Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVI valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutarties, kuria teismas iškėlė atsakovei UAB ,,AVI valda“ bankroto bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama atsakovei UAB „AVI valda“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nemoka mokesčių valstybės biudžetui nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, 2016 m. spalio 3 dieną UAB „AVI valda“ skola sudarė 36 528,34 Eur, mokestinės nepriemokos išieškoti pagal sprendimus nėra galimybių, kadangi bendrovė jokio turto neturi.Atsakovė UAB „AVI valda“ nesutiko su prašymu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad yra deramasi su kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo, skola VSDFV padengta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi iškėlė UAB „AVI valda“ bankroto bylą, tačiau, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus bei siekdamas ištirti prie atskirojo skundo pateiktus papildomus įrodymus, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pasinaikino 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, ir civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Išnagrinėjęs bylą iš esmės Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „AVI valda“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto vizija“.Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad UAB „AVI valda“ pradelstų kreditorinių reikalavimų suma sudaro ne mažiau nei 583 669,88 Eur, pagal balansų, pateiktų už 2015 metus ir 2016 metų pirmąjį pusmetį, duomenis, bendrovė jokio turto neturi (balanse nurodoma turto vertė lygi 0 Eur), kitokių duomenų atsakovės atstovai nepateikė ir teismo posėdžio metu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra.Teismas nurodė, kad, nors, atsakovės teigimu, ji padengė dalį įsiskolinimo valstybės biudžetams, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad skola VMI 2016 m. spalio 3 dieną sudarė 36 528,34 Eur, o atsakovė 2016 m. rugsėjo 29 d. yra sumokėjusi tik 112,39 Eur įsiskolinimo. Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovės vienintelio akcininko atstovas dar rugsėjo mėnesį teigė, kad akcininkas yra pasirengęs sumokėti atsakovės skolą VMI, tačiau tokių duomenų teismui nepateikta. Taip pat nepateikti jokie duomenys apie derybų su VMI dėl mokestinės paskolos suteikimo rezultatus. Nors atsakovė teigė padengusi įsiskolinimą VSDFV, tačiau iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui, nors ir mažesnis, tačiau yra ir sudaro 40,60 Eur. Atsakovė, įrodinėdama, kad įmonė vykdo veiklą, pateikė dvi sutartis, sudarytas 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 25 d., dėl bendradarbiavimo ieškant pirkėjų nekilnojamajam turtui, kurių bendra vertė – ne daugiau nei 90 000 Eur. Tačiau iš 2016 m. pirmojo pusmečio finansinės atskaitomybės nustatyta, kad bendrovė jokių veiklos pajamų ir sąnaudų nurodytu laikotarpiu neturėjo. Be to, VSDFV duomenimis įmonėje tėra 1 apdraustasis asmuo.Teismas, remdamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, nesant duomenų, kad kreditoriai sutinka mokėjimo terminus atidėti, finansinių rodiklių dinamikai esant neigiamai, be aiškios perspektyvos jai kisti, konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „AVI valda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su realia bendrovės veikla ir mokumu. Pateikti įrodymai: sutartys su užsakovais, balanso duomenys, patvirtina, kad atsakovė vykdo realią ūkinę veiklą ir gauna pelną, o įvykdžiusi pasirašytas sutartis turės pakankamai lėšų atsiskaityti su valstybės biudžetu. Teismas, vertindamas atsakovės finansinius rodiklius, neatsižvelgė į tai, kad atsakovės veiklai turtas nėra būtinas, todėl ji jo ir neturi.Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto byla keliama tik VMI, su kuria toliau vedamos derybos dėl mokėjimų atidėjimo, iniciatyva, tuo tarpu kiti didžiausi bendrovės kreditoriai sutiko atidėti mokėjimų terminus. Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad pateikti duomenys – kreditorių sutikimai, yra nepakankami šiai aplinkybei įrodyti.Juridinių asmenų registre iki šiol nepagrįstai įregistruotas atsakovės statusas „bankrutuojanti“, nors Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria UAB „AVI valda“ buvo iškelta bankroto byla, buvo panaikinta. Atsakovės nuomone, gali būti, kad dėl to atsakovės vykdomi mokėjimai nebuvo įskaitomi ir viešai teismui prieinami duomenys apie atsakovės įsiskolinimus biudžetui buvo neteisingi.