskelbtini) namo, tada pamatė, kad asmuo atsidarė automobilio kairės pusės priekines dureles ir pusiau išlindo iš automobilio. Asmuo iškrito iš automobilio ant gatvės ir automobilis nuriedėjo atbulomis ir užvažiavo ant borto, taip buvo apgadintas automobilio galinis bamperis. Tada tas pats vyriškis necenzūriniais žodžiais kreipėsi į pareiškėją, asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai. Vėliau asmuo vėl įsėdo į automobilį ir jį nuvairavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur automobilį priparkavo, o pats nuėjo į tame pačiame kieme esančio namo laiptinę. Liudininkai nurodė, kad po kelių minučių vyriškis vėl sugrįžo prie minėto automobilio ir tada atvyko jis ir kolega, jie sulaikė būtent tą asmenį, kuris vairavo transporto priemonę. Taip pat liudininkai teigė, kad automobilyje visą laiką buvo tik vienas asmuo, t. y. tas vyriškis, kuris vairavo transporto priemonę, daugiau kitų asmenų automobilyje nebuvo. Taip pat, kiek prisimena, vėliau paaiškėjo, kad asmuo, kuris vairavo transporto priemonę, kai jis iškrito, pametė savo piniginę su asmens dokumentais, kurią rado pro šalį einantis asmuo ir padavė įvykį mačiusiems liudininkams. Vyriškis, kuris vairavo transporto priemonę, nurodė savo asmens duomenis, kad jis yra E. G.. Jam ir kolegai sulaikius automobilio vairuotoją ir jo paklausus, ar jis vairavo transporto priemonę, šis kategoriškai neigė vairavęs automobilį, vyriškis teigė, kad automobilį vairavo jo draugas, koks draugas - nesugebėjo paaiškinti. Po to jie bandė nustatyti minėtam piliečiui jo neblaivumą, tačiau asmuo teigė, kad automobilio nevairavo ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Jis kelis kartus asmenį perspėjo, kad atsisakymas nustatyti neblaivumą prilygsta sunkiam girtumo laipsniui, tačiau šis ir toliau kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Apie 22 val. bandant nustatyti antrą kartą blaivumą, asmuo vėl atsisakė pasitikrinti, kategoriškai teigdamas, kad jis nevairavo transporto priemonės. Asmuo kalbėjo nerišliai, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio raktelių atvykę jie nematė. Automobilis greičiausiai automatiškai užsirakino. Ieškojo raktelių pas E. G., jis buvo apieškotas, taip pat žiūrėjo pro automobilio langą, kadangi į vidų patekti jau negalėjo, tačiau jų ten nebuvo, taip pat ieškojo ir aplinkui esančioje teritorijoje, tačiau automobilio užvedimo raktelių niekur nebuvo. Vyriškį paklausus, kur yra automobilio rakteliai, jis nurodė, kad jie yra pas draugą, tačiau pas kokį - nenurodė, nepateikė jokių jo kontaktinių duomenų (1 t., b. l. 60-63).
Liudytoja J. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad balandžio mėnesio pabaigoje išėjo su draugu pasivaikščioti ir pamatė remontuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojantį automobilį, kuris važiavo prieš pastatytas tvoras, nes ten vyksta remontas, rėžėsi į tvoras. Ji su draugu buvo tokioje padėti, kad matė, kaip vairuotojas pravažiuoja. Automobilyje buvo vienas asmuo, kuris buvo sukniubęs, blaškėsi, atrodė neblaivus, važiuojant mašinai atbulai, buvo pradarytos durelės ir ji matė vairavusį asmenį, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Minėtas automobilis važiavo toliau ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ėjo paskui mašiną, draugas tuo metu iškvietė policiją. Nusekė paskui automobilį, jis nusuko į vieną iš daugiabučių kiemų ir dar gerai automobiliui neįsukus jis tiesiog sustojo. Tuomet atsidarė vairuotojo pusės durelės ir vairavęs asmuo iškrito, pradėjo ant žemės rangytis ir negalėjo atsistoti, nelaikė pusiausvyros. Tuo metu automobilis važiavo link šaligatvio, lūžo jo dalys, kol priėjo vairuotojas. Vairuotojas buvo agresyvus, matėsi, jog nesiorientuoja aplinkoje. Vairuotojas įsėdo į automobilį ir įvažiavo į daugiabučio kiemą, išlipo iš mašinos. Ji nematė, kad automobilio vairuotojas išmestų automobilio raktelius. Automobilį vairavo vidutinio amžiaus, trumpais plaukais ir pilku megztiniu, kurį ji atpažino kaip E. G.. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko po 20 minučių. Įvykio metu buvo prietema, tačiau pakankamai šviesu (2 t., b. l. 161-162).
Liudytojas J. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną kartu su drauge buvo išėjęs pasivaikščioti. Būnat parke išgirdo įtartinus garsus ir draugė pasakė, kad automobilis nuo statybų aikštelės atvažiuoja už tvoros. Jie sustojo pasižiūrėti, kas bus, kadangi tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo tvarkoma, tame ruože nebuvo galima važiuoti. Vairuotojas tiesiog padidino greitį ir pralėkė pro tvorą. Automobilio salone degė šviesa, todėl matėsi kas vairuoja automobilį. Automobilyje buvo tik vienas asmuo, atrodė pusiau be sąmonės, keleivio vietoje niekas nesėdėjo. Automobilis nusuko link (duomenys neskelbtini), įvažiuoti į kiemus, o jie sekė paskui, kad geriau įsižiūrėti numeris ir pranešti policijai. Matė automobilį sustojusį kieme, buvo pradarytos durelės, vairuotojas buvo pusiau išlindęs ir žiūrėjo kur jam važiuoti, tačiau tuo metu tiesiog iškrito iš automobilio vairuotojo vietos. Kai automobilis riedėjo, iš automobilio niekas be vairuotojo neiššoko, iš automobilio galo taip pat niekas neišlipo, o automobilis sustojo atsitrenkęs į bordiūrą. Automobilio vairuotojas akivaizdžiai nesiorientavo aplinkoje, nesuprato, kur jis yra. Jis tuo metu skambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu vairuotojas pavažiavo apie 100 metrų ir pasistatė automobilį kieme ir nuėjo į laiptinę. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, tai matėsi iš kalbėjimo manieros, žvilgsnio. Policijos pareigūnai atvyko po 20 minučių, automobilio vairuotojas jau buvo spėjęs grįžti į automobilį. Jie sutiko kitą merginą, kuri vedžiojo šunį ir rado vairuotojo piniginę, perdavė ją jiems, o jie – policijos pareigūnams. Atidarius piniginę matė, kad tai tas pats asmuo, kuris vairavo ir grįžo į automobilį ir tai tas pats asmuo, kurį sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 162-163).
Liudytojas A. Č. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo iškviestas į įvykio vietą paimti ir nutransportuoti automobilį policijos prašymu. Automobilį turėjo paimti, kadangi tai yra jo darbas. Jie supildė aktus ir paprašė nutransportuoti automobilį „Citroen“. Buvo daromos automobilio nuotraukos. Negali pasakyti kaip atrodė automobilis, tikrai buvo ant jo pabraižymų, tačiau didelių defektų nebuvo. Su automobilio savininku jam bendrauti neteko. Raktelių niekas į automobilių saugojimo aikštelę neatvežė, jį užsitraukė be jų, kadangi automobilis buvo užrakintas. Automobilis buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę naktį ir jis jį aikštelėje paliko, kadangi automobilių saugojimo aikštelėje jis nedirba, tik pristato automobilius (2 t., b. l. 163-164).
Liudytoja L. T. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną vedžiojo šunį parke, išgirdo triukšmą ir pasisukusi į kelią matė, jog juoda džipo tipo mašina važiavo tiesiai per statybinius atitvarus. Girdėjo tris-keturis smūgius, vėliau matė, jog atitvaras buvo nuvirtęs. Sutiko vaikiną su mergina, kurie pasakė, jog jau iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu bji tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rado piniginę, joje buvo vyro dokumentai ir pinigai. Piniginę ji perdavė vaikinui su mergina, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau grįžo į įvykio vietą, paėmė piniginę iš vaikino su mergina ir perdavė policijos pareigūnams. Negali pasakyti, kiek asmenų buvo automobilyje, kadangi buvo ganėtinai tamsu, ji buvo nuo automobilio nutolusi apie 150 metrų, be to automobilis važiavo dideliu greičiu. Kai grįžo į įvykio vietą, vyras, kuris jai atrodė neblaivus, ieškojo piniginės aplink automobilį (2 t., b. l. 164-165).
Liudytojas S. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, apie 13 val., grįžo iš darbo ir netoli namų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pamatė E. G., kuris sėdėjo savo mašinos keleivio pusėje su buteliu. Jie pasisveikino, išgėrė, E. G. jam paaiškino, kad jį čia atvežė ir tuoj turi ateiti žmogus, kuris jį parveš namo. Jis paprašė jo duoti jam automobilio raktelius, o kai ateis draugas, jis jam perduos. Automobilio rakteliai buvo automobilio daiktadėžėje, kaltinamasis jam perdavė raktelius. Jis pasiėmė automobilio raktelius ir išėjo namo, po valandos grįžo prie automobilio, ten jau buvo policijos pareigūnai. Jis per atstumą užrakino automobilį ir nuėjo namo. Automobilio raktelio niekam neperdavė. Kiek jis matė, E. G. nevairavo automobilio, jis sėdėjo keleivio vietoje (2 t., b. l. 188-189).
Liudytojas Ž. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jo nebuvo Lietuvoje, jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jis nevairavo E. G. automobilio, taip pat nežino kokį automobilį vairuoja kaltinamasis, jam nėra tekę ir pavežti E. G., taip pat E. G. jam jokių automobilio raktelių nepateikė (2 t., b. l. 189).
2022 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 22 d. apie 21 val. 10 min. adresu (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas E. G. juodos spalvos automobiliu „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į metalines statybines tvoras ir pasišalino į (duomenys neskelbtini), namo kiemą. Pranešė liudininkas J. T., kuris matė, kaip iš minėto automobilio „Citroen“ buvo išlipęs vairuotojas, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Automobilyje „Citroen“ buvo tik vienas asmuo. 2022 m. balandžio 22 d. apie 21 val. 50 min. patruliams prie minėto automobilio sulaikius E. G., jis kategoriškai neigė vairavęs automobilį, tikrintis blaivumą atsisakė, teigdamas, jog vairavo ne jis (1 t., b. l. 1-2).
2022 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis pastatas, kurio dešinėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, joje stovi automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilio kairės pusės galinės durelės, rankenėlė subraižytos, priekinės kairės pusės durelės įbrėžtos, kairės pusės plastmasinė galinio vaizdo veidrodėlio dalis subraižyta. Automobilio kairės pusės sparnas, bamperis ir priekinis žibintas subraižytas, kairės pusės rėmas subraižytas, dešinės pusės sparnas subraižytas. Automobilis be priekinių valstybinių numerių. Automobilio galinis, kairės pusės ratlankis ir dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankis subraižyti. Automobilis yra užrakintas. Už maždaug 400 metrų, adresu (duomenys neskelbtini), yra segmentine tvora aptverta aikštelė. Šioje aikštelėje minėta tvora nuo gatvės pusės kairėje pusėje ir dešinėje pusėje yra sulaužyta, sulankstyta, guli ant žemės. Dešinėje pusėje, prie gulinčios tvoros yra nukritusi vaizdo stebėjimo kamera, matomi išsikišę įvairūs laidai, taip pat guli automobilio Vokietijoje registruoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir plastmasinė automobilio dalis (1 t., b. l. 16-32).
2022 m. birželio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. T. atpažįsta vyriškį iš jam pateiktų nuotraukų, kuris vairavo automobilį „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ,nuotraukoje Nr. 4 (E. G. nuotrauka). Vyriškį atpažįsta iš trumpai kirptų plaukų, pikto žvilgsnio, iš veido su randeliais, taip pat iš bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 47-51).
2022 m. rugpjūčio 16 d. akistatos metu E. G. parodė, kad Ž. V. yra vaikystės draugas. Liudytojas Ž. V. parodė, kad E. G. yra vaikystės draugas, kurį prisiminė tik akistatos metu pamatęs.
Kaltinamasis E. G. nurodo, kad 2022 m. balandžio 22 d. buvo neblaivus, galvojo, kad raktus atidavė Ž. V., tačiau iš tikrųjų juos atidavė S. P., nurodydamas policijos pareigūnams buvo susimaišęs, kadangi juos abu buvo senai matęs. Kas 2022 m. balandžio 22 d. apie 21 val. 10 min. vairavo transporto priemonę „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į statybinę tvorą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) bei pastatė adresu (duomenys neskelbtini), jis nežino, nurodyti negali, pats transporto priemonės jis nevairavo.
Liudytojas Ž. V. atsako, kad nieko apie įvykį nežino, kadangi jis nebuvo įvykio vietoje (1 t., b. l. 92-95).
Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini) alv_02_20220422221602511“ užfiksuota aptverta statybvietė, 22:02:07 val. iš vienos (kairės pusės) aptvertos teritorijos į kitą važiuoja tamsios spalvos automobilis, kurio priekiniai valstybiniai numeriai vos laikosi. Už automobilio vairo sėdinčio asmens veido nesimato, matosi tik, kad asmuo yra apsirengęs šviesios spalvos rūbu. Keleivio priekinėje sėdynė yra tuščia. Matyti, kad automobilis yra „Citroen“ markės. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini) alv_01_20220422223159439“ užfiksuota, kad matoma anksčiau minėta aptverta statybvietės teritorija, bei kaip tamsios spalvos automobilis kerta statybvietės metalinius atitvarus (tvorą) ir įvažiuoja į aptvertą teritoriją. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0422_212554_004“ matyti daugiabučių namo kiemas, jame stovintys automobiliai. Girdėti kaip policijos pareigūnas klausia, ar šitas vairavo. Vyriškas balsas atsako, taip, šitas vairavo. Taip pat matyti, kaip vyriškis stovi prie automobilio, laiko mobilų telefoną prie ausies, vyriškis stovi prie automobilio su vokiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), automobilio keleivio pusės priekinės durelės atidarytos, prie kurių ir stovi vyriškis bei klausia, kas vairavo. Vyriškis nerišliai sako: „aš neateisiu niekur“. Fone girdėti merginos balsas, kuri sako: „iškrito ir voliojosi“. Policijos pareigūnas klausia, ar asmenys matė, kaip vyriškis vairavo ir vyriškas balsas atsako „jo“, taip pat nurodo, kad jis dar matė, kaip vyriškis, kuris vairavo automobilį, iškrito iš mašinos. Tada vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, išlindęs iš automobilio paklausia „kas vairavo?“, o vyriškis, esantis fone, kurio nesimato, sako „tu“. Vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, nerišliu balsu paklausia „iš kokios mašinos“. Vyriškis atsako „iš šitos“. Vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, nerišliai atsako „ar tu durnas, aš net teisių neturiu“. <...> Vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, nerišliai nurodo, kad jis nieko nevairavo, net nevažiavo, išvažiavo, paėmė jo piniginę ir pabėgo su jo pinigine, su jo teisėmis. Policijos pareigūnas klausia „kas išvažiavo?“ Vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, nerišliai atsako „vat kam daviau važiuot“. Tada policijos pareigūnas paklausia „o kas važiavo?“ Vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, nerišliai atsako „(duomenys neskelbtini)“, nu čia „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnas kviečiasi vyriškį, kuris galimai vairavo automobilį, prie savo tarnybinio automobilio bei dar paklausia pas liudininką, ar tikrai šitas vyras, vyriškis nurodo, kad taip. Policijos pareigūnas klausia pas liudininką, ar tikrai matė, kad atvažiavo iki vietos, kurioje pastatė automobilį, ar paskui alkoholio nevartojo. Liudininkas nurodo, kad nežino ar nevartojo, nurodo, kad jisai girtas nuėjo į laiptinę, liudininkui pasakė, kad jis eitų toli, kad čia ne jo reikalas. Vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, nerišliai sako „čia jau buvo prieš valandą laiko, čia atvažiavo, iš manęs piniginę pavogė, iš manęs mašiną pavogė, piniginę pavogė“. Jis visą laiką aiškina, kad iš jo piniginę pavogė. <...> Liudytojai nurodo, kad matė, jog automobilį vairavo vyriškis, kuris tai kategoriškai neigia. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0422_213043_005“ matyti, jog vyriškis, kuris galimai vairavo automobilį, visą laiką kartoja, kad jis nevairavo. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0422_213806_006“ matyti, jog policijos pareigūnai vyriškiui, kuris galimai vairavo automobilį, sako, kad reiks pasitikrinti blaivumą, tačiau vyriškis nesutinka, klausdamas kodėl. Policijos pareigūnas nurodo, kad reiks pasitikrinti dėl to, nes jis padarė eismo įvykį, matė liudininkai. Vyriškis nurodo, kad tai Ž. V. važiavo. Policijos pareigūnas nurodo, kad yra liudininkai, kurie matė, kad būtent šis vyriškis vairavo, tačiau vyriškis kategoriškai tai neigia, nurodydamas, kad jis nevairavo automobilio. Vyriškis nurodo, kad jis nevažiavo ir jam neįdomu ką sako liudytojai. Policijos pareigūnas vyriškiui nurodo, kad jeigu jis atsisako tikrintis blaivumą, tai tada tai yra traktuojama kaip sunkus girtumas. Vyriškis sako, kad jis gali pasakyti, kas važiavo, o policijos pareigūnas nurodo, kad yra liudininkai, kurie matė, kad būtent šis vyriškis vairavo. Vyriškis toliau kartoja, kad jis nevairavo ir gali nurodyti kas važiavo automobiliu. Policijos pareigūnas vyriškiui nurodo, kad bus patikrintas jo blaivumas, tačiau vyriškis nurodo, kad tikrai ne. Policijos pareigūnui paklausus, ar vyriškis atsisako tikrintis blaivumą, vyriškis paklausia dėl ko jis turi tikrintis, jis vėl aiškina, kad jis automobilio nevairavo ir jis gali nurodyti, kas vairavo jo transporto priemonę. Policijos pareigūnui paklausus, ar vyriškis atsisako tikrintis blaivumą, ar sutinka tikrintis, tačiau vyriškis jam atsako, kad jis gali pasakyti kas važiavo su jo mašina. Policijos pareigūnai dar kartą paklausia, ar jis atsisako tikrintis, tačiau vyriškis vėl neatsako į užduodamą klausimą, tada policijos pareigūnas dar kartą pakartoja, kad jeigu atsisako tikrintis blaivumą, tada tai traktuojama sunkiu girtumu. Vyriškis aiškina, kad jis gali traktuoti, kas važiavo su jo mašina. Policijos pareigūnas dar kartą paklausia, ar vyriškis atsisako tikrintis blaivumą, vyriškis vėl aiškina policijos pareigūnams, kad jis automobilio nevairavo ir gali nurodyti kas automobilį vairavo. Vyriškis nurodo, kad žmogus, kuris vairavo automobilį, ateis už 20 minučių. Policijos pareigūnas dar keletą kartų paklausia, ar vyriškis atsisako tikrintis blaivumą, tačiau vyriškis tik nurodo, kad jis nevairavo mašinos ir klausia ar policijos pareigūnai turi jo piniginę. Paklausus vyriškio dar kartą, ar jis tikrinsis blaivumą, jis nurodo, kad jo, jei policijos pareigūnai turi jo piniginę. Paskui dar kartą paklausus, ar jis tikrinsis blaivumą, jis atsako, kad ne. Tada policijos pareigūnas nurodo, kad atsisakymas tikrintis blaivumą bus traktuojamas kaip sunkus girtumas. Vyriškis ir toliau kategoriškai neigia kažką daręs, aiškinasi su policijos pareigūnais, dėl ko jis turi pasitikrinti blaivumą, policijos pareigūnas jam išaiškina, kad jis padarė eismo įvykį, kurį matė liudininkai, todėl reikia pasitikrinti blaivumą. O vyriškis toliau aiškina, kad jis automobilio nevairavo. Vaizdo įraše pavadinimu „2022_0422_220100_007“ matyti, jog policijos pareigūnai bendrauja su vyriškiu, galimai vairavusiu automobilį, o tiksliau dar daug kartų vyriškio klausia, ar jis tikrinsis blaivumą, ar ne. O vyriškis nuolat kartoja, kad jis automobilio nevairavo, klausinėja dėl ko jis turi tikrintis blaivumą, nurodo, kad jis žino kas padarė eismo įvykį ir kas vairavo automobilį, tačiau tokio asmens duomenų nenurodo ir vis ginasi, kad automobilio jis nevairavo (1 t., b. l. 115-116, 122-126).
