- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-703-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00390-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- K. J. N.
- Trečiasis asmuo
- kreditoriai AB bankas, „Snoras“, UAB „Tele 2“, AB „Kauno energija“, UAB „Snoro lizingas“
- Kreditorius
- AB bankas „Snoras“, UAB „Tele 2“, AB „Kauno energija“, UAB „Snoro lizingas“
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Algimantas Palijanskas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. N., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei žodiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. patikslintą ieškinį atsakovui K. J. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo K. J. N. patikslintą priešieškinį ieškovei R. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – kreditoriai AB bankas „Snoras“, UAB „Tele 2“, AB „Kauno energija“ ir UAB „Snoro lizingas“, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. R. N. patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1990-06-22 Kauno m. CMS (įrašo Nr. 1991), pripažįstant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo; palikti santuokines pavardes; nepilnametės dukters M. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jos pilnametystės; santuokoje ieškovės vardu įgytą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 81500 Lt vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei; santuokoje R. N. ir K. J. N. vardu įgytą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)., 3300 Lt vertės, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti atsakovui; kreditorinius įsipareigojimus pagal 2010-11-24 Mokėjimo sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Snoras“; kreditorinius įsipareigojimus pagal 2010-12-18 Telefoninio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 2.38A-60556866-163 UAB „Tele 2“; kreditorinius įsipareigojimus pagal 2011-05-23 Susitarimą dėl skolos grąžinimo AB „Kauno energija“; kreditorinius įsipareigojimus pagal 2010-08-09 Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KBK00809ELPA AB „Snoro lizingas“ prašo palikti ieškovei bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu susituokė 1990-06-22 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1991. Gyvendami santuokoje su atsakovu, 1993-09-07 susilaukė dukters J. N., o 2004-05-09 dukters M. N.. D. J. jau yra pilnametė. Santuokinis gyvenimas su atsakovu nesusiklostė. Atsakovas tris metus buvo bedarbis, nuo to laiko pradėjo viskas blogėti, atsakovas pradėjo gerti su kitais vyrais rūsyje, o ji su vaikais buvo palikta tarp keturių sienų, užgniaužta, be supratimo ir paramos. Atsakovas sakydavo, kad jis geria tik alų. Daugiau taip gyventi nenori, nes jai vienai tenka viskuo rūpintis, vienai išlaikyti vaikus, nes atsakovas pinigų neduoda. Kai atsakovas nedirbo, jis gėrė kasdien, smurtaudavo prieš ją ir vaikus, kol ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas gėrė ir namuose su draugais, yra tekę kviesti policiją. Ji yra parašiusi du pareiškimus policijai. Vieną pareiškimą parašė, nes atsakovas dukrai stipriai sudavė per nugarą, o ji kaip mama, negalėjo atleisti jam tokio žiauraus elgesio. Kitą kartą atsakovas atėjo gerokai apgirtęs, jie susipyko ir tuomet iškvietė policiją. Belaukiant policijos, atsakovas puolė slėpti butelį, ieškovė su dukra norėjo jį iš jo atimti, tai atsakovas su buteliu ieškovei vožė per galvą, mergaitė puolė jos ginti, tai atsakovas jai į ranką su buteliu pataikė. Nuo atsakovo smūgių buvo atsiradę kraujosruvos, buvo atlikta ekspertizė. Ieškovė negali pateisinti tokio atsakovo elgesio ir nenori kartu su juo gyventi. Dėl tokio atsakovo gyvenimo būdo tarp jų neliko tarpusavio ryšio ir pagarbos. Prašo nutraukti santuoką, yra įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo girtavimo ir smurto naudojimo. Kai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, abi dukros buvo nepilnametės, šiuo metu duktė J. yra pilnametė, tačiau gyvena kartu su ieškove. Po santuokos nutraukimo nepilnametės dukters Miglės gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja ir priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė dirba vaikų reabilitacijos ligoninėje „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų atlyginimą. Atsakovas pradėjo dirbti nuo šių metų balandžio mėnesio, tačiau prie šeimos poreikių tenkinimo neprisideda visiškai. Mergaitėms teismas yra priteisęs laikiną išlaikymą, tai atsakovas yra sumokėjęs tik 340 Lt. Mokesčiams ieškovė skiria apie 300-400 Lt, o kiti pinigai skiriami jos ir vaikų pragyvenimui. Nepilnametė