Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-693-431/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-11-28Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
2A-693-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02984-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
I. O. J., M. J.
Ieškovas
L. V.
Trečiasis asmuo
J. V., J. K., V. K., I. V. A., Z. A., J. B. A., N. D., L. D., V. G., E. G., P. G., L. G., J. H., V. J., R. J., R. K., B. K., E. K., R. L., D. L., R. T. M., L. M., J. M., L. N., R. N., A. P., L. P., J. P., G. P., B. P., V. P., Ž. R., A. S., N. S., I. S., Č. S., D. S., O. S., R. Š., Z. T., D. V., V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Dilidus“, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas UAB "Dilidus"
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-693-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02984-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. O. J. ir M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovams I. O. J. ir M. J. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys: J. V., J. K., V. K., I. V. A., Z. A., J. B. A., N. D., L. D., V. G., E. G., P. G., L. G., J. H., V. J., R. J., R. J., R. K., B. K., E. K., R. L., D. L., R. T. M., L. M., J. M., L. N., R. N., A. P., L. P., J. P., G. P., J. P., B. P., L. P., V. P., Ž. R., A. S., N. S., I. S., Č. S., D. S., O. S., R. Š., Z. T., D. V., V. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Dilidus“ ir Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė atidalinti jai priklausančias 1875/30 323 dalis (18,75 kv. m) neįrengtos pastogės iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pridėtą neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planą. Ieškovės butas yra trečiame pastato aukšte. Virš ieškovės buto yra neįrengta pastogė, kurios bendras plotas 303,23 kv. m. Nuosavybės teises į pastogę buvo įregistravę bendraatsakovai (40,3 kv. m bendro ploto), tretieji asmenys: J. V. (5,61 kv. m), J. K. ir V. K. (9,76 kv. m), E. K. (5,06 kv. m), E. G. (6,88 kv. m) ir ieškovė (18,75 kv. m). Į likusias 21.311/30 323 dalis pastogės nuosavybės teisių neįregistruota. Pastogės bendraturčiai, kurie įregistravo savo nuosavybės teises, davė ieškovei sutikimą atsidalinti jai priklausančią pastogės dalį, tačiau tokio sutikimo nedavė atsakovai. Ieškovė nori įsirengti papildomą gyvenamąjį plotą ir taip padidinti savo buto naudingąjį plotą. Atsakovai nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės prašomo atidalinti ploto konkrečios vietos, nepateikė alternatyvaus plano. Ieškovės siūlomas atidalijimo variantas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių Kitaip plano negali parengti, nes ir kitas kaimynas yra greta įsirengęs patalpas. Į palėpę yra patenkama iš dviejų pusių, užtvėrus vieną praėjimą, lieka kitas praėjimas. Savivaldybė nurodė, jog esant dar vienam praėjimui, tokį pastogės atidalinimo projektą galima tvirtinti. Atsakovų minimas koridorius iš esmės yra negalimas, nes pastogėje yra laikančios konstrukcijos, dėl šių aplinkybių ieškovė pateikė teismui aiškinamąjį raštą, be to kiti tretieji asmenys taip pat neprieštarauja dėl koridorius reikalingumo.

Atsakovai nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog atsidalijimo planas parengtas netinkamai, nesilaikyta Nekilnojamo turto kadastro įstatymo (7, 8 straipsnių) nuostatų. Iš pateikto atsidalijimo plano nematyti kiek ir kam patalpų priklausytų, nematyti, koks konkrečiai patalpų plotas priskirtinas ieškovei ir koks liktų visiems likusiems bendraturčiams. Atsakovai nesutinka ir dėl įėjimo į pastogę uždarymo (dabartinis įėjimas į pastogę taptų įėjimu tik į ieškovės atidalintas patalpas). Likusio vienintelio (iš dabartinių dviejų) įėjimų neužtektų (bendram naudojimuisi). Po tokio atidalijimo nukentėtų kitų bendraturčių interesai, nes, siekiant patekti į kitus pastogės plotus, bendraturčių dalys turėtų būti mažinamos bendram plotui (koridoriui) įrengti, kai ieškovė jau būtų atsidalinusi ir iš jos ploto nebūtų skiriama jokia dalis bendrajam plotui (koridoriui). Ieškovės plotas bendrojoje nuosavybėje itin mažas. Atsakovai nepateikė teismui savo planų, kadangi neturi galimybės parengti tokį planą. Tretieji asmenys šioje byloje, turėtų būti įtraukti atsakovais. Ieškovės plane yra nurodytas tik jos galimas pastogės dalies plotas, tačiau nenurodytas kitų bendratučių konkretus plotas, todėl atsakovams sunku atsakyti, ar jų teisės, patenkinus šį ieškinį pagal atidalijimo planą bus pažeistos. Nenurodytas liekančios atsakovams ir tretiesiems asmenims pastogės dalies plotas. Daugiabučiuose namuose draudžiama uždaryti išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas ir aukštus.

Trečiasis asmuo V. K. sutiko su ieškiniu. Nurodė, jog praėjimas į pastogę yra pastoviai uždarytas. Ten renkasi narkomanai, asocialūs asmenys, pilna šiukšlių, todėl gali kilti gaisras. Atsakovai prieš 5-6 metus savavališkai nugriovė kaminą ir ruošėsi padaryti praėjimą į savo butą, tačiau kai statybų inspekcija pradėjo kelti šį klausimą, tada šie atsakovų darbai buvo sustabdyti. Pastate dar yra vienas praėjimas į pastogę, ne tik tie kurie pažymėti plane. Jei ieškovė sutvarkytų pastogę, tai būtų naudai visiems gyventojams, nebekiltų bereikalingų ginčų, nereikėtų kviesti policijos dėl svetimų asmenų buvimo pastogėje.

Trečiasis asmuo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad ieškovės planas yra gana detalus, kurį patvirtinus ir vėliau tvarkant pagal visus įstatymus būtų galima įgyvendinti, paliekant net ir praėjimą. Pats atsakovas kitų ginčo sprendimo variantų nepateikė, išskyrus paaiškinimus apie įstatymus. Vieno įėjimo užtvėrimas, net ir patvirtinus planą, yra tik galimas ateityje. Visos atsakovų nurodytos aplinkybės netrukdo patvirtinti plano. Statybų procese turėtų būtų sprendžiamas statybos projekto, statybos klausimas ar galima, užtverti praėjimą. Pastogės patalpos yra labai apleistos, užverstos įvairiais nereikalingais daiktais, nešvarios, ten dažnai gyvena asocialūs asmenys. Pro kitą įėjimą galima laisvai patekti į pastogę, dėl to nepažeidžiamos jokios teisės, be to yra padarytas papildomas praėjimas ir pro jį galima patekti į pastogę.

Trečiasis asmuo J. V. sutiko su ieškiniu.

Atsiliepimas

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir atidalino ieškovei iš bendrosios dalinės nuosavybės 18,75 kv. m. ploto neįrengtos pastogės dalį pagal ieškovės pridėta prie bylos neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planą. Priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė lygiomis dalis iš atsakovų valstybės naudai 881,69 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad tretieji asmenys, dalyvavę bylos nagrinėjime ar pateikę atsiliepimus, palaikė ieškovės pateiktą pastogės atidalinimo projektą, nesutiko su atsakovų argumentais. Ant ieškovės pateikto teismui pastogės atidalinimo projekto pasirašė „jog sutinka“ šie tretieji asmenys: D. S., I. S., R. N., J. V., V. K. bei Vilniaus Onkologijos instituto atstovas. Kiti tretieji asmenys byloje nepateikė savo nuomonės dėl ieškovės pareikšto ieškinio, jokių pretenzijų ar nesutikimų dėl pastogės atidalijimo nepareiškė, nors apie bylos nagrinėjimą visiems proceso dalyviams buvo pranešta tinkamai, todėl visi proceso dalyviai galėjo teismui išreikšti savo nuomonę dėl šio pastogės atidalijimo plano arba pasiūlyti savo variantus. Todėl teismas padarė išvadą, kad vieninteliai prieštaraujantys (arba bent jau oficialiai tai pareiškę) ieškovės pateiktam atidalinimo projektui, yra atsakovai. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, tai yra bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Nagrinėjamu atveju asmenys, patraukti byloje kaip tretieji asmenys, ne vienas iš jų neprieštaravo ieškovei, ginčo tarp ieškovės ir šių asmenų nėra, ieškovė savo ieškiniu jokio reikalavimo šiems asmenims nepareiškė, jokių sumų ieškovė iš jų priteisti nenori, tačiau pats šios bylos sprendimas gali liesti šių asmenų interesus, todėl atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, daroma išvada, jog ieškovė, ieškinyje suformulavusi tokio pobūdžio savo teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirinko tinkamai antrąją atitinkamų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį (atsakovus) ir šiai nukreipė savo reikalavimą, o kitus asmenis, tarp kurių nėra ginčo patraukti trečiaisiais asmenimis. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimą turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, todėl atsakovų argumentai dėl kitų asmenų (kurie byloje patraukti trečiaisiais asmenimis) neteisingo procesinio statuso, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktą atidalijimo variantą ieškovei būtų atidalinta patalpa, kurios plotas 15,488 kv. m (6,40 m x 2,42 m), ir tai būtų mažesnis realus plotas, negu šiuo metu ieškovei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis (1875/30323). Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog po siūlomo atidalijimo ieškovei realiai atitektų didesnė nuosavybės dalis (o kitų bendraturčių nuosavybės dalys atitinkamai sumažėtų), todėl šie atsakovų argumentai dėl neaiškaus ploto yra atmetami. Be to pats projektas teismo vertinimu yra gana detalus ir aiškus. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ateityje prireikus spręsti bendrų praėjimų (koridorių) pastogėje nustatymo klausimus į šiuos (bendrus) plotus neva nepatektų ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio ploto dalis, kadangi iš šių bylos duomenų, paties projekto ir anksčiau paminėtų aplinkybių, matyti, kad ieškovei dar liktų ploto, kurį galėtų panaudoti bendriems praėjimams (koridoriams).

Visi kiti proceso dalyviai, išskyrus atsakovus, nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl dešiniojo įėjimo į pastogę, ne vienas kitas trečiasis asmuo nenurodė, kad toks atidalinimas pažeistų jų teises ar interesus, labai juos apsunkintų. Priešingai, kai kurie tretieji asmenys (kaip V. K., Vilniaus Onkologijos institutas) patys palaikė ieškovės pasiūlytą pastogės atidalinimo projektą, motyvuodami tuo, kad ieškovei vėliau savo dalies pastogėje įsirengus patalpas, kartu bus paremontuota, patvarkyta pastogė, o šiuo metu pastogė yra apleista, netvarkinga, ten lankosi įvairūs asocialūs svetimi asmenis. Iš pastogės atidalinimo projekto matyti, kad šiai dienai į ginčo pastogę yra du įėjimai (per laiptines), tai yra vienas įėjimas per kairiąją namo laiptinę, o kitas per dešinę namo laiptinę (t. 4. b.l. 179). Prie vieno iš šių įėjimų į pastogę jau yra atidalinta pastogės dalis kuri, nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenims J. K. ir V. K.. Būtent prie šio įėjimo į pastogės patalpą ir prašoma atidalinti ieškovei pastogės dalį. Tai reiškia, kad jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas ir pastogės dalis būtų atidalinta ieškovės siūlomu būdu, tai kitiems bendraturčiams (kurių šiuo metu yra beveik 50), įsirengus ieškovei savo dalyje (jei bus padalinta pagal ieškovės projektą) tam tikras patalpas ar kitaip rekonstravus, būtų apsunkintas įėjimas į pastogę pro dešinę namo laiptinę arba būtų neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad tokie praėjimai į namo pastogę negali būti užtveriami, išskyrus išimtis, kurios taikymui būtinos sąlygos: kad toks užtvėrimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Nagrinėjamu atveju matyti, kad po atsidalinimo ieškovei vėliau užtvėrus dešinį praėjimą į pastogę, tačiau liktų dar kitas praėjimas (kairinis), tai yra pastogę būtų galima pasiekti ir pro kitą įėjimą, be to gyventojams įmanoma įsirengti ir daugiau praėjimų į pastogę, o kai kurie bendraturčiai, kurių butai būtų po pastogę, galėtų įsirengti praėjimus pro butus (mansardas). Todėl daroma išvada, kad net ir darant prielaidą, jog toks dešinės pusės į pastogę praėjimo užtvėrimas ateityje bus, jis netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Teismas kartu pažymėjo, kad ieškovei savo atidalintos pastogės dalyje numačius įsirengti konkrečios paskirties patalpas, ieškovė turės gauti atitinkamai statybą leidžiančius dokumentus, suteikiančius teisę rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius (tuo pačiu jei ir norės užtverti viešą praėjimą į pastogę) ir šie tam tikri statybos sprendimai, darbai, paprastai rengiami jau išsprendus atidalijimo klausimus. Neatitinkant tam tikrų reikalavimų, statybos inspekcija gali neduoti ieškovei statyti ar rekonstruoti patalpas pastogėje, jei pvz: nebūtų išspręstas tinkamai praėjimų į pastogę klausimas ir pan. Teismas pažymėjo, kad konkrečios patalpos ar rekonstrukcijos projektas, kuris ateityje gali būti tikslinamas ir derinamas, gali būti išsaugotas praėjimas ir pan. Atidalinus neįrengtos palėpės dalį, neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais.

Teismui yra pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2014-04-07 raštas Nr. 9.4.-787(9.6.), kuriame yra nurodyta, jog pagal galiojančius gaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus, ieškovės schemoje nurodyta pastogės dalis gali būti atidalinta pagal ieškovės atidalijimo schemą. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovų motyvai dėl netinkamo gaisrinės saugos reikalavimų laikymosi yra nepagrįsti, tai yra toks ieškovės pasiūlytas pastogės atidalinimo projektas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas. Atsakovai nenurodė pagrįstų motyvų, jog šis ieškovės pasiūlytas dalies pastogės atidalinimas padarytų jiems neproporcingos žalos, alternatyvų ir kitokių pasiūlymų kaip kitaip realizuoti ieškovei savo teisę teismui nepateikė. Ieškovei priklausanti palėpės dalis yra pakankamo dydžio, kad po pertvarkymo galėtų būti naudojama kaip atskiras daiktas, atidalijamos palėpės dalies įrengimas ir naudojimas netrukdytų naudoti kitų šiame name esančių butų bei patalpų pagal paskirtį, pats projektas techniškai ir procedūriškai įmanomas įgyvendinti, atidalijamos palėpės dalies vieta yra virš ieškovės buto, ieškovei norint įsirengti ar sukonstruoti ten tam tikras patalpas – dešinysis praėjimas (galėjimu juo naudotis kitiems gyventojams) į pastogę galėtų būtų vėliau derinamas statybų procese, neproporcingos žalos kitiems suinteresuotiems asmenims (bendraturčiams) toks padalinimas nedaro, tretieji asmenys jokių prieštaravimų dėl tokio ieškovės pasiūlyto pastogės atidalinimo būdo nepateikė, neproporcingo bendratučių teisių ir interesų pažeidimo nenustatyta. Teismas šalims išaiškino, kad bendraturtis, siekiantis atsidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, savo siūlomo bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdo priimtinumą, visi kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus, atitinkančius įstatymų reikalavimus. Teismas pasiūlė pateikti šalims papildomus įrodymus, tačiau atsakovai teikti papildomus įrodymus (savo galimą atidalinimo projektą) atsisakė bei neįrodė, kad šis ieškovės teisių įgyvendinimas (pagal jos pasiūlytą atidalinimo projektą) neproporcingai padarytų žalą atsakovų ar kitų asmenų teisėms ir interesams, todėl atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas atidalyti ieškovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal ieškovės pateiktą pastogės atidalinimo projektą, todėl ieškovės ieškinys yra tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai I. O. J. ir M. J. prašo 2014 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Ieškinio reikalavimas atidalinti ieškovei priklausančią nuosavybės dalį buvo netinkamai suformuluotas, nes pareikštas ne visiems pastogės bendrasavininkams. Todėl teismas negalėjo tokio ieškinio tenkinti. Ieškinys, kuriuo reikalaujama atidalinti ieškovei priklausančią pastogės nuosavybės dalį, reiškiamas tik atsakovams I. O. J. ir M. J.. Tuo tarpu ginčo pastogė nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovei ir atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims. Atsakovams priklausanti pastogės nuosavybės dalis nėra niekaip atidalinta nuo kitų bendrasavininkų, nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Teismas, atidalindamas ieškovei pastogės dalį, realiai atidalino jos dalį ne tik nuo atsakovams priklausančios dalies, bet ir nuo kitų 47 tretiesiems asmenims priklausančių nuosavybės dalių. Byloje priimtas teismo sprendimas tiesiogiai reguliuoja materialiojo teisinio santykio dalyvių teises ir pareigas, todėl jie turi dalyvauti civilinėje byloje atsakovais, nes į jų teises nukreiptas ieškinio reikalavimas. Jeigu toks asmuo nenurodytas atsakovu, tai turi būti imtasi priemonių tinkamai procesinei padėčiai nustatyti arba reikalavimai atmetami. Pagal CPK 41 straipsnio 1 dalį šalys civiliniame procese yra ieškovas ir atsakovas. Tuo tarpu teismas sprendime nurodydamas, kad ieškinio reikalavimas buvo tinkamai suformuluotas, nes kiti bendrasavininkai į bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, pažeidė CPK 41 straipsnį. Trečiojo asmens ir atsakovo statusas iš esmės skiriasi, nes skiriasi paties ieškinio reikalavimo nukreipimas į jų teises, taip pat procesinės šalių teisės bei pareigos. Tuo tarpu teismo sprendimu tiesiogiai buvo nuspręsta dėl visų bendrasavininkų, įskaitant ir trečiuosius asmenis, nuosavybės teisių, nes iš jiems priklausančio bendrai nuosavybės teise valdomo turto buvo atidalinta ieškovės reikalaujama nuosavybės dalis. Aplinkybė, kad tretieji asmenys nereiškė savarankiškų reikalavimų, nepaneigia jų nuosavybės teisių ir nepatvirtina jų sutikimo ieškovei dėl pastogės dalies atidalijimo davimo.

