Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-921-278/2016 Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00568-2016-8

2016 m. lapkričio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) O. A. P. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-704-205/2016 pagal atsakovės O. A. P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo termino pratęsimo civilinėje byloje Nr. 2-15-205/2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei O. A. P., tretiesiems asmenims Pasvalio rajono savivaldybės administracijai ir Biržų regioninio parko direkcijai dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja O. A. P. prašė teismą pratęsti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.

2. Nurodė, kad ji yra senatvės pensininkė, našlė, turtinė padėtis sunki, gyvena tik iš gaunamos senatvės pensijos, todėl nustatytu laiku neturėjo galimybės įvykdyti teismo sprendimo. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad pagal galimybes ji dėjo visas pastangas įvykdyti teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos O. A. P. prašymo netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-15-205/2013, atsakovė O. A. P. buvo įpareigota nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014-04-03 įteisinti savavališką poilsio namų, pritaikytų kaimo turizmui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių Biržų regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), antro aukšto statybą; atsakovei iki 2014-04-03 neįteisinus savavališkos poilsio namų, pritaikytų kaimo turizmui antro aukšto statybos, įpareigojo ją iki 2014-10-03 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą kaimo turizmui gyvenamojo namo antrą aukštą ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei iki 2014-10-03 neįvykdžius įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, leista Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovės O. A. P. lėšomis, išieškant iš jos reikiamas išlaidas.

5. Nurodė, kad atsakovė O. A. P. teismo nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė. Teismas konstatavo, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo įvykdymas buvo atidėtas dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nutarties priėmimo dienos (iki 2016 m. vasario 17 d.). Atsakovė iki paminėto termino sprendimo neįvykdė ir pakartotinai prašo terminą pratęsti 12 mėnesių.

6. Teismas darė išvadą, jog vien tik sunki skolininko turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes turi būti konstatuota ir kita svarbi aplinkybė, įrodanti, kad ši padėtis gali keistis ir skolininkas turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą ateityje. Konstatavo, jog ir 2015 m. vasario 17 d. nutartimi atidėdamas sprendimo įvykdymo terminą teismas vadovavosi tuo, kad atsakovė O. A. P. yra senatvės pensininkė, našlė, dažnai serganti, jos turtinė padėtis sunki, gyvena tik iš gaunamos senatvės pensijos. Nurodė, jog atsakovės nurodomos sprendimo neįvykdymo priežastys yra pastovaus, nuolatinio pobūdžio, dėl ko prašomu atidėti sprendimo įvykdymo terminu jos nepasikeis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė O. A. P. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 6 d. nutartį ir pratęsti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo įvykdymą 12 mėnesių.

8. Nurodo, kad ji yra senatvės pensininkė, našlė, turtinė padėtis sunki, sveikata bloga, didelę dalį pensijos išleidžiama vaistams. Mano, jog teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad ji pagal galimybes dėjo visas pastangas, siekdama įvykdyti teismo sprendimą. Be to, ji neturi teisinių žinių, neturi finansinių lėšų įvykdyti sprendimą, kiti asmenys nenori pirkti problematiško statinio. Artimiausiu metu ji ketina sudaryti sutartį su statybų bendrove tam, kad būtų atliekami griovimo darbai.

9. Atsiliepimais į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir trečiasis asmuo Biržų regioninio parko direkcija prašo atskirąjį skundą atmesti.

10. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, jokių argumentų dėl nutarties nepagrįstumo atskirajame skunde nenurodyta. Teigia, jog savavališkai pastatyti statiniai yra ne tik Biržų regioninio parko teritorijoje, bet ir konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje – Tatulos kraštovaizdžio draustinyje, todėl savavališkų statybų padariniai turi būti šalinami nedelsiant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Byloje absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės prašymas atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

13. Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliantės nurodytus argumentus, apeliacinės intancijos teismas daro išvadą, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.

14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas yra sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; kt.).

15. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai. Minėtos nuostatos suponuoja, kad vien turtinė skolininko padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015; kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas pagrįstai atsisakė atidėti 2013-02-22 sprendimo įvykdymą nagrinėjamu atveju. Teismas vadovavosi aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika bei pagrįstai sprendė, jog O. A. P. nurodomos sprendimo neįvykdymo priežastys, t. y. tai, kad ji yra senatvės pensininkė, našlė, dažnai serganti, jos turtinė padėtis sunki, gyvena tik iš gaunamos senatvės pensijos, yra pastovaus nuolatinio pobūdžio, dėl ko net ir atidėjus sprendimo įvykdymą prašomu terminu, padėtis nepasikeis. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog priešingas teismo procesinis sprendimas pažeistų viešąjį interesą, kurį gina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Šiuo atveju svarbu tai, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi dėl tų pačių apeliantės nurodytų argumentų jau buvo 12 mėnesių atidėtas sprendimo įvykdymo terminas.

17. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, motyvai yra pakankami, t. y. iš nutarties motyvuojamosios dalies yra aišku, kokiu pagrindu teismas atsisakė tenkinti O. A. P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo 12 mėnesių laikotarpiui, glaustai pateikta aktuali ginčo išsprendimui teismų praktika. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog teikdama prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo apeliantė turėjo įrodyti ne tik savo sunkią turtinę padėtį šiuo metu, bet ir realias galimybes bei pastangas įvykdyti teismo sprendimą iki prašomo nustatyti termino (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių duomenų, kad jos gaunamos pajamos, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (amžių, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę), ateityje pasikeis, nepateikė, todėl prašymo pagrįstumo neįrodė. Priešingai, akivaizdu, jog situacija nekinta jau keletą metų, nors byla dėl atsakovės savavališkai pastatytų statinių nugriovimo teisme išnagrinėta dar 2013-02-22. Be to, įvertintina aplinkybė, jog savavališkai pastatyti statiniai yra ne tik regioninio parko teritorijoje, bet ir konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, Tatulos kraštovaizdžio draustinyje, todėl padaryti pažeidimai turi būti šalinami nedelsiant. Ta aplinkybė, jog priėmus 2013-02-22 sprendimą O. A. P. ėmėsi atskirų priemonių statinių įteisinimui, koregavo projektą, siekė parduoti turimą turtą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas pakartotinai atidėti sprendimo vykdymą, nes ieškovo teigimu ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijai apeliantei 2013-09-26 išdavus naują statybos leidimą, darbai pagal pakoreguotą projektą nėra atlikti. Nors apeliantė nurodo, jog ketina sudaryti sutartį su statybos bendrove ir atlikti griovimo darbus, apeliacinės instancijos teismui, ir atskiro skundo nagrinėjimo dienai, tokie įrodymai nepateikti, kas leidžia daryti išvadą, jog priemonių realiai įgyvendinti ketinimus nesiimama (CPK 178 str.).

18. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti apeliantės O. A. P. atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.