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo pateikimo dieną – 2016 m. lapkričio 3 d., nurodė, kad atsakovė yra skolinga 36 640,13 Eur nesumokėtų mokesčių nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. Taip pat paaiškino, kad VMI 2016 m. rugsėjo 5 d. atsakymas, kuriame nurodoma, kad atsakovės prašymas dėl 37 262,00 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo per dvylika mėnesių laikomas nepaduotu ir nenagrinėjamas, nebuvo nustatyta tvarka apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pagal atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, šioje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės pateiktus duomenis apie bendrovės veiklos perspektyvas, pajamas ir turtą, atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiką, ir pagrįstai nustatė įmonės nemokumą. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės dokumentus ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas apeliantei bankroto bylą, sprendė, jog apeliantė nevykdo pradelstų įsipareigojimų ir, nors nurodė ketinanti, tačiau nepateikė įrodymų apie realias perspektyvas šiuos įsipareigojimus įvykdyti, o turto visiškai neturi. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus duomenis, neturi pagrindo apeliantės mokumą ir galimybes jį atkurti vertinti kitaip, nei tą darė pirmosios instancijos teismas.Apeliantė pirmosios instancijos teismui kelis kartus teikė įrodymus, turinčius pagrįsti jos galimybes įveikti finansinius sunkumus, kurių esmė – atidėti pradelstų mokėjimų terminus ir įvykdyti 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. liepos 25 d. sutartis dėl bendradarbiavimo ieškant pirkėjų nekilnojamajam turtui, kurių bendra galima maksimali vertė – 90 000 Eur.Iš apeliantės pateiktų susitarimų dėl bendradarbiavimo matyti, kad apeliantė susitarė dėl klientų paieškos viešbučio, restorano – vyno rūsio pardavimui ir objekto, esančio Alytuje, nuomai. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nesant jokių duomenų apie tokio tipo objektų nuomos, pardavimo perspektyvas laiko ir kainos atžvilgiu, nėra galimybės spręsti, ar šių susitarimų vertė yra reali bei įvykdoma per terminą, kuriam apeliantė susitartų su kreditoriais atidėti mokėjimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie duomenys patys savaime nepagrindžia apeliantės veiklos teigiamų perspektyvų. Iš pateiktų didžiausių apeliantės kreditorių pranešimų dėl kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo termino atidėjimo matyti, kad dėl esminės aplinkybės – mokėjimų atidėjimo termino, šalys nėra susitarusios. Pranešimuose nurodoma tik tai, kad šalys veda derybas dėl mokėjimų atidėjimo ir įvykdymo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti susitarimai nėra pakankami konstatuoti, kad derybos pavyko ir šalys susitarė dėl termino atidėjimo tokiam laikotarpiui, per kurį apeliantė realiai galėtų gauti pakankamai pajamų atsiskaityti su kreditoriais. Spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apeliantės įsiskolinimus biudžetui dėl tariamai nepagrįstai Juridinių asmenų registre įregistruoto jos statuso „bankrutuojanti“, taip pat nėra pagrindo, kadangi atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dieną – 2016 m. lapkričio 3 d., VMI nurodė, kad apeliantė yra skolinga 36 640,13 Eur nesumokėtų mokesčių nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. Taip pat iš atsiliepimo matyti, kad šalys dėl šio įsiskolinimo mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo nesusitarė. Iki teismo posėdžio dienos Lietuvos apeliaciniame teisme – 2016 m. lapkričio 24 d., apeliantė duomenų apie pasiektą susitarimą dėl įsiskolinimo VMI mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo taip pat nepateikė.Nors apeliantė teigia vykdanti veiklą ir gaunanti pelną, bylos duomenys patvirtina, kad ji jau nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nepadengia 36 640,13 Eur dydžio skolos valstybės biudžetui, nors įstatymas įpareigoja asmenis pirmiausia dengti įsiskolinimus valstybei kaip pirmesnės eilės kreditorei. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė nėra pajėgi išspręsti savo finansinių sunkumų.Nepaisant to, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismo proceso metu, taip pat su atskiruoju skundu, apeliantė turėjo realią galimybę teikti įrodymus ir paaiškinimus, patvirtinančius jos mokumą, tačiau savo veiklos realių perspektyvų ir galimybės atkurti mokumą neįrodė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus dokumentus, tinkamai juos vertino bei darė pagrįstas išvadas tiek dėl atsakovės mokumo, tiek perspektyvų atsiskaityti su kreditoriais, o naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.