- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- e2-4595-566/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45566-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Atsakovas
- UAB „Delamode Baltics“
- Trečiasis asmuo
- A. K., UAB „Formikos logistika“
- Ieškovas
- UAB „Žemės tinklas“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žemės tinklas“ ieškinį atsakovui UAB „Delamode Baltics“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., UAB „Formikos logistika“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad ieškovas yra įrašytas į muitinės tarpininkų sąrašą ir teikia muitinės tarpininko paslaugas. 2016 m. rugpjūčio 19 d. užsakovas UAB „Formikos logistika“ su atsakovu UAB „Delamode Baltics“ sudarė Transporto sutartį-užsakymą Nr. 38/160315 dėl krovinio, kuris buvo gabenamas iš Rusijos ir iškrautas ieškovo muitinės sandėlyje VA0490, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pervežimo maršrutu Vilnius-Jonkoping (Švedija). 2016 m. rugpjūčio 23 d. muitinės sandėlyje VA0490 krovinys pakrautas į atsakovui UAB „Delamode Baltics“ priklausančią transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad vairuotojui įteikti Sąjungos tranzito procedūros įforminimui reikalingi dokumentai – CMR važtaraštis Nr. 2016-08, proforma Nr. 0003 ir tranzito lydimasis dokumentas T1 Nr. MRN 16LTVR5000152D8DC0 (tranzito deklaracija). Ieškovas nurodo, kad vykdydamas užsakymą atsakovas viršijo jam sutartyje suteiktas ir CMR konvencijoje numatytas teises bei atliko neteisėtus veiksmus – savavališkai pakeitė gabenimo maršrutą ir gabeno krovinį į Kauną, be ieškovo ir muitinės leidimo perkrovė krovinį sandėlyje Kaune į kitą transporto priemonę, perpakavo krovinį, perrašė CMR važtaraštį, nurodė jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekes, ko pasėkoje tapo neįmanoma identifikuoti prekių, jų kiekio, siuntėjo, muitinės, o tranzito dokumente nurodytas lydintis krovinį CMR važtaraštis paskirties vietoje nebuvo pateiktas. Ieškovo teigimu, atsakovas kaip vežėjas netinkamai vykdė muitinės priežiūroje esančių prekių gabenimą, t. y. neužbaigė gabenimo pagal tranzito procedūrą Švedijos paskirties muitinės įstaigoje, todėl muitinė gabenimą pagal tranzito procedūrą pripažino netinkamu ir įregistravo muitinei skolą, kurią apmokėjęs, ieškovas patyrė 22 277,00 Švedijos kronų (2 283,93 Eur) žalą. Nurodo, kad tranzito deklaracijoje T1 procedūros vykdytoju buvo nurodytas ieškovas, o vežėjo (atsakovo) disponavusio kroviniu ir atsakingo už tinkamą gabenimą duomenų tranzito deklaracijoje nebuvo, todėl Švedijos muitinė skolą muitinei registravo būtent ieškovui. Dėl nurodytos priežasties, ieškovo manymu, jis įgijo regreso teisę išieškoti nuostolius iš atsakovo vežėjo (atsakovo). Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2283,93 Eur patirtos žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., e.b.l. 21-32).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimuose su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas šiame ginčo pervežime nebuvo sudaręs su ieškovu jokių sutarčių ar užsakymų, taip pat nedavė atsakovui jokių nurodymų, susijusių su ginčo pervežimo vykdymo sąlygomis. 2016 m. rugpjūčio 19 d. krovinio pervežimo užsakovas – trečiasis asmuo UAB „Formikos Logistika” pateikė atsakovui Transporto užsakymą – sutartį Nr. 38/60315, kuria užsakė krovinio pervežimą maršrutu Lietuva – Švedija. Atsakovas sutarties su UAB „Formikos Logistika” vykdymui pasitelkė vežėją UAB „Daividma“ (žodinės sutarties pagrindu), kuriam ieškovas 2016 m. rugpjūčio 23 d. pakrovė krovinį, kurį UAB „Daividma” pristatė į atsakovo nuomojamą sandėlį Kaune. Nurodė, kad atsakovo krovinio pervežimui maršrutu Lietuva – Švedija pasitelktas faktinis vežėjas UAB „Coptransas“ (žodinės sutarties pagrindu) 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasikrovė krovinį Kaune bei 2016 m. rugpjūčio 25 d. pristatė krovinį Transporto užsakyme – sutartyje Nr. 38/60315 nurodytu adresu Schenker Logistics AB, Skruvgatan DC2, SE-551 90 Jonkoping, Švedija. Atsakovo teigimu, jis tinkamai ir laiku įvykdė 2016 m. rugpjūčio 19 d. Transporto užsakymą – sutartį Nr. 38/60315, jokių pretenzijų dėl atlikto pervežimo atsakovui nepareiškė nei užsakovas UAB „Formikos logistika”, nei krovinio gavėjas Schenker Logistics AB. Nurodė, jog užsakovas UAB „Formikