Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Z. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria netenkintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Z. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu Z. R. nuteista pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), BK 260 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 14 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. lapkričio 14 d. nuteistoji atliko 1/2 teismo paskirtos bausmės.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimis atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimus taikyti nuteistajai Z. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.2018 m. birželio 11 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą buvo nutarta nuteistajai Z. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skundžiama nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti Z. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo sprendimas grindžiamas tuo, kad atlikta bausmės dalis per trumpa, kad būtų pagrindas pripažinti, jog nuteistoji būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skundu apygardos teismui nuteistoji prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir tenkinant Komisijos nutarimą paleisti ją lygtinai iš pataisos įstaigos.Nurodo, kad ji yra brandaus amžiaus, Panevėžio pataisos namuose jau atliko 5 m. 4 mėn. paskirtos bausmės ir suprato savo klaidas bei pasidarė išvadas. Yra pasiruošusi gyventi dorai, dirbti, sąžiningai užsidirbti pragyvenimui ir padėti vaikams bei anūkams. Pažymi, kad per visą įkalinimo laiką įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, skatinta 5 kartus, priskirta lengvųjų nuteistųjų grupei, nuobaudų neturėjo, mokosi, dirbo ūkio darbus, palaiko glaudžius ryšius su šeima. Teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ji nors ir yra teista du kartus, tačiau realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Be to, akcentuoja ir tai, jog jai nė karto nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ir nebuvo suteikta galimybė įrodyti, jog ji gali gyvendama neizoliuota nuo visuomenės laikytis įstatymų. Kartu nurodo, kad laisvėje turi gyvenamąjį būstą, jos santykiai su šeima yra labai geri, nusikalstamumo rizika vidutinė (43 balai). Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistosios Z. R. skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog šiuo atveju būtent nuteistosios vykdoma socialinė reabilitacija ir jos rezultatai, taip pat nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija apsvarsto nuteistojo asmens prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam asmeniui lygtinį paleidimą arba jo netaikyti. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju nuteistoji yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau vertinant galimybę paleisti Z. R. lygtinai, svarbus yra ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistosios, kurios nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, daroma pažanga šią riziką mažinant sudaro pagrindą manyti, jog ji būdama lygtinai paleista iš pataisos namų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tai reiškia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, Z. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (43 balai), kas reiškia, jog ši rizika yra artima žemai (40 balų) ir nuo paskutinio nuteistosios vertinimo pastarąjį kartą sprendžiant jos lygtinio paleidimo klausimą sumažėjo 2 balais. Atsižvelgiant į tai, kad Z. R. pakartotinio nusikalstamumo riziką lemia nuteistosios išsilavinimas (laisvės atėmimo vietoje įgijo 4 klasių išsilavinimą), su tuo betarpiškai susijusi galimybė įsidarbinti ir turėti nuolatinį pajamų šaltinį, gyvenamoji aplinka, skatinanti nusikalsti, siauras problemų vertinimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka akivaizdu, jog šie riziką lemiantys veiksniai iš esmės nepriklauso nuo nuteistosios valios ir šie veiksniai, jei nuteistoji ir toliau atliks bausmę laisvės atėmimo vietoje iš esmės nepasikeis, kas reiškia, jog tik formaliai vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, kaip skundžiama nutartimi padarė pirmos instancijos teismas, galimybės taikyti Z. R. lygtinio paleidimo institutą nebus galima iki pat jai nuosprendžiu skirtos bausmės pabaigos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, darydamas išvadą, jog nuteistoji dar negali būti taisoma neizoliuojant ją nuo visuomenės be to, jog jos nusikalstamumo rizika sumažėjo nežymiai, sprendimas motyvuojamas ir tuo, kad Z. R., teismo nuomone, yra atlikusi per mažą bausmės dalį, lyginant su paskirtąja.Skundą nagrinėjančio teismo nuomone ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad Z. R. šios nutarties priėmimo metu yra atlikusi be dviejų savaičių 5 metus 6 mėnesius iš jai nuosprendžiu paskirtų 9 metų 6 mėnesių bausmės, bei į tai, kad sutinkamai su BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, lygtinis paleidimas jai galėjo būti taikomas nuo 2017 m. lapkričio 14 d., taip pat negali būti viena iš lemiamų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, kaip matyti iš Komisijos nutarimo, Z. R. laisvės atėmimo vietoje charakterizuojama išimtinai teigiamai, dalyvavo įvairiose programose, kultūrinio, informacinio pobūdžio renginiuose, mokėsi, dirbo, vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, jai buvo suteikta teisė be sargybos ar palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, taip pat ji buvo išleista į 3 parų išvyką į namus, jokių drausmės pažeidimų laisvės atėmimo vietoje nėra padariusi ir nė karto nebausta, taip pat į tai, kad Z. R. savo skunde nurodė, jog dėl veikų, už kurias atlieka bausmę, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi nusikaltusi ir teigia, kad laisvės atėmimas jai yra didelė pamoka, taip pat skiriant ypatingą dėmesį tam, kad Z. R., nors ir nuteista dviem nuosprendžiais, tačiau visas veikas, už kurias yra nuteista, padarė prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje, iki tol teista nebuvo, taip pat kad ji šiuo metu yra 57 metų amžiaus, duoda pagrindą manyti, jog ji, būdama lygtinai paleista iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog nuteistoji besąlygiškai atleidžiama nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – ji gyvendama laisvėje privalės vykdyti nustatytas pareigas ir visą lygtinio paleidimo laiką bus prižiūrima Probacijos tarnybos pareigūnų, ir, jei nesilaikys jai nustatytų pareigų, nekalbat apie įstatymų laikymąsi bei naujų nusikalstamų veikų darymą, bus pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, o ir tai, kad neatliktoji bausmės dalis yra pakankamai didelė, Z. R. bus svari papildoma paskata gyventi dorai. Esant šioms aplinkybėms skundžiama Panevėžio apylinkės teismo nutartis naikinama ir dėl nuteistosios skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jai atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistajai Z. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui skirti nuteistajai Z. R. šias pareigas:

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis neskundžiama.