mergaitė turi pilnapadystę, jai reikia lankytis pas ortopedus, pilnametė dukra turi stuburo problemų, jai reikalingi masažai, baseinas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyvena yra išpirktas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, tačiau jį 1988 m. gavo ieškovės motina ir butą išsipirko ieškovė su motina, tą patvirtina pateiktos taupomųjų knygelių kopijos. Atsakovas išsiperkant butą neprisidėjo. Dalinant santuokoje įgytą butą, prašo nukrypti nuo lygių dalių pricipo ir ieškovei priteisti visą butą, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametė dukra, taip pat gyvena pilnametė dukra bei į tai, kad atsakovas naudojo prieš jas smurtą. Šiuo metu ieškovė su dukromis naudojasi vienu kambariu, o atsakovas vienas naudojasi kitu kambariu. Santuokoje įgytą kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su sodo nameliu prašo palikti atsakovui, ieškovė į šį turtą pretenzijų nereiškia. Nurodė, kad šiuo metu turi tik vieną kreditorių – UAB „Tele 2“, nes su kitais kreditoriais atsiskaitė (1 t. 136-140 b.l., 2 t. 103-104 b.l.).
Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1990-06-22 Kauno m. CMS (įrašo Nr. 1991), pripažįstant ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo; vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms J. N. ir M. N., kiekvienai po 200 Lt iki jų pilnametystės; santuokoje nekilnojamąjį turtą - butą, ir žemės sklypą su vasarnamiu (duomenys neskelbtini) padalinti natūra lygiomis dalimis kiekvienam sutuoktiniui; nustatyti naudojimosi, bendrąja daline nuosavybe, tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį paliko nenagrinėtu. Nutraukė santuoką sudarytą tarp R. N. (Vilpišauskaitės) ir Kęstučio J. N. įregistruotą 1990 m. birželio 22 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1991 dėl atsakovo Kęstučio J. N. kaltės. Po santuokos nutraukimo R. N. paliko santuokinę pavardę – N., Kęstučiui J. N. - N. Nustatė šalių nepilnametės dukros M. N. gyvenamąją vietą su motina R. N., pagal motinos gyvenamąją vietą. Priteisė iš atsakovo Kęstučio J. N., M. N., išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-06 iki jos pilnametystės, ir 3000 Lt išlaikymo konkrečia pinigų suma. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės M. N. atstovė R. N., išimtinai vaiko interesams tenkinti. Sprendimą dėl priteisto išlaikymo dalyje nurodė vykdyti skubiai. Butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) įregistruotą R. N. vardu, nuosavybės teise priteisė ieškovei R. N.. 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., registruotą ½ R. N. ir ½ K. J. N. vardu, nuosavybės teise priteisė atsakovui K. J. N.. Priteisė iš atsakovo K. J. N., valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 73,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo Kęstučio J. N., ieškovei 1425 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 1990-06-22 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1991. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė J. N., o (duomenys neskelbtini) M. N. (1 t. 10, 11 b.l.). Sutuoktiniai tris metus kartu, kaip šeima, negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovo prašymu buvo nustatytas vieno mėnesio terminas susitaikymui, tačiau šalims susitaikyti nepavyko (1 t. 101-102 b.l.). Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi nesirūpino šeima, gėrė, smurtavo tiek prieš ieškovę, tiek prieš dukras. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus bei byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas keturis kartus nubaustas administracine tvarka dėl to, kad būdamas neblaivus tėvo valdžią naudojo priešingai vaikų interesams, t.y. būdamas neblaivus kėlė triukšmą, konfliktus, dukrų bei sutuoktinės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei fizinį smurtą (1 t. 28-29, 56, 109, 155 b.l., 2 t. 36 b.l.). T. K. miesto apylinkės teismo nutarimuose nurodyta, kad atsakovas prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, kas patvirtina ieškovės nurodytus faktus. Byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino atsakovo girtavimo ir fizinio smurto šeimoje faktus, netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo K. J. N. kaltės. Atsakovui nurodžius, kas jis turi galimybę kas mėnesį skirti išlaikymui 400 Lt bei įvertinant nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių gaunamas pajamas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, teismas iš atsakovo K. J. N. priteisė išlaikymą M. N. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-06 iki jos pilnametystės.