2) Iš ieškovės pateikto plano neaišku, kam nuosavybės teise priklauso reikalaujamas atidalinti plotas, nėra nurodytas atidalintino ploto dydis, nenurodytas likusio ploto, priklausančio kitiems savininkams (atsakovams ir tretiesiems asmenims), dydis. Todėl teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nes iš plano neaišku, ar jis nepažeidžia kitų bendraturčių, įskaitant ir atsakovų, nuosavybės teises. Ieškovės pateiktame plane nėra apskaičiuoti atidalijamos ir atsakovams bei tretiesiems asmenims liekančios dalių plotai, todėl toks planas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti pagrindu formuojant atskirą objektą. Ieškovė tik ieškinyje pateikė plotų, tenkančių ieškovei bei kitiems savininkams, skaičiavimus. Liudytoja apklausta architektė, rengusi planą, taip pat nurodė, kad skaičiavo tik ieškovei tenkančią dalį, neskaičiuodama, kokia dalis tenka kitiems bendrasavininkams. Teismas sprendime taip pat pats apskaičiavo ieškovei bei atsakovams ir tretiesiems asmenims tenkančias plotų dalis. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad tik matininkas turi teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Todėl pastogės plotų po atidalijimo apskaičiavimas ieškinyje ar paties teismo sprendime yra netinkamas ir negali būti pakankamu, nustatant, ar plane nurodytas plotas nepažeidžia kitų bendrasavininkų interesų. Pagal Organizacinį tvarkomąjį statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktą reglamentuoti plotai, kurie pastogėse neįtraukiami į bendrą plotą (pvz., plotai, kurių aukštis mažesnis už 1,6 m., 1,5 m. angų plotai sienose ir pertvarose). Pastogėje yra daug įvairių pertvarų, stulpų, kurie taip pat neįskaičiuojami į bendrą plotą. Todėl nebūnant atestuotu matininku ir neturint specialių žinių, nėra galimybės patiems pasiskaičiuoti plotų. Planą, kuriuo remdamasis teismas tenkino ieškinį, parengė nekompetentingas asmuo – architektė, tuo tarpu įstatymas imperatyviai numato, kad statinio atidalijimo planą gali parengti tik matininkas. Kadangi planas parengtas asmens, neturinčio teisės rengti atidalijimo planą, atliekant kadastrinius matavimus, jis negali būti teisėtu pagrindu tenkinti ieškinį dėl pastato dalies atidalijimo. Teismas sprendimu atidalijo ieškovei tenkančią pastogės dalį pagal planą, nenurodydamas konkrečių jį identifikuojančių duomenų, o tik nurodydamas bylos lapo numerį. Tokiu būdu nekilnojamojo turto registro tvarkytojui gali būti pateiktas bet koks ieškovės parengtas planas, nes jis neturės galimybės patikrinti plano atitikties byloje esančiam planui.

