Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, nedalyvaujant atsakovui L. G., trečiajam asmeniui D. R., trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui, AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, antstolei E. Rulienei, antstoliui A. Bložei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui L. G., tretiesiems asmenims AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, AB „Lietuvos draudimas“, Šiaulių teritorinei ligonių kasai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, D. R., antstolei E. Rulienei, antstoliui A. Bložei dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad atsakovas L. G. valstybės biudžetui skolingas 1717,44 Eur, iš jų 1505 Eur administracinių teisės pažeidimų baudos ir 212,44 Eur įsiskolinimas pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus, tuo tarpu ieškovė valstybės biudžetui nėra skolinga, todėl neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodytas sumas. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Antstolis Arturas Bložė prašė civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė J. G. ir atsakovas L. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys įgijo kilnojamąjį turtą - transporto priemonę O. C., (duomenys neskelbtini). Nekilnojamųjų ar kitų privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų šalys neįgijo. Iki santuokos ieškovės paveldėtos 3/8 dalys nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažintina jos asmenine nuosavybe ir santuoką nutraukiant nedalintina. Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Po santuokos sudarymo atsakovas teistas penkis kartus.

Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas santuokos esminių principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra bent vieno sutuoktinio aiški valia santuoką nutraukti, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti. Bendrąja prasme santuoka – tai dviejų žmonių galimybė sukurti savo unikalią sėkmės istoriją. CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas - būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje pateikti ieškovės paaiškinimai ir liudytojos N. Ž. parodymai patvirtina, kad santuokos metu atsakovui esant įkalinimo ir ikiteisminio sulaikymo įstaigose ieškovė vykdavo jo lankyti, veždavo maisto produktus, reikalingus buities reikmenis, vykdavo į ilgalaikius pasimatymus. Taip pat ieškovės paaiškinimai ir liudytojos parodymai patvirtina, kad atsakovas bent vieną kartą yra smurtavęs prieš savo sutuoktinę, bendros šventės pirtyje metu mušęs netgi kitų asmenų akivaizdoje. Nors kaip nurodo ieškovė į policiją nesikreipė nenorėdama dar labiau sunkinti atsakovo padėties, ši aplinkybė, nors ir nėra konstatuota baudžiamojo proceso tvarka, nepaneigia ir nepanaikina sutuoktinių pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) pasekmių CK 3.60 straipsnio 2 dalies prasme.

Kaip minėta, viena iš sutuoktinių pareigų yra lojalumas ir pagarba vienas kitam, moralinė ir materialinė parama. Teismas laiko, kad nustatytas atsakovo smurto prieš ieškovę atvejis iš esmės parodo atsakovo nepagarbą savo sutuoktinei, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

CK 3.60 straipsnio 3 dalis įtvirtina vieną iš šeimos teisiniams santykiams taikomų prezumpcijų, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo, jeigu jis buvo teistas už tyčinį nusikaltimą. Pateiktais duomenimis atsakovas ne kartą yra teistas už tyčinius nusikaltimus. Minėta prezumpcija kaip ir daugelis prezumpcijų civilinėje teisėje yra paneigiamos, tačiau jų paneigimas yra atsakovo įrodinėjimo naštos dalykas. Atsakovui tokių aplinkybių neįrodinėjant teismas sprendžia, kad jo teistumai už tyčinius nusikaltimus taip pat yra pagrindas atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo.

Teismui konstatavus, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą gerbti savo sutuoktinę – prieš ją smurtavo, be to santuokos metu ne kartą buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, sprendžia dėl santuokos nutraukimo kaltu pripažinti atsakovą.

Dėl ieškovės pavardės.

Teismas, vertindamas tai, kad dėl santuokos nutraukimo ieškovė nėra kalta, sprendžia santuoką nutraukus ieškovei palikti jos prašomą santuokinę G. pavardę (CK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto.

Santuokoje šalys įgijo vieną kilnojamąjį daiktą - transporto priemonę O. C., (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pati ieškovė, šalys transporto priemonę įsigijo iš bendrų lėšų, nes atsakovas tuo metu gavo pašalpą iš Darbo biržos. Duomenų, kad automobilis būtų pirktas už vieno sutuoktinio lėšas byloje nėra, todėl teismas minėtą santuokos metu įgytą automobilį laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.123 straipsnis nurodo, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Teismas, vertindamas tai, kad automobiliu naudojosi tik ieškovė, atsakovas niekada juo nesinaudojo, atsižvelgdamas, kad ieškovės indėlis į šeimos materialinį aprūpinimą buvo didesnis nei atsakovo, atsižvelgiant, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, teismas sprendžia nagrinėjamojoje byloje nukrypti nuo lygių dalių principo ir santuoką nutraukiant minėtą automobilį palikti ieškovei, atsakovui už tai nepriteisiant kompensacijos.

Dėl turtinių prievolių prieš trečiuosius asmenis padalijimo.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Santuokos metu prisiimtų prievolių kvalifikavimo klausimas yra svarbus ne tik patiems sutuoktiniams, bet ir jų kreditoriams, kadangi priklausomai nuo prievolės pobūdžio kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Santuokos nutraukimo procese svarbu nustatyti kiekvienos santuokos metu atsiradusios prievolės prigimtį, kadangi prievolės taip pat yra dalijamos tarp sutuoktinių bei turi įtakos santuokos metu įgyto dalijamo turto balansui. Pagal CK 3.115 straipsnį baudos, skirtos už vieno sutuoktinio teisės pažeidimus, ar vieno sutuoktinio padaryta žala yra pripažįstama asmenine to sutuoktinio prievole ir iš bendrojo sutuoktinių turto tokios prievolės nėra vykdomos (CK 3.109 straipsnis).

Kreditoriai byloje yra AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas pagal 2010-08-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-6904-797, AB „Lietuvos draudimas” pagal 2009-01-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-5148-542, Valstybinė ligonių kasa pagal 2007-10-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-547-716, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pagal 2006-11-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A-l715-772, D. R. pagal 2013-10-30 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1081-885/2013, Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, pagal 2008-10-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-5148-542, Pakruojo rajono PK pagal Pakruojo rajono PK 2007-05-19 nutarimą Nr. N000891, tai pat antstolis A. Bložė ir antstolė E. Rulienė jų vykdomosiose bylose dėl patirtų vykdymo išlaidų. Teismas vertindamas minėtas prievoles laiko, kad jos yra asmeninės atsakovo prievolės, nes atsirado iš atsakovo padarytų teisės pažeidimų. Duomenų, kad darant tokius pažeidimus dalyvavo ir atsakovė, kad tie pažeidimai buvo daromi šalių šeimos interesais ar kitų duomenų, dėl kurių šios prievolės būtų pripažįstamos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, nėra. Todėl teismas minėtas prievoles pripažįsta asmeninėmis atsakovo L. G. prievolėmis.

Teismas konstatuoja, kad bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. 2016 m. liepos 4 d. yra priimtas sprendimas dėl teisinės pagalbos ieškovei teikimo ir ieškovė 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovės ieškinį patenkinus žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Šioje byloje turėjo būti sumokėtas toks žyminis mokestis: už neturtinius santuokos nutraukimo reikalavimus 41 Eur ir už turto padalinimo reikalavimą turėjo būti sumokėtas 20 Eur (pagal dalintino turto vertę, bet ne mažiau nei 20 Eur). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 4,27 Eur. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos ir 200,68 Eur išlaidos už valstybės garantuotą teisinę pagalbą pagal 2016 m. lapkričio 8 d. pažymą Nr. NTP-7-12042.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl L. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo J. G. palikti santuokinę pavardę – G.

Pripažinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe automobilį O. C., valstybinis (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmeniniais L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditoriais, o nurodytas prievoles asmeninėmis L. G. prievolėmis:

AAS „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą pagal 2010-08-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-6904-797;

AB „Lietuvos draudimas” pagal 2009-01-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-5148-542;

Valstybinę ligonių kasą pagal 2007-10-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-547-716;

Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos pagal 2006-11-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A-l715-772,

D. R. pagal 2013-10-30 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1081-885/2013;

Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, pagal 2008-10-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-5148-542;

Pakruojo rajono PK pagal Pakruojo rajono PK 2007-05-19 nutarimą Nr. N000891.

Pripažinti asmeninėmis L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose, kurias vykdo antstoliai Arturas Bložė ir Eurika Rulienė pagal prieš tai nurodytas asmenines L. G. prievoles.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 200,68 Eur (du šimtus eurų ir 68 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 61,00 (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 4,27 Eur (keturis eurus 27 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.