Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ nemokumo administratoriaus A. R. prašymą dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir įmonės veiklos pabaigos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lumifast“ bankroto byloje, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje A. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2026 m. sausio 27 d. pareiškėjos UAB ‚Mislifa“ ir UAB „Trubera“ pateikė prašymą ir prašė: įtraukti pareiškėjas į bylą Nr.eB2-55-730/2026 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; iki Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-194-1182/2026 išnagrinėjimo pabaigos netvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ galutinės bankroto ataskaitos ir nepriimti sprendimo dėl veiklos pabaigos; suteikti pareiškėjų atstovui advokatui U. P. prieigą prie bylos Nr. eB2-55-730/2026 kortelės EPP.

5. Byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytas terminas nuomonei į pareiškėjų UAB ‚Mislifa“ ir UAB „Trubera“ prašymą pateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, buvo nutarta 2026 m. sausio 29 d. 16.00 val. paskirtą teismo posėdį atidėti 2026 m. vasario 17 d. 16.15 val.

8. 2026 m. vasario 27 d. nutartimi, kadangi buvo pateiktas atskirasis skundas dėl teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, nutarta atidėti 2026 m. vasario 27 d. 14.30 val. paskirtą teismo posėdį 2026 m. kovo 13 d. 14.30 val., spręsti pareiškėjų prašymus - iki Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-194-1182/2026 išnagrinėjimo pabaigos netvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ galutinės bankroto ataskaitos ir nepriimti sprendimo dėl veiklos pabaigos; suteikti pareiškėjų atstovui advokatui U. P. prieigą prie bylos Nr. eB2-55-730/2026 kortelės EPP, išsprendus pareiškėjų atskirojo skundo priėmimo klausimą.

9. 2026 m. kovo 9 d., ištaisius procesinio dokumento trūkumus, pareiškėjų UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ atskirasis skundas dėl 2026 m. vasario 17 d. nutarties priimtas ir 2026 m. kovo 13 d. nutartimi nutarta sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lumifast“ dėl bankroto, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. B., iki bus išnagrinėtas pareiškėjų UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ atskirasis skundas dėl 2026 m. vasario 17 d. nutarties. Taip pat 2026 m. kovo 13 d. nutartimi nutarta spręsti pareiškėjų UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ pateiktus prašymus, tai yra, iki Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-194-1182/2026 išnagrinėjimo pabaigos netvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ galutinės bankroto ataskaitos ir nepriimti sprendimo dėl veiklos pabaigos; suteikti pareiškėjų atstovui advokatui U. P. prieigą prie bylos Nr. eB2-55-730/2026 kortelės EPP, išnagrinėjus pareiškėjų UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ atskirąjį skundą dėl 2026 m. vasario 17 d. nutarties ir atnaujinus bylos nagrinėjimą.

10. 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi nutarta bylos nagrinėjimą atnaujinti, kadangi remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą, paskirtas nagrinėti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ nemokumo administratoriaus prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir veiklos pabaigos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. balandžio 17 d. 14.30 val. Taip pat šia nutartimi išspręsti UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ prašymai, kurie netenkinti.

11. Teismo nustatytu terminu kreditorių B. R. ir B. S. atstovė M. J. pateikė nuomonę (duomenys neskelbtini) dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir įmonės veiklos pabaigos, kiti kreditoriai teismo nustatytu terminu prieštaravimų dėl atsakovės galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir veiklos pabaigos nepateikė.

12. Kreditorių B. R. ir B. S. atstovė M. J. prašė galutinės nemokumo administratoriaus ataskaitos netvirtinti ir nepriimti sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos. Nesutikimo motyvų esmė. Pirma, jog iš byloje 2026 m. sausio 26 d. pateikto UAB Mislifa ir UAB Trubera prašymo matyti, kad BUAB Lumifast yra patraukta atsakove civilinėje byloje, kurioje yra pareikšti turtiniai reikalavimai, tokiu būdu šiuo metu dar nėra žinomas galimas galutinis BUAB Lumifast kreditorių sąrašas. Antra, nemokumo administratorius pateikė bendrovės debitorių sąrašą ir iš esmės remiantis tik tuo, kad vieni debitoriai skolos nepripažino, kiti į raginimus visai nereagavo, vertino, kad galimybės susigrąžinti skolas yra menkos ir teisinis atstovavimas pareikalaus didelių lėšų, siūlė iš karto skolas nurašyti, šiuo atveju nebuvo net svarstoma (jokioje administratoriaus pateiktoje ataskaitoje, pranešime ar vertinime), ar nėra galimybės šių reikalavimų bandyti parduoti ir, nepavykus, tik tada spręsti nurašymo klausimą, tokiu būdu net nevertinga galimybė gauti pajamų už realizuotus debitorinius reikalavimus. Trečia, kaip žinoma iš bylos dokumentų, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, bendrovės vadovė neperduoda bendrovės turto, bendrovės veiklos dokumentų, dėl ko nemokumo administratorius negali tinkamai įgyvendinti jam paskirtų teisių ir pareigų, tai yra neturi galimybės nustatyti aplinkybių, susijusių su įmonės vykdyta veikla, turtu, pajamomis, debitoriniais ir kreditoriniais įsipareigojimais, įvertinti buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonės sudarytų sandorių, turto ir įsipareigojimų santykio. Pritaikytos baudos poveikio buvusiai bendrovės vadovei nepadarė, todėl mano, kad yra pagrindas svarstyti dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytų papildomų poveikio priemonių taikymo, kurių nemokumo administratorius nesiėmė, taip pat šiame kontekste kyla klausimas, kodėl nebuvo svarstoma tyčinio bankroto inicijavimo pagrindų, kreditorių nuomone yra prielaidos tyčinio bankroto inicijavimui. Nemokumo administratorius nesiėmė priemonių vertinti kokiu pagrindu UAB „Lumifast“ mokėjo lėšas UAB „Envika“.

