Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. M., jos atstovui advokatui E. Š.,

nukentėjusiojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M., būdama bendrovės UAB „V.“ vadove ir žinodama, kad UAB „V.“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, kuri 2017 m. gegužės 17 d. sudarė 62462,03 eurų, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdama kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Teismo posėdyje apklausta B. M. parodė, kad VMI pareiškime nurodytu laikotarpiu ji nežinojo, kad yra nepriemoka. Atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kad vyktų įmonės veikla. Nežinojo, kad tokia didelė nepriemoka VMI, pradėjo aiškintis su buhalterija ir visko nespėjo padaryti laiku. Mokesčių deklaracijas tvarko buhalterija, ji nelabai supranta, todėl negali atsakyti, kada tiksliai padengė nepriemoką VMI. Sutinka, kad atsiskaitė su VMI pareiškime nurodytais kreditoriais – UAB „K.“, UAB „P.“, UAB „E.“ bei su advokatų kontora. Su pareiškime nurodytomis sumomis taip pat sutinka. Turėjo atsiskaityti su minėtais kreditoriais, kad įmonė nebankrutuotų.

B. M. 2017 m. kovo 3 d. paaiškinime nurodyta, kad skola susidarė dėl vykstančių teismų bei įmonės turto ir banko sąskaitų arešto. Šiuo metu įmonės veikla yra pristabdyta. Nori patikslinti deklaraciją. Žada atsiskaityti su VMI pasibaigus teismams, iš karto atsiradus galimybei (b. l. 30).

2017 m. kovo 28 d. VMI prie FM atlikto UAB „V.“ operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2017 m. vasario 21 d. duomenimis UAB „V.“ mokestinė nepriemoka biudžetui buvo 92476,70 eurų. Iš pateiktų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-01-31 nustatyta, kad bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi per atskaitingus asmenis B. M. ir E. M. (likutis laikotarpio pradžioje – 3232,39 Eur, gauta 89043,47 Eur, išleista 82768,88 Eur, likutis laikotarpio pabaigoje 9506,98 Eur). Atskaitingi asmenys išleido 82768,88 Eur, iš kurių: 623,26 Eur sumokėta VMI, 1893.40 Eur valstybinio socialinio draudimo fondui, 500,00 Eur išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, 2967,11 Eur TEO LT AB, UAB „Bitė Lietuva“ už paslaugas, 194,05 Eur UAB „B. P.“, UAB „L.“ už kurą, 76591,06 Eur kitiems kreditoriams (UAB „K.“, UAB „P.“, SIA S., UAB „E.“). Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas (b. l. 26-28).

UAB „V.“ 2017 m. sausio 31 d. avanso apyskaitoje nurodyti bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d., iš viso sumokėta 82768,88 eurai (b. l. 32-35). Iš pateiktos avanso apyskaitos nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d. matyti, kad UAB „V.“, neatsiskaičiusi su VMI, vykdė šiuos atsiskaitymus:

2016-10-05 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „K.“.

Atsiskaitymo suma 5000,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 57335,27 EUR;

2016-10-21 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „K.“.

Atsiskaitymo suma 5000,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 48142,24 EUR;

2016-10-26 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „P.“.

Atsiskaitymo suma 2500,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 48052,24 EUR;

2016-11-23 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui Advokatų kontorai

Marcinkevičius ir partneriai. Atsiskaitymo suma 3000,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 47907,35 EUR;

2016-11-25 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „P.“.

Atsiskaitymo suma 7720,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 47843,35 EUR;

2016-12-08 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „E.“.

Atsiskaitymo suma 2365,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 47730,03 EUR;

2016-12-14 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „P.“.

Atsiskaitymo suma 2300,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 47730,03 EUR;

2016-12-28 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „P.“.

Atsiskaitymo suma 12704,37 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 48680,50 EUR;

2017-01-25 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „P.“. Atsiskaitymo suma 15000,00 EUR. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 43769,13 EUR.

