- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2-907-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- L. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal G. B. ieškinį atsakovei L. G. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas prašo priteisti iš atsakovės 50 000 eurų (172 640 Lt) skolos, 199 784,61 Lt palūkanų nuo 2008-11-20 iki 2010-07-20, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-11-20 paskolino atsakovei 50 000 eurų, arba 172 640 Lt, skaičiuojant pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų lito ir euro kursą 3,4528 lito už 1 eurą. Paskolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas paskolos lapelyje, tačiau su atsakove buvo sutarta, kad pasiskolintas pinigines lėšas grąžins pagal pareikalavimą. Atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 10 000 Lt palūkanas. Ieškovas 2009-10-20 paragino atsakovę iki 2009-11-22 grąžinti skolą, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos nėra grąžinusi ieškovui skolos bei nuo lėšų pasiskolinimo nemokėjo kas mėnesį 10 000 Lt sutartų palūkanų. Kadangi atsakovė sutarties nevykdo, skolą ir palūkanas iš atsakovės prašo priteisti. Taip pat, pagal CK 6.210 str. nuostatas prašo priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už praleistą terminą ir nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl Panevėžio apygardos teismas 2010-07-27 priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino visiškai (b. l. 19-20).
Atsiliepimas
Atsakovė, nesutikdama su Panevėžio apygardos teismo preliminarių sprendimu, pareiškė prieštaravimus (b. l. 23-26). Nurodė, kad nėra gavusi pinigų sumos, nurodytos ieškovo pateiktame raštelyje ir todėl neturi pareigos jos grąžinti. Ieškovas turi įrodyti, kad 50 000 Eurų yra jai perdavęs. Raštelyje nenurodyta, jog ši pinigų suma jai perduota. Su ieškovu buvo susitarta, jog šią pinigų sumą jis perves į jos sąskaitą SEB banke, o kad jam būtų teisinis pagrindas padaryti pavedimą, ieškovui padiktavus surašė raštelį. Šį raštelį vertina kaip preliminarų susitarimą, nes taip ir nurodė, kad „skolinuosi“, bet ne „pasiskolinau“. Raštelyje neteisingai nurodytos palūkanos, nes tikrovėje tarėsi dėl 1 000 Lt palūkanų, bet ne dėl 10 000 Lt. Mano, kad ieškovas vieną nulį prirašė. Siūlo aiškintis tikruosiuos šalių ketinimus, sudarant šią paskolos sutartį, ieškovo turtinę padėtį 2008 m. lapkričio 20 d., išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo turto ir pajamų deklaracijas už 2003 – 2008 metus, nes tokią didelę pinigų sumą jis turėjo deklaruoti. Mano, kad reikalavimas dėl 199 784,61 Lt palūkanų yra nepagrįstas, nes palūkanų dydis neprotingo ir nesąžiningo dydžio bei prieštarauja Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, o terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovo prašomos palūkanos sudaro net 69,50 proc. metinių palūkanų, todėl jos laikytinos lupikiškomis.
Ieškovas atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad paskolos raštelis surašytas atsakovės ranka, o raštelio originalas yra pas jį, todėl akivaizdu, kad atsakovė pinigus gavo. Pats žodis „skolinuosi“ leidžia pagrįstai teigti, kad nurodyta pinigų sumą atsakovė gavo. Atsakovė už naudojimąsi paskolintais pinigais įsipareigojo mokėti 10 000 Lt palūkanas kas mėnesį. Jos argumentas, kad prie palūkanų sumos buvo padarytas prierašas, atmestinas, nes atsakovė tokio teiginio neįrodo. Ieškovo atstovas pripažįsta, kad palūkanos yra didelės, bet toks buvo šalių susitarimas, nes paskola buvo suteikta neterminuotai ir be jokių garantijų. Mano, kad nepagrįstai atsakovė reikalauja įrodymų, kad jis turėjo 50 000 Eurų sumą, nes šią aplinkybę įrodo paskolos raštelio pas jį buvimas. Atsakovė siekia išvengti atsakomybės, todėl jos prašymai įvertinti jo finansinę būklę, nepagrįsti. Atsakovė pinigus iš ieškovo skolinosi ne pirmą kartą, ir būtent todėl, kad turėjo ieškovo pasitikėjimą, notarinė sutartis nebuvo sudaroma, o tiesiog buvo surašomas paskolos raštelis. Ieškovė yra verslininkė, verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, todėl jai kartas nuo karto prireikdavo apyvartinių lėšų.
Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jie informuoti tinkamai.
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. preliminarus sprendimas keistinas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2008-11-20 surašytas paskolos raštelis, pagal kurį atsakovė savo ranka surašė tokio turinio tekstą: „Aš L. G., a/k (duomenys neskelbtini) skolinuosi iš G. B. 50 000 tūkst. Eurų. Palūkanas mokėsiu kas mėnesį po 10 000 tūkst. Litų“ (b. l. 6). Paskolos grąžinimo terminas nenumatytas. Ieškovas 2009-10-20 išsiuntė atsakovei ikiteisminį raginimą grąžinti skolą iki 2009-11-22 bei sumokėti sutartas palūkanas už laikotarpį nuo 2008-11-20 iki paskolos grąžinimo dienos (b. l. 8-9). Atsakovė iki šiol paskolos negrąžino ir sutartų palūkanų nemokėjo.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšies požymiais apibudintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.870, 6.871 str.). Teismų formuojamojoje praktikoje pripažįstama, kad ginčuose dėl paskolos sutarties, kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.).
Iš byloje esančio 2008-11-20 paskolos raštelio matyti, kad atsakovė L. G. skolinasi iš ieškovo G. B. 50 000 Eurų, įsipareigodama kas mėnesį mokėti 10 000 Lt palūkanas ir nenurodydama paskolos grąžinimo datos. Atsakovė neneigia, kad šį raštelį surašė ji pati. Jos argumentas, kad tai preliminarus susitarimas, kad surašė jį tik tam, kad ieškovui būtų teisinis pagrindas padaryti pavedimą, atmestinas ir vertintinas kaip bandymas išvengti skolos grąžinimo. Taip pat vertintinas atsakovės prašymas išsiaiškinti ieškovo turtinę padėtį. Šiame ginče jai būtina įrodyti ne ieškovo turtinę padėtį, o tai, kad nurodytos paskolos negavo. Be to, iš jau išnagrinėtos Panevėžio apygardos teisme bylos yra žinoma, kad atsakovė iš ieškovo pinigus skolinosi ne pirmą kartą (civ. byla Nr. 2-298-278/2010) ir jo turtinė padėtis jai abejonių nekėlė. Būdama verslininkė ir užsiimdama nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, atsakovė puikiai suvokia, kad banko pavedimui padaryti nereikia jokio paskolos raštelio, o pats banko pavedimas yra pakankamas įrodymas, kad asmeniui suteikta paskola ar pan. Atsakovė, kaip protingas, apdairus ir turinti gyvenimiškos patirties žmogus, turėjo suvokti pasirašytos paskolos sutarties pasekmes. O jei pinigų negavo, kaip ji teigia, turėjo pakankamai laiko ginčyti paskolos sutartį (CK 6. 875 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-18 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-342/2008).
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 51). Vertinant ta aplinkybę, kad šalys buvo seniai pažįstami, pasitikėjo vienas kitu, kad ieškovas jau keletą kartų yra skolinęs skirtingas pinigų sumas atsakovei, kad paskolos sutartis iki šiol yra pas ieškovą, darytina išvada, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus atsakovė gavo, tačiau iki šiol negrąžino. Atsakovė nurodydama priešingas aplinkybes, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų ir paskolos sutarties nepaneigė (CPK 12, 178, 185 str.).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Atsakovė, ieškovui pareikalavus, skolos negrąžino, todėl ši skola iš atsakovės priteistina. Pagal įstatymo nuostatas palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6. 872 str.). Iš paskolos raštelio matyti, kad šalys susitarė, kad atsakovė kas mėnesį mokės po 10 000 Lt palūkanų. Atsakovė teigia, kad susitarė dėl 1 000 Lt palūkanų kas mėnesį ir kad prašomos priteisti palūkanos yra lupikiškos. Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus, į tai, kad atsakovė pripažįsta, jog sutiko mokėti 1 000 Lt palūkanas kas mėnesį, kad palūkanų suma, 199 784 Lt yra didesnė už suteiktą paskolą, palūkanos mažintinos. Iš atsakovės, už naudojimąsi 50 000 Eurų paskola nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki šiol, priteisiamos palūkanos, su kuriomis ji sutiko, t. y. 1 000 Lt kas mėnesį. Nuo 2008-11-20 iki 2010-10-19 palūkanos sudaro 22 966,67 Lt (už 22 mėn. ir 29 d.).
Be to, įstatymas reglamentuoja, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jei paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6. 874 str. 1 d.). O CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė savo prievolės, sumokėti pasiskolintus pinigus iki 2009-11-22, neįvykdė, todėl ieškovui priteistina 50 000 Eurų (172 640 Lt) paskolos, 22 966,67 Lt sutartinių palūkanų, iš viso 195 606,67 Lt bei 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priimant galutinį sprendimą, kuriuo keičiamas Panevėžio apygardos teismo 2010-07-27 preliminarus sprendimas, išsprendžiamas žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK430 str. 7 d.). Iš atsakovės priteisiama 2 456,07 Lt žyminio mokesčio ieškovui ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 430 straipsniais teismas
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 27 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 172 640 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų) paskolos, 22 966,67 Lt (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt šešis litus ir 67 ct.) palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2010 m. spalio 19 d., 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 456,07 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus 07 ct.) žyminio mokesčio G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bei 21 Lt (dvidešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.