Motyvuojamoji dalis

Nemokumo administratoriaus prašymai tenkinami, tvirtinama galutinė bankroto ataskaita ir priimamas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos.

13. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

14. 2026 m. sausio 13 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas pritarti nemokumo administratoriaus pateiktai galutinei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ bankroto ataskaitai, kreditoriai balsų dauguma (82,34 procentai), pritarė galutinei bankroto ataskaitai. Prieš balsavo kreditoriai turintys 850,25 balsų, tai yra, 0,17 procentai nuo visų kreditorių susirinkime dalyvavusių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, tai yra, kreditoriai B. R. ir B. S.. Priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo JANĮ nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas.

15. Galutinę bankroto ataskaitą pasirašė nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas VSDFV Panevėžio skyrius. Patvirtintoje galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyti duomenys apie: 1) bankroto proceso pajamų sumą; 2) visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma; 3) kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; 4) kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama sumą. Teismas, susipažinęs su pateikta galutine bankroto ataskaita sprendžia, kad ji iš esmės atitinka JANĮ 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl yra pagrindas patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą (JANĮ 99 straipsnis).

16. Nemokumo administratorius turėjo pateikti teismui neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktus (JANĮ 100 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nustatyta, jog 2026 m. sausio 13 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu nutarta nurašyti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ turtą (debitorines skolas), daugiau duomenų apie nurašytą, likviduotą arba perduotą turtą nėra, todėl turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktų pateikti nėra objektyvių galimybių. Kreditoriai šiam nutarimui dėl turto (debitorinių skolų) nurašymo pritarė balsų dauguma (82,34 procentai), prieš balsavo kreditoriai turintys 850,25 balsų, tai yra, 0,17 procentai nuo visų kreditorių susirinkime dalyvavusių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, tai yra, kreditoriai B. R. ir B. S.. Priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto (debitorinių skolų) nurašymo taip pat JANĮ nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas. Patvirtintoje galutinėje bankroto ataskaitoje pateikti finansinių ataskaitų duomenys bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ likvidavimo pradžiai ir pabaigai.

17. Nustatyta, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ nemokumo administratorius atliko visus galimus JANĮ numatytus veiksmus, susijusius su bendrovės kreditorių, bendrovės turto nustatymu. Iš nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų, likvidavimo pabaigos balanso, galutinės bankroto ataskaitos, byloje esančių kitų įrodymų, yra matyti, jog bendrovė registruotino ar kito turto, piniginių lėšų, iš kurio dar galėtų būti vykdomas išieškojimas neturi.

18. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nėra atsakovės turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Iš pateiktos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus pažymos matyti, jog atsakovė už aplinkos teršimą bausta nebuvo, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-194-1182/2026 dėl nesąžiningos konkurencijos ir tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, iš darbo santykių kylančių reikalavimų, kurioje be kitų nagrinėjamų reikalavimų yra nagrinėjamas ir ieškovių UAB „Mislifa“ ir UAB „Trubera“ ieškinys atsakovėms UAB „Lumifast“, MB „Ftrans“, A. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo. Byla neišnagrinėta ir yra nagrinėjama nuo 2024 m. lapkričio 11 d. Teismo vertinimu, tęsiant bankroto procesą iki įsiteisės sprendimas nurodytoje civilinėje byloje, būtų reikšmingai užvilkintas likviduojamos dėl bankroto bendrovės bankroto procesas, didėtų nemokios bendrovės administravimo kaštai, tokiu būdu būtų pažeistos ne tik kitų bendrovės kreditorių teisės ir teisėti interesai, bet ir laiku nebūtų pašalintas nemokus juridinis asmuo iš civilinės apyvartos, tai yra, būtų pažeistas bankroto proceso tikslas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nemokumo administratorius įvykdė visas procesinio pobūdžio sąlygas, sudarančias prielaidas galutinei bankroto ataskaitai patvirtinti ir sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti (JANĮ 99 straipsnis, 100 straipsnio 1 dalis).

21. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar kreditorių B. R. ir B. S. atstovės nurodomos aplinkybės laikytinos materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos. 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi yra patvirtinti kreditorių B. R. 313,34 EUR kreditorinis reikalavimas ir B. S. 536,91 EUR kreditorinis reikalavimas.

22. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratorės dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020 21 punktas). Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).

23. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Bankroto procesui būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas. Bankroto proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Ją taip pat mažina bankroto administravimo išlaidos. Įmonės verslo, turto vertė, iš jos gaunama įmonės ekonominė nauda (pajamos) galėtų būti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

24. Vertinant kreditorių B. R. ir B. S. atstovės nurodytas aplinkybes dėl nemokumo administratoriaus neveiklumo bankroto procese, pažymėtina, kad sprendžiant dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, nėra atliekamas nemokumo administratoriaus veiksmų tyrimas ir įvertinimas, o sprendžiama, ar šioje proceso stadijoje egzistuoja reali galimybė likviduojamai dėl bankroto bendrovei gauti turto, iš kurio būtų didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Dėl šios priežasties aplinkybės dėl nemokumo administratoriaus neveiklumo bankroto procedūrų metu, net jei jos ir būtų nustatytos, savaime neužkerta kelio priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, jeigu neįrodyta, kad nemokumo administratoriui atlikus papildomus veiksmus kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi.

25. Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, jog nemokumo administratoriui, kaip nurodo kreditoriai B. R. ir B. S., kreipiantis į teismą su prašymu dėl buvusios vadovės A. B. teisės eiti vadovės pareigas apribojimo tikslu, kad būtų perduoti visi bendrovės dokumentai, nesant duomenų, kad tokie dokumentai faktiškai gali būti, inicijavus tyčinio bankroto procesą, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad bankrotas gali būti tyčinis, imantis veiksmų dėl sandorio UAB „Envika“ vertinimo, apie kurį nemokumo administratorius kreditoriams buvo nurodęs, jog duomenų neturi ir kreditoriams tokių duomenų nepateikus, būtų galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Nemokumo administratorius į bylą yra pateikęs duomenis, kad visi debitoriai yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoti juridiniai asmenys (išskyrus Persoflex PL/d Spolka Z.O.O – Lenkijos Respublika), kad BUAB „Lumifast“ atstovaujantys teisininkai kreipėsi į Vokietijos Federacinėje Respublikoje dirbantį advokatą dėl galimybės išieškoti skolas iš šių debitorių, advokatas pateikė duomenis, kad pagrindinis skolininkas Horizont Transport & Logistik GmbH bankrutavo, kadangi kitos įmonės yra susijusios su pagrindiniu skolininku, galimybės susigrąžinti skolas yra abejotinos ir teisinis atstovimas pareikalaus didelių lėšų. Šie duomenys taip pat buvo teikiami kreditoriams 2026 m. sausio 13 d. susirinkime, priimant kreditoriams sprendimą dėl debitorinių skolų nurašymo, kuriuo kreditoriai nusprendė šias debitorines skolas nurašyti.

26. Nemokumo administratoriaus veiksmų vertinimas retrospektyviuoju aspektu gali būti nagrinėjamas civilinės atsakomybės aspektu atskiroje byloje, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl bendrovės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-216-450/2025 34 punktas).

27. Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Siekiant užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. JANĮ nustato trumpus terminus įvairioms bankroto procedūroms atlikti, įskaitant terminus galutinei bankroto ataskaitai patvirtinti, taip pat prašymui dėl juridinio asmens veiklos pabaigos priimti bei tokiam prašymui išnagrinėti (JANĮ 99, 100 straipsniai). (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-216-450/2025 37 punktas).

28. Bankroto byla negali tęstis neribotą laiką, todėl kreditoriams B. R. ir B. S. tik deklaratyviai teigiant, kad nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių, siekiant didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus, bet nepateikiant objektyvių duomenų dėl galimybės realiai gauti piniginių lėšų, iš kurių būtų galima tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, esant įvykdytoms visoms JANĮ 100 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, bankroto proceso tolimesnis tęsimas neatitiktų nemokumo proceso efektyvumo principo.

29. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrovės likvidavimo procedūros užbaigimas neužkerta kelio jos kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį bankrutavusios bendrovės turtą. Tuo atveju, jeigu po juridinio asmens pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kreditoriai turi teisę kreiptis į juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis bendrovės bankroto byloje nustatyto kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020). Kreditorių teisė į teisminę gynybą (finansinių reikalavimų patenkinimą) yra užtikrinama net ir po sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nepriklausomai nuo to, ar apie bendrovės turtą yra žinoma priimant sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, ar apie tokį turtą sužinoma priėmus sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir (ar) ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro.

30. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovės likvidavimo procedūros baigtos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos (JANĮ straipsnio 100 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lumifast“ nemokumo administratoriaus A. R. parengtą galutinę bankroto ataskaitą.

Pripažinti bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Lumifast“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro.

Neįsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratoriui.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 2 darbo dienas nuo sprendimo patvirtintos kopijos įteikimo dienos informuoti visus kreditorius apie priimtą teismo sprendimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Įsiteisėjusio sprendimo kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 100 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 2 dalis), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas dėl veiklos pabaigos per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.