3) Ieškovei priklauso itin maža pastogės dalis, tik 6,18 procentų. Likusi dalis priklauso beveik 50 savininkų, todėl uždarius vieną iš dviejų įėjimų į pastogę, būtų nepagrįstai suvaržytos kitų bendrasavininkų teisės. Aplinkybė, kad dauguma savininkų nėra įregistravę nuosavybės teisių į pastogę, nepanaikina jų nuosavybės teisių, nes nuosavybė įgyjama nuo atitinkamo juridinio fakto atsiradimo pagal CK 4.47 straipsnį. Panaikinus galimybę naudotis vienu iš dviejų įėjimų į pastogę beveik 50 pastogės savininkų būtų labai apsunkintas ir suvaržytas naudojimasis nuosavybės teise. Esant tik vienam įėjimui į pastogę, siekiant ateityje atsidalinti patalpas kitiems bendrasavininkams, smarkiai sumažėtų visų bendrasavininkų, įskaitant ir atsakovų, dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes dėl naudojimosi vienu įėjimu reikėtų įrengti atskirą koridorių per visą pastogę, dėl ko smarkiai padidėtų bendras plotas bendrasavininkams priklausančių nuosavybės dalių sąskaita. Ieškovė pateikė architektės D. J. aiškinamąjį raštą su skaičiavimais, kad įrengus praėjimą, norint patekti iš vieno įėjimo iki pastogės galo, kiekvieno bendrasavininko plotas sumažėtų netgi 10 procentų. Tuo tarpu ieškovės atidalintinas plotas pagal jos pateiktą atidalinimo planą visiškai nesumažėtų kitų bendrasavininkų sąskaita. Kadangi pagal ieškovės reikalaujamą atidalijimo būdą būtų panaikintas vienas įėjimas į pastogę, visi beveik 50 bendrasavininkų turėtų naudotis tik vienu įėjimu iš laiptinės, prie kurio yra atsakovams priklausantis butas. Dėl to dvigubai padidėtų asmenų srautas į pastogę ir atitinkamai triukšmas. Taigi būtų pažeisti atsakovų interesai.

Žemesnės instancijos teismas

4) Ieškovės siūlomas atidalinti planas prieštarauja priešgaisrinės saugos reikalavimams, nes atidalijus jai priklausančią dali pagal pateiktą planą, bus užkirsta galimybė namo patalpų savininkams naudotis išėjimu iš pastogės į laiptinę. Tai prieštarautų priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento raštais, netyrė minėtų raštų pagrįstumo ir juose pateiktos informacijos teisingumo, nes jie akivaizdžiai prieštarauja atsakovų bylos nagrinėjimo metu nurodytiems teisės aktų reikalavimams. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovų argumentus dėl plano prieštaravimo gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 6 punktas nustato, kad gyvenamųjų pastatų ir patalpų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas. Šių taisyklių 35 punktas reglamentuoja, kad gyvenamuosiuose pastatuose bendras didžiausias evakavimosi kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki išėjimo į lauką arba laiptinę neturi viršyti 30 m. Atidalijus pastogę pagal ieškovės pateiktą planą, iš tolimiausios pastogės dalies, esančios prie jai priklausančios dalies, evakavimosi kelias neatitiktų šio reikalavimų, nes ženkliai jį viršytų. Niekuo nepagrįstas sprendimo argumentas, kad įėjimu į pastogę, kurį ketina užtverti ieškovė, jau naudojasi asocialūs asmenys, yra jį užvertę šiukšlėmis ir pan. Aplinkybė, kad kiti asmenys pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, nesudaro teisinio pagrindo ieškovei pažeisti teisės aktų reikalavimus, todėl tai negali būti vienu iš motyvų leisti užtverti vieno iš įėjimų. Namas, kuriame yra pastogė, yra bendrabučio tipo koridorinis pastatas. Byloje pateiktas pastato trečio aukšto planas, iš kurio matyti, kad sanitarinis mazgas (tualetas ir kriauklės) yra tik patalpose, plane pažymėtose a-51 ir a-54. Šios patalpos yra prie laiptinės, kurios įėjimas būtų panaikintas, patenkinus ieškovės reikalavimus. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias iš pastogės, kurios dalis priklauso atsakovams, patekti į minėtą sanitarinį mazgą per šią laiptinę. Pastogės savininkai būtų priversti pereiti visą pastogę, nusileisti per kitą laiptinę ir vėl pereiti visą namą, kas žymiai apsunkintų naudojimąsi pastoge, padidintų triukšmą.

5) Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovai privalėjo pateikti savo patalpų atidalijimo planą, o nepateikę buvo nepakankamai aktyvūs procese. Atsakovai pateikė įrodymus, argumentus, nurodė teisės aktus, pagrindžiančius jų atsikirtimus į ieškinį bei ieškovės reikalaujamo atidalijimo būdo nepagrįstumą. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad jos parengtas planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Joks teisės aktas nenumato pareigos bendraturčiui pateikti siūlomą atidalijimo būdą, nes tai yra jo teisė, o ne pareiga. Bendraturtis, nesutikdamas su siūlomu atidalijimo būdu, turi pareigą tik pagrįsti savo nesutikimą, tai yra įrodyti, kad jis, kaip bendraturtis, nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Atsakovai nurodė, kad sutiktų su ieškovės reikalaujama atidalinti pastogės dalies vieta, tačiau su sąlyga, kad būtų paliktas praėjimas į pastogę. Ginčas vyksta ne tarp dviejų patalpos savininkų, todėl atsakovai negalėjo parengti patalpų atidalijimo projekto šioje byloje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad visi savininkai sutiko su ieškovės pateiktu planu, nes nereiškė prieštaravimų. Tokia pozicija visiškai neatitinka realios situacijos. Visų pirma tretieji asmenys turi teisę pareikšti atsiliepimus į ieškinį, tačiau tai nėra pareiga. Tretieji asmenys apie bylos nagrinėjimą buvo informuoti viešojo informavimo būdu, paskelbiant teismo internetiniame tinklalapyje, tai yra realiai daugumai net nėra žinoma apie šį procesą. Ieškovė neišnaudojo visų įstatymo nustatytų būdų pranešimams apie bylos nagrinėjimą įteikti suinteresuotiems asmenims. Prieštaravimų nepateikimas nereiškia, kad kiti bendrasavininkai sutinka su ieškovės parengtu planu, nes priešingu atveju ji būtų gavusi jų sutikimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad esminis atsakovų ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, skirtumas procese yra tai, kad atsakovai turi atsakyti pagal ieškinį, o tretieji asmenys tiesiogiai pagal ieškinį neatsako, bet trečiųjų asmenų atžvilgiu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Tokiu būdu, byloje atsakovais tinkamai yra patraukti I. O. J. ir M. J., o kiti bendraturčiai tinkamai yra į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis. Tik atsakovai nesutinka su ieškovės prašomu palėpės atidalijimu, dėl jų nesutikimo buvo pareikštas ieškinys, todėl jie byloje yra patraukti atsakovais, su visomis atsakovams tenkančiomis teisėmis bei pareigomis. Pagal teismo sprendimu patvirtintą pastogės atidalijimo planą, ieškovei atidalijama pastogės dalis visiškai atitinka jos turimą idealiąją pastogės dalį – 1875/30323 dalis, kurias sudaro 18,75 kv. m. Atidalijama pastogės dalis yra visiškai virš ieškovės buto, kuris yra trečiame namo aukšte, iš trijų, tai yra tiesiai po pastoge. Ieškovei atidalijamos pastogės ribos visiškai sutampa su žemiau esančio jos buto sienomis, todėl ateityje norint vykdyti statybos darbus ir atitverti atidalintą pastogės dalį, lengvų konstrukcijų sienos ir pertvaros sutaps su apatinėmis laikančiomis konstrukcijomis, nebus padaryta žalos pastatui ir jo konstrukcijoms, nesukels griuvimo ar avarijos pavojaus, nepažeis žemiau esančių kitų butų savininkų interesų. Priešingai nei teigia atsakovai, šitoks palėpės atidalijimas atitinka priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. balandžio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 9.4-787(9.6) bei 2014 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 9.4-1059(9.6). Tam, kad įvertinti priešgaisrinės apsaugos padėtį, reikalinga išanalizuoti konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visumą. Atsakovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde padrikai cituoja teisės normas, susijusias su priešgaisrine apsauga, neįrodydami ir nepagrįsdami, kad šios teisės normos tikrai yra pažeidžiamos atidalijant pastogę. Koridoriui įrengti visi patalpų bendraturčiai turėtų skirti piniginių lėšų. Pastogės atidalijimas, pastogėje rengiant koridorių, yra nefunkcionalus, neprotingas, brangiai kainuojantis. Be to, koridoriaus įrengimui akivaizdžiai nepritaria kai kurie iš bendraturčių, pasirašiusių brėžiniuose dėl to, kad nenori, jog būtų įrengiamas koridorius. Kita vertus, koridoriaus, kuris brangiai kainuotų, užimtų daug paties funkcionaliausio pastogės ploto, įrengimo reikalingumas nėra įrodytas. Neįrengtą pastogę padalijus visiems dabartiniams bendraturčiams, jiems tektų tik po kelis kvadratinius metrus pastogės, todėl visi bendraturčiai pastogės nepasidalins ir neįsirengs. Praktikoje pastogę superka ir ją įsirengia keletas žmonių ir ji nebūna atidalijama į daug dalių. Jei vis dėl to būtų poreikis įrengti koridorių, jį įrengti reikėtų kitoje pastogės pusėje. Per pastogę nei į sanitarinius mazgus, nei jokiais kitais tikslais nėra vaikščiojama, pastogės durys yra užgriozdintos daiktais, pastogėje įsikuria tik asocialūs asmenys, kaupiamos šiukšlės, sudaromos antisanitarinės sąlygos. Tokiu būdu, galimas vienų iš durų į pastogę uždarymas nesukels atsakovų nurodytų neigiamų padarinių. Atsakovai nepagrįstai padidina asmenų, turinčių interesą pastogėje, skaičių. Nuosavybės teisės yra įregistruotos į 9012/30323 pastogės dalių, kas sudaro 90,12 kv.m, o į 21311/30323, kas sudaro 213,11 kv. m dalių pastogės nuosavybės teisės nėra įregistruotos. Taigi, ne visi namo butų savininkai yra namo pastogės bendraturčiai. Kai kurie iš jų jau dabar yra perleidę pastogės nuosavybės teises.

Trečiasis asmuo Vilniaus universiteto Onkologijos institutas atsiliepimu nesutinka su apeliacinius skundu, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir visi skunde išdėstyti teisiniai argumentai buvo pateikti pirmos instancijos teismui, jie visi teismo buvo išnagrinėti ir teisingai įvertinti. Naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų apeliantai apeliaciniame skunde nepateikia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendraturčio teisės atsidalinti jam priklausančią neįrengtos pastogės dalį pagal bendraturčio parengtą atidalinimo planą.

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 18.03 kv.m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 10). Name, kuriame yra ieškovė butas, yra 303.23 kv.m. ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, į kurią nuosavybės teises įregistravo atsakovai (4030/30.323 dalys), ieškovė (1875/30323 dalys), tretieji asmenys J. K. ir V. K. (976/30323 dalys), E. G. (688/30323 dalys), J. V. (561/30323 dalys), E. K. (506/30323 dalys) ir atsakovė I. O. J. (376/30323 dalys) (t. I, b. l. 9). Kiti 41 asmenys, turintys pastate nuosavybės teise gyvenamąsias patalpas, nėra įregistravę nuosavybės teisių į palėpę (t. I, b.l. 9; 33-35). Ieškovė ieškiniu siekia atsidalinti jai priklausančią pastogės dalį pagal architektės D. J. parengtą atidalijimo planą (t. IV, b.l. 178).

Pirmos instancijos teismas pasisakė dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties. Skundžiamame sprendime buvo detaliai išaiškinta, kodėl kiti 47 pastogės bendrasavininkai byloje yra tik trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pabrėžia, kad pagal CPK 37 straipsnį tiek atsakovai, tiek tretieji asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, tai yra jie gali pareikšti savo sutikimą su ieškiniu ar jam prieštarauti, taip pat teikti apeliacinius bei kasacinius skundus. Sutiktina su atsakovų argumentu, jog sprendimas tiesiogiai įtakoja trečiųjų asmenų teises ir pareigas, nes iš jiems priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise turto yra atidalinama ieškovei tenkanti dalis. Tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo visus nekilnojamojo turto bendrasavininkus traukti byloje atsakovais. Teismas ieškinį priima ir byla nagrinėja tik tada, kai tarp šalių yra ginčas. Tuo tarpu, jeigu šalys susitaria dėl savo teisių ir pareigų, nagrinėjamu atveju dėl nuosavybės dalies atidalinimo būdo, pripažintina, kad tarp jų ginčo nėra. Tik atsakovai išreiškė aiškų nesutikimą su ieškovės pastogės dalies atsidalinimo planu. Tuo tarpu kiti bendrasavininkai, kurių nuosavybės teisės yra įregistruotos į pastogę, sutiko su ieškovės dalies atsidalinimu. Ant ieškovės pateikto teismui pastogės atidalinimo projekto (t. IV, b.l. 178) savo sutikimus raštu nurodė tretieji asmenys: D. S., I. S., R. N., J. V., V. K. bei Vilniaus Onkologijos instituto atstovas. Kiti tretieji asmenys byloje nepateikė savo nuomonės dėl ieškovės pareikšto ieškinio, jokių pretenzijų ar nesutikimų dėl pastogės atidalijimo nepareiškė. Todėl visi šie bendrasavininkai pagrįstai byloje buvo įtraukti tik trečiaisiais asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ieškovė ieškinį teismui pateikė 2012 m. birželio 20 d. (t. I, b.l. 2). Pirmos instancijos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi įtraukė visus byloje nurodytus pastato bendrasavininkus trečiaisiais asmenimis ir įpareigojo juos pateikti atsiliepimus į ieškinį (t. I, b.l. 83-84). Dvidešimt penkiems iš trečiųjų asmenų nebuvo įteikti teismo pranešimai (t. I, b.l. 110-118; t. II, b.l. 1-7), todėl teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi įteikė jiems procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (t. II, b.l. 9-10). Pirmos instancijos teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu buvo išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priėmęs sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino šį sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Iš naujo nagrinėdamas bylą teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi apie teismo posėdį tretiesiems asmenims taip pat pranešė viešo paskelbimo būdu. Šios bylos nagrinėjimo aplinkybės patvirtina, jog byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo priėmimo, tai yra beveik dvejus metus. Per šį laikotarpį byla buvo kartą nagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Pastogės bendrasavininkai yra kaimynai, gyvenantys tame pačiame name arba turintys nuosavybės dalį jame. Todėl aplinkybė, jog daliai trečiųjų asmenų procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, neleidžia daryti išvados, kad kiti pastogės bendrasavininkai per tokį ilgą laiko tarpą nesužinojo apie nagrinėjamą bylą bei ieškovės norą atsidalinti. Pažymėtina, kad atsakovai taip pat turėjo visas galimybes pranešti apie bylą bendrasavininkams ir pasiūlyti jiems pareikšti prieštaravimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį, sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog tik atsakovai yra vieninteliai iš bendrasavininkų, kurie prieštarauja ieškovės pateiktam atidalinimo projektui. Todėl kiti bendrasavininkai buvo pagrįstai byloje įtraukti tik trečiaisiais asmenimis.

Architektės D. J. pateiktame patikslintame pastogės dalies atsidalijimo plane, kuris buvo parengtas pagal 2004 m. kovo 9 d. matininkės S. S. planą, atidalinamas ieškovei priklausančios dalies plotas atitinka ir neviršijai jai priklausančių 18,75 m² (t. IV, b.l. 178-179). Plane aiškiai matoma, kokia dalis ir vieta atidalinama ieškovei, kokios dalys priklauso kitiems tretiesiems asmenims, J. K. ir V. K., kurie jau yra atsidalinę jiems priklausančias patalpas, bei kiek ploto lieka kitiems bendrasavininkams. Dešinioji namo laiptinė pagal šį planą užtveriama, tačiau ja gali naudotis ne tik viena ieškovė, bet ir kiti patalpas atsidalinę tretieji asmenys. Tuo tarpu dar viena laiptinė lieka į pastogę patekti tiems gyvenamojo mano bendrasavininkams, kurie nėra atsidalinę nuosavybės teisių ar neįregistravę savo nuosavybės teisių į pastogę.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalį matininkas – fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Pažymėtina, kad pagal šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal minėto įstatymo nuostatas nekilnojamojo daikto, tame tarpe ir atidalinamos pastogės dalies, kadastro duomenų nustatymas yra paskutinė naujo nekilnojamojo turto objekto suformavimo stadija, kada naujas daiktas jau realiai egzistuoja. Paties matininko kompetencija yra tiktai tikslus jau esamų daikto tūrių, plotų, koordinačių ir kitų svarbių kadastrinių duomenų nustatymas. Tuo tarpu patį atidalinamo daikto projektą bei jo atidalinimo galimybes ir technines sąlygas paruošti kompetenciją turi tik architektas, kuris šį planą rengia vadovaudamasis Statybos įstatymu ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu. Kadangi tik architektas gali nustatyti, kur galima formuoti naujas atidalinamo objekto konstrukcijas ir pertvaras, kad nebūtų pažeistas visų pastato laikančių dalių bei perdengimų stabilumas. Todėl atsakovų argumentas, kad architektė, parengusi teismo patvirtintą pastogės dalies atidalijimo planą, yra nekompetentingas asmuo, yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad ieškovei priklausančio buto kadastriniai duomenys buvo nustatyti 1993 m. lapkričio 4 d. (t. I, b.l. 10). Visos neįrengtos pastogės kadastro duomenys buvo nustatyti 2004 m. kovo 4 d. (t. I, b.l. 9). Ieškovė atidalinimo planą rengė ir derino pagal 2004 m. kovo 9 d. licencijuotos matininkės S. S. parengtą pastogės planą, kuris buvo sudarytas pagal 2004 m. kovo 4 d. kadastrinių matavimų duomenis (t. I, b.l. 16). Todėl visi plane nurodyti pastogės bei ieškovei tenkančios dalies duomenys ir išmatavimai yra pripažintini teisingais, kadangi skaičiavimai, atlikti pagal matininko pateiktus duomenis, taip pat pripažįstami teisingais iki jų galutinio patikslinimo jau suformuotą daiktą registruojant Nekilnojamojo turto registre.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. balandžio 7 d. informavo, jog pagal galiojančią gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų – Gaisrinės saugos pagrindų reikalavimų ir Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nuostatas pastogės dalis gali būti atidalinta pagal pridedamą atidalijimo schemą (t. V, b.l. 51). Atsakovai, cituodami priešgaisrinės apsaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, nenurodo, kaip konkrečiai ieškovės pateiktas pastogės dalies atsidalijimo planas pažeidžia šių aktų reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtintų Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių 35 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose pastatuose bendras didžiausias evakavimo(si) kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki išėjimo į lauką arba laiptinę neturi viršyti 30 m. Pažymėtina, kad likusi neužverta laiptinė yra beveik pastogės dalies, kurios bendrasavininkai nėra atsidalinę savo dalių, viduryje, tai yra nuo vieno pastogės galo iki laiptinės yra 13,50 m, nuo kito – 18,90 m. Taigi, minėti atstumai neviršija 30 m, todėl tik vienos laiptinės palikimas nepažeidžia atsakovų nurodytų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

Ieškovė taip pat pateikė du galimus koridoriaus palėpėje įrengimo variantus. Vieno iš jų aiškinamajame rašte architektė D. J. buvo nurodžiusi, jog galimas koridorius palėpėje užimtų 32,47 m² plotą, kuris sudarytų 10 procentų viso pastogės ploto. Todėl kiekvienas pastogės savininkas turėtų paskirti apie 10 procentų savo turimos pastogės ploto koridoriui įrengti (t. IV, b.l. 3-4; 181-183). Architektė taip pat parengė ir kitą planą, pagal kurį koridorius užimtų 41,36 m2 plotą, kurį sudaro 12 procentų viso pastogės ploto. Todėl kiekvienas savininkas turėtų paskirti 12 procentų savo turimos pastogės ploto (t. IV, b.l. 185-187). Ant abiejų galimo koridoriaus planų tretieji asmenys J. V., V. K., I. S., Vilniaus Onkologijos instituto atstovas, D. S. nurodė, jog koridorius nėra reikalingas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastogės dalis yra atsidalinę tik J. K. ir V. K.. Iš likusių neatidalintų dalių didžiausia pastogės dalis, 44,06 kv.m, priklauso atsakovams. Nuosavybės teises į pastogę įsiregistravę tretieji asmenys nurodė, jog koridoriaus nepageidauja. Likusiems bendrasavininkams, neįregistravusiems nuosavybės teisių į pastogę, tenka 213,11 kv.m pastogės, tai yra vidutiniškai po 4-5 kv.m kiekvienam. Todėl abejotina šiems asmenims priklausančių dalių galimu atidalinimu ateityje, o taip pat ir koridoriaus rengimo tikslingumu. Pripažintina, kad atsakovai nepagrindė koridoriaus įrengimo būtinybės bei nenurodė motyvuotų argumentų, patvirtinančių ieškovės atidalinimo plano jiems daromą žalą bei nepatogumus.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi, kuria nagrinėjama byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, kaip tik ir buvo konstatuota, kad atsakovai nebuvo pakankamai aktyvūs, nes, nesutikdami su ieškovės pateiktu atidalinimo planu, atsakovai nepasiūlė jiems priimtino pastogės atidalinimo varianto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (LAT 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Pripažintina, jog atsakovai neįrodė, kad ieškovės pateiktas pastogės dalies atsidalijimo projektas neproporcingai padarytų žalą atsakovų ar kitų asmenų teisėms ir interesams, o taip pat nepateikė kito galimo atidalinimo projekto, kuris galėtų geriau užtikrinti visų bendrasavininkų teises ir interesus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiūriu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt (217,22 €).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 217,22 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėHenrichas JaglinskisDainius Rinkevičius