Taip pat, iš bylos duomenų teismas nustatė, kad santuokos metu buvo įgytas registruotinas turtas: -butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992-04-29 pirkimo - pardavimo sutartimi ir registruotas nekilnojamojo turto registre R. N. vardu, 81500Lt vertės; -0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, įsigytas 2002-07-24 pirkimo - pardavimo sutartimi ir registruotas nekilnojamojo turto registre ½ R. N. ir ½ K. J. N. vardu, 13300Lt vertės. Teismas nurodė, kad šalys su dviem dukrom gyvena nedideliame 48,94 kv.m. dviejų kambarių bute. Atsakovas užėmęs vieną kambarį, kitame, 17 kv.m., kambaryje gyvena ieškovė su dviem dukrom, iš kurių viena pilnametė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė nurodė, kad ieškovė su dukromis miega dviviečiame fotelyje, mergaitėms reikia daugiau vietos, gyvenimo sąlygos vargingos ir prastos dėl tėvo gyvenimo būdo, jo girtavimo, smurto šeimoje. Dėl vietos stokos mergaitėms nesudarytos tinkamos sąlygos miegui, poilsiui, vaikai neturi savo erdvės. Skyriui šeima žinoma dėl atsakovo elgesio šeimoje, dėl ko šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo nutarimus administracinėse bylose dėl atsakovo girtavimo, netinkamo elgesio, smurtavimo. Teismas, atsižvelgiant į vaikų interesus, nurodė, kad atsakovas negali gyventi viename bute su ieškove ir dukromis dėl absoliučiai netinkamo savo elgesio (girtavimo, smurtavimo). Teismui įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės bei liudytojų parodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat galimybę padalinti butą natūra, šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, sveikatos būklę, vieno iš sutuoktinių didesnį indėlį į bendrą turtą, vaikų interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, nurodė, jog nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei R. N. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas priešieškiniu prašė žemės sklypą su sodo nameliu padalinti lygiomis dalimis, tačiau ieškovei atsisakius savo dalies, ieškovės reikalavimą dėl 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)., priteisimo atsakovui K. J. N. asmeninės nuosavybės teise, teismas tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. J. N. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė atsakovo teisę turėti teisme atstovą. Pagal antrinės teisinės pagalbos 2011-03-01 sprendimą atstovo įgalinimai buvo pasibaigę. Naujo sprendimo dėl ligos savalaikiai teismui pateikti negalėjo. Mano, kad teismo atsisakymas dėl atsakovo ligos, dėl neturėjimo byloje atstovo atidėti bylos nagrinėjimą yra visiškai nepagrįstas. Toks teismo elgesys liudija jo šališkumą nagrinėjant bylą iš esmės. Iš atsakovo, teismas atėmė galimybę byloje turėti liudytojus ir jais remti dalinai savo priešieškinį. Bylos nagrinėjimo trukmė visiškai nepriklausė ir nepriklauso šioje byloje nuo atsakovo ir jo atstovo pozicijos. Toks teismo elgesys liudija, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo siekiama nustatyti byloje tiesą, įvertinti bylos šalių teisingai paaiškinimus teismui, apklausti abiejų bylos šalių liudytojus.
Nurodo, kad sutinka su ieškovės įvardintu dalintinu turtu, jo kiekiu, tačiau negali sutikti dėl turto, kuris įgytas santuokoje, padalijimu ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymu. Mano, kad turtas padalintinas kiekvienai bylos šaliai po 1/2 idealią dalį, nustatant minėtu turtu naudojimosi tvarką. Atsižvelgtina į tai, kad su ieškove lieka gyventi dukros, todėl jai skirtinas didesnį gyvenamąjį plotą turintis buto kambarys. Buto bendro naudojimosi patalpos, paliekamos bylos šalims naudotis bendrai. Tokia pat tvarka dalintinas ir žemės sklypas kolektyviniame sode su vasarnamiu. Atsakovui paliktinas nuosavybėje, šalių buto naudojimui mažesnis kambarys, plane pažymėtas indeksu 4-4/1 l,47kv.m., o ieškovei -4-3/16.79kv.m., bendram naudojimui paliekant virtuvę, vonią, tualetą, koridorių, rūsį ir kolektyvinio sodo žemę bei vasarnamį. Dalijant turtą, teismas nukrypo nuo lygių sutuoktinių turto dalių principo: ieškovei skiriama turto virš 81 000 litų, o atsakovui-13300 litų.