2022 m. rugpjūčio 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127-133).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. 21 val. 50 min. E. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengė neblaivumo patikrinimo (1 t., b. l. 101).
Tarnybiniame pranešime dėl blaivumo patikrinimo užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 23 d. E. G. buvo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Joje jam buvo nustatytas 1,09 promilių girtumas (1 t., b. l. 96).
Alkotesterio duomenimis 2022 m. balandžio 23 d. 01 val. 11 min. E. G. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 97).
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, automobilio „Citroen C-Crosser“, 2010 metų gamybos, kaina be PVM yra 4510,9 Eur, o su PVM - 5710 Eur (1 t., b. l. 109).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas, jog E. G. vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis E. G. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau neigė esmines faktines aplinkybes. Jis teismui parodė, kad įvykio dieną neblaivus transporto priemonės – automobilio „Citroen“ nevairavo, jį kažkas atvežė į (duomenys neskelbtini), kur jis automobilyje gėrė alkoholinius gėrimus ir miegojo. Tačiau, teismo nuomone, kaltinamojo duoti parodymai yra vertintini tik kaip jo paties gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas jų nelaiko įrodymu, paneigiančiu kaltinamojo kaltę. Kaltinamojo E. G. versiją visiškai paneigia ir jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai yra to, kad būtent kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, visų pirma, patvirtina tiesiogiai vairavimo faktą mačiusių liudytojų J. D. ir J. T. parodymai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. T. parodė, kad ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje betarpiškai matė, kaip būtent kaltinamasis E. G. vairavo automobilį „Citroen“, kitų asmenų minėtame automobilyje nebuvo, automobilio vairuotojas akivaizdžiai nesiorientavo aplinkoje, net iškrito iš vairuotojo vietos (2 t., b. l. 162-163). Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir liudytoja J. D., kuri nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje matė, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) rėžėsi į apsaugines tvoras, vėliau nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Atsidarė vairuotojo pusės durelės ir pro jas iškrito automobilio vairuotojas, jis negalėjo atsistoti, nes nelaikė pusiausvyros. Vėliau automobilį vairavęs asmuo vėl įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Ji automobilyje matė tik vieną asmenį, kuris ir vairavo automobilį, jį atpažino kaip kaltinamąjį E. G. (2 t., b. l. 161-162). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad liudytojai būtų konfliktavę su kaltinamuoju, turėtų pagrindo pastarąjį apkalbėti, liudytojų parodymai teisme atitinka pirminius jų rašytinius paaiškinimus ir ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu duotus parodymus, yra nuoseklūs, duoti juos įspėjus dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismui nėra pagrindo šiais parodymais netikėti ir teismas spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą jais vadovaujasi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo įsitikinimą liudytojų J. D. ir J. T. parodymų teisingumu sustiprina ir tai, jog pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, jog liudytojas J. T. ir įvykio vietoje nurodė tas pačias aplinkybes apie asmenį, kuris vairavo automobilį akivaizdžiai neblaivus, taip pat parodė, kad tai yra sulaikytasis asmuo – E. G.. Be to, įtartinai važiuojantį automobilį matė ir liudytoja L. T., kuri nurodė, jog juodos spalvos automobilis išvartė statybinius atitvarus ir nuvažiavo gana dideliu greičiu, tai iš esmės sutampa su liudytojų J. D. ir J. T. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilį vairavo Ž. V., kuris, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kategoriškai tai paneigė, nurodydamas, jog įvykio dieną net nebuvo Lietuvoje.
Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir alkotesterio duomenys, iš kurių matyti, jog 2022 m. balandžio 23 d. 01 val. 11 min. E. G. nustatytas 1,09 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 97), tai yra jis įvykio dieną (2022 m. balandžio 22 d.) buvo neblaivus.
Teismas kritiškai vertina teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausto S. P. parodymus, kadangi jis, būdamas kaltinamojo draugu, situaciją vertina subjektyviai, jis tiesiogiai nematė, kaip į (duomenys neskelbtini), aikštelę atvyko E. G., jis jį sutiko jau atvykusį ir rado automobilyje, o tai, jog paėmė iš jo automobilio raktelius, nepatvirtina, jog iki raktelių paėmimo momento kaltinamasis E. G. nevairavo automobilio „Citroen“.
Aplinkybę, jog kaltinamasis E. G. vengė neblaivumo patikrinimo, patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai daugybę kartų siūlo pasitikrinti E. G. blaivumą, tačiau jis atsisako tai padaryti, nurodydamas, jog įvykio dieną jis automobilio nevairavo (1 t., b. l. 115-116, 122-126).
Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų J. T., J. D., L. T. parodymais, į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno A. M. parodymais, vaizdo medžiaga, kitais rašytiniais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė neblaivumo patikrinimo. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Tokie E. G. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas, bausmes atlikęs, todėl laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), teistas Europos Sąjungos valstybėse-narėse (2 t., b. l. 59-86), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 55-57), kaip nurodė apklaustas teisiamojo posėdžio metu – vykdo individualią veiklą.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, E. G. praleistas laikiname sulaikyme, tai yra nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 23 d. - vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą E. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nenustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę (ne kartą teistas užsienyje). Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo - taikymo dienos – 2022 m. balandžio 27 d.
Nusprendęs asmeniui skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurį padarė E. G., buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Minėtas automobilis priklauso kaltinamajam E. G., tai patvirtina pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Kaltinamajam E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bamperis ir valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato saugykloje, automobilio ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumentas, saugomas byloje (1 t., b. l. 112), nuosprendžiui įsiteisėjus, siųstini konfiskaciją vykdysiančiai institucijai; du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 118, 126), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, E. G. praleistą laikiname sulaikyme, tai yra nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 23 d. - vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti E. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 27 d.;
- konfiskuoti automobilį ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bamperį ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato saugykloje, automobilio ,,Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumentą, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai; du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Pranešti valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ apie baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą E. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.