UAB „V.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui bylos nagrinėjimo metu buvo tikslinamas ir 2017 m. gegužės 17 d. duomenimis sudarė 62462,03 eurų. 2017-07-11 vykusio teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė duomenis, kad UAB „V.“ panaikino nepriemoką valstybės biudžetui, t. y. minėtą įsiskolinimą padengė. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir VMI atstovė.

ANK 120 str. 1 d., be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši nuostata yra imperatyvi, nes nenumato jokių išimčių, todėl ji privaloma visiems subjektams. Minėtos CK 6.930 straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad B. M., būdama UAB „V.“ vadovė, žinodama, kad jos vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ str. 1 d. yra žemesnėje kreditorių eilėje nei VMI.

Aplinkybę, kad UAB „V.“ neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais patvirtina pačios B. M. paaiškinimai. Ji nurodė, kad atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, siekdama užtikrinti UAB „V.“ veiklą, kad įmonė nebankrutuotų. Duodama paaiškinimą VMI, B. M. nurodė, kad skola VMI susidarė dėl vykstančių teismų bei įmonės turto ir banko sąskaitų arešto. Žada atsiskaityti su VMI pasibaigus teismams, iš karto atsiradus galimybei. Iš šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų darytina išvada, kad B. M. neneigia vykdyto „atrankinio“ atsiskaitymo kreditoriams siekiant plėtoti verslą, išvengti įmonės nemokumo. B. M. iš esmės patvirtino, kad jos vadovaujama bendrovė pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, norėdama išsaugoti verslą ir tolygiai paskirstyti mokėjimus. Būtent tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 str. 1 d. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-331-1020/2017).

Atrankinis atsiskaitymo kreditoriams pobūdis, taip pat patvirtina, jog UAB „V.“ negalėjo vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas baigiamųjų pasisakymų metu pateikė priešingą poziciją, nurodydamas, kad aplinkybė, ar UAB „V.“ turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais nebuvo nustatinėjama. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir nustačius, jog bendrovė turėjo pakankamai lėšų tinkamai atlikti prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, tai reikštų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to nedarė tyčia, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaityti eiliškumą. Analogiškos pozicijos laikomasis ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). Iš pateiktų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-10-01 iki 2017-01-31 nustatyta, kad bendrovėje atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo vykdomi per atskaitingus asmenis B. M. ir E. M.. Remiantis išdėstytų konstatuotina, kad B. M. padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą veikdama tyčia, o jos paaiškinimai, kad ji nežinojo, jog laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2017-01-31 buvo susidariusi nepriemoka VMI, vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, tokie paaiškinimai nepaneigia jos, kaip UAB „V.“ vadovės atsakomybės už tinkamą atsiskaitymą su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta aplinkybė, kad UAB „V.“ nepriemoka VMI buvo padengta, nešalina B. M. administracinės atsakomybės pagal ANK 120 str. 1 d., bet vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Byloje nustatyta, kad ši nepriemoka buvo padengta jau bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. po B. M. inkriminuojamo laikotarpio nuo 2016-10-01 iki 2017-01-31, kai UAB „V.“ turint susidariusią nepriemoką VMI, buvo atlikti atsiskaitymai su kitais kreditoriais, kurie pagal CK 6.930¹ str. 1 d. yra žemesnėje kreditorių eilėje nei VMI.

B. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji savo noru pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 34 str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 str. 5 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas administracinė nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, susidariusią sunkią B. M. vadovaujamos įmonės turtinę padėtį, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę - savo noru pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. M. asmenybę – jauno amžiaus, administracine tvarka nebausta, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, dirbanti, stengiasi vystyti savo verslą.

Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 str. 2 d., gali būti įgyvendinta B. M. už ANK 120 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus mažesnę už minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad UAB „V.“ nepriemoka VMI buvo padengta, teismo posėdyje VMI atstovė atsisakė reikalavimo savo pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodytus nuostolius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

nutaria:

B. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., skirti 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17066904776.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).