Teismo sprendime padaryta teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės yra neteisinga. Ieškovės atskiri santuokinės neištikimybės faktai buvo pagrindas santuokai ir šeimai irti. Taip pat nurodo, jog teismo priteistas išlaikymas mažintinas iki 300 litų, atsižvelgiant į dabartines atsakovo pajamas. Teismas, sprendime dėl išlaikymo priteisimo vadovavosi CK 3.192str., tačiau į visą šio įstatymo turinį neįsigilino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. N. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byla yra nagrinėjama jau nuo 2011-01-12. Kauno miesto apylinkės teismas siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo, tenkino ieškovės bei ieškovės atstovės prašymą, nagrinėti civilinę bylą, kadangi apeliantas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasirūpino tinkamu atstovavimu, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė ligą patvirtinančių dokumentų, taip pat nepasirūpino liudytojų atvykimu, nors prieš tai vykusiame teismo posėdyje, jis garantavo, jog liudytojų atvykimu pasirūpins pats. Visi apelianto veiksmai suponavo nuostatą, jog jis nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis ir sąmoningai siekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą, neatvykdamas į bylą, nepasirūpindamas liudytojų atvykimu ir nepateikdamas jokių prašymų ar kitų įrodymų. Taigi pats atsakovas bei jo atstovas savanoriškai nedavė paaiškinimų, neuždavė klausimų ieškovei bei teismo posėdyje buvusiems liudytojams, ir jų netinkamas veikimas privedė prie (duomenys neskelbtini) str., nustatytos pasekmės - priešieškinio palikimo nenagrinėtu.
Byloje yra surinkti įrodymai apie tai, jog dėl netinkamo apelianto gyvenimo būdo bei elgesio (girtavimo bei smurto), ieškovė su dukromis, kurių viena yra nepilnametė, negali gyventi viename bute su apeliantu. Ir tik toks teismo nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje padalijimo būdas geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus bei apsaugą. Juo labiau turi būti įvertintas faktas, jog apeliantui yra paliekamas 0,0600 ha žemės sklypas su sodo nameliu, (duomenys neskelbtini), kuriame apeliantas gali gyventi arba realizavęs šį nekilnojamąjį turtą, už gautas pinigines lėšas, gali įsigyti kitą gyvenamąjį būstą.
Dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nurodė, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės kaltę, kai tuo tarpu tiek liudytojai, tiek Vaiko teisų apsaugos specialistai, tiek ieškovo dukra, tiek rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, jog santuoka iširo būtent dėl apelianto kaltės, tai yra dėl jo nuolatinio girtavimo, nesirūpinimo šeima, neteikimo išlaikymo bei kitų teisėtų lūkesčių nevykdymo.
Dėl nepilnametės dukters išlaikymo ieškovė nurodo, kad teismo nustatytas išlaikymas po 400 litų kiekvieną mėnesį, visiškai atitinka susiformavusią teismų praktiką bei pačiam apeliantui yra priimtinas, tai patvirtina pateiktas į bylą atsakovo priešieškinys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė R. N. ir atsakovas K. J. N. susituokė 1990 m. birželio 22 d. Šioje byloje Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dukrai priteisimo ir santuokinio turto padalijimo.
A. K. J. N. skundžia teismo sprendimo dalį, kuriuo santuoka nutraukta dėl jo kaltės, dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai bei dėl santuokinio turto padalijimo.
Klausimas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, spręstinas pagal įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės (esminis pažeidimas savo kaip sutuoktinio pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 bei kituose straipsniuose, ir dėl to bendro sutuoktinių gyvenimo tapimas negalimu), sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje reglamentuojama, kad sutuoktinis, kuriam pareiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui aiškinantis, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat įvertintini sutuoktinių tarpusavio santykiai iki faktinio šeimos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesys santuokos išsaugojimo prasme tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitos reikšmingos objektyvios bei subjektyvios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ).
Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tarp sutuoktinių tapo neįmanomas. Atsakovas keturis kartus nubaustas administracine tvarka dėl to, kad būdamas neblaivus tėvo valdžią naudojo priešingai vaikų interesams, t.y. būdamas neblaivus kėlė triukšmą, konfliktus, dukrų bei sutuoktinės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius bei fizinį smurtą. (t.1, b.l. 28-29, 56, 109, 155, t.2, b.l. 36). Byloje liudytoja buvo apklausta šalių dukra J. N., taip pat liudytojai V. S. ir R. S., kurie patvirtino ieškovės nurodytus faktus dėl atsakovo girtavimo ir smurto naudojimo šeimoje faktus. Teismas nustatė, kad šeima iširo dėl atsakovo girtavimo ir smurto naudojimo šeimoje, todėl buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam dalyvaujant teismo posėdyje jis būtų įrodęs ieškovės pagrindinę kaltę dėl šeimos iširimo – jos neištikimybę. 2011 09 26 teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, jog priešieškinį įrodinės rašytiniais dokumentais, liudytojų parodymais, kuriuos į teismo posėdį atsives pats. Tačiau ir apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė jokių konkrečių rašytinių įrodymų ar liudytojų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovės neištikimybę ir padaryti išvadas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Todėl atsakovui nepateikus jokių įrodymų dėl ieškovės neištikimybės fakto, apeliacinio skundo argumentas, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaikymas, kuris nepilnametei dukrai M. N. gim. 2004 m. gegužės 9 d. priteistas po 400 litų kas mėnesį mažintinas iki 300 litų kas mėnesį atsižvelgiant į jo dabartines pajamas, tačiau jokių duomenų apie savo dabartines pajamas nepateikia.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė (t.1, b.l. 68), kurioje nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, pagrįstos, atitinka ieškovės išdėstytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nepilnametei dukrai M. N. vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika Teismas pagrįstai sprendė, kad tėvų pareiga teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bei ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Todėl vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių gaunamas pajamas ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, iš atsakovo K. J. N. priteisė dukrai M. N. išlaikymą po 400 litų kas mėnesį iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo dydį mažinti iki 300 per mėnesį nepateikiant jokių papildomų įrodymų bei argumentų, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą natūra; pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys su dviem dukrom gyvena nedideliame 48,94 kv.m. dviejų kambarių bute. Atsakovas užėmęs vieną kambarį, kitame, 17 kv.m. gyvena ieškovė su dviem dukrom, iš kurių viena pilnametė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė nurodė, kad ieškovė su dukromis miega dviviečiame fotelyje, mergaitėms reikia daugiau vietos, gyvenimo sąlygos vargingos ir prastos dėl tėvo gyvenimo būdo, jo girtavimo smurto šeimoje. Dėl vietos stokos mergaitėms nesudarytos tinkamos sąlygos miegui, poilsiui, vaikai neturi savo erdvės. Skyriui šeima žinoma dėl atsakovo elgesio šeimoje, dėl ko šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo nutarimus administracinėse bylose dėl atsakovo girtavimo, netinkamo elgesio, smurtavimo.
Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su motina 1992 metais išpirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įkainotas 16835 rubliais. Didesnę dalį pinigų 10000 rublių už butą sumokėjo motina, likusius pinigus sumokėjo ieškovė – 6835 rublius, tai patvirtina byloje esantys įrodymai (t.1, b.l. 61-64, 81-86) bei liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į vaikų interesus pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas negali gyventi viename bute su ieškove ir dukromis dėl absoliučiai netinkamo savo elgesio (girtavimo, smurtavimo). Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas, sveikas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 687 Lt atlyginimą. Ieškovė dirba Kauno reabilitacijos ligoninėje „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 700 Lt atlyginimą, iš kurio sumoka komunalinius mokesčius už butą ir išlaiko dvi dukras, kurių viena yra pilnametė. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė prašė atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise 0,0600 ha žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, galimybę butą padalyti natūra, šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, sveikatos būklę, vieno iš sutuoktinių didesnį indėlį į bendrą turtą, vaikų interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir butą su rūsiu, esatį (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei R. N..
Tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas bendro santuokinio turto padalijimo klausimą nepasisakė kokios santuokinio turto dalys tenka vienam ir kitam sutuoktiniui. Byloje nustatyta, kad šalys būdamos santuokoje įsigijo šį turtą: butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune 81500 Lt vertės ir 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ½ R. N. ir ½ K. J. N. vardu, kurio vertė 13300 Lt. Santuokoje įgyto turto vertė 94800 litų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šioje byloje sprendžiant santuokinio turto padalijimo klausimą yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir yra pagrindas ieškovei priteisti 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį viso santuokoje įgyto turto. Pagal šias dalis ieškovei atitektų turto už 63200 Lt, o atsakovui už 31600 litus. Kadangi ieškovei priteistinas 81500 Lt vertės butas, o atsakovui 0,0600 ha žemės sklypas 13300 litų vertės, tai ieškovė turi sumokėti atsakovui 18300 litų piniginę kompensaciją. Nepriteisti atsakovui piniginės kompensacijos nėra pagrindo, nes tokiu būdu atsakovui atitektų žymiai mažesnė turto dalis, negu ieškovei, 13300 litų vertės. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad 0,0600 ha žemės sklypas, esantis SB „Vanagynė“ yra su sodo nameliu, kur atsakovas galėtų gyventi arba pardavęs pastarąjį nekilnojamąjį turtą už gautas lėšas galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau byloje duomenų apie sodo namelio buvimą, jo teisinę registraciją bei vertę nepateikta. Nesant šiems duomenims nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovui priteisus vien tik minėtą žemės sklypą jis turėtų kur gyventi.
Nors pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad priešieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtu, tačiau iš sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas analizavo ir priešieškinio reikalavimus: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio dukrai priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo klausimus. Pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą išsprendė reikalavimus, numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje, kuriuos privalo išspręsti priimdamas teismo sprendimą. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenagrinėjo atsakovo priešieškinio reikalavimų, jų neaptarė ar dėl jų nepasisakė.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė atsakovo teisę turėti teisme atstovą (LR CPK 42 str. 5 d., 51 str.). Sutinkamai su CPK 42 str. 5 d. šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio protokolo (t.2, b.l. 103-109) matosi, kad atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta pasirašytinai (t.2, b.l. 57). Atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos. Į bylą atvyko atsakovo atstovas advokatas Algimantas Palijanskas, kuris atstovavo atsakovą pagal 2011 m. kovo 4 d. atstovavimo sutartį (t.1, b.l. 96). Nors advokatas prašė atidėti teismo posėdį, nes jo atstovaujamasis serga ir negalės dalyvauti teismo posėdyje, atsakovo neatvykimą pateisinančių dokumentų nepristatė. Taip pat advokatas paaiškino, kad atstovavimo sutartis pateikta kaip antrinės teisinės pagalbos sutarties pratęsimas, todėl atsakovas turėjo pateikti dokumentus, kad jam pratęsta antrinė teisinė pagalba. (t.2, b.l. 104). Iš teismo posėdžio protokolo matosi, kad advokatas atsisakė toliau dalyvauti teismo posėdyje, nes tam neturi teisinio pagrindo, tarp kliento ir advokato susitarimo nebuvo, advokatas pasišalino iš teismo posėdžių salės. Iš išdėstytų duomenų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant, nes jam apie bylą buvo pranešta tinkamai, atsakovas nepateikė savo neatvykimą patvirtinančių duomenų, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, todėl laikytina, kad atsakovo procesinės teisės pažeistos nebuvo.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalis, kurioje priešieškinys paliktas nenagrinėtu naikintina ir šioje dalyje priešieškinys tenkintinas iš dalies. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p). Dėl to tikslintina ir teismo sprendimo rezoliucinė dalis, pripažįstant, kad patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kurioje priešieškinys paliktas nenagrinėtu panaikinti ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš R. N. a.k. (duomenys neskelbtini) K. J. N. 18300 (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus) litų piniginę kompensaciją.
Patikslinant Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį pripažinti, kad patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies.
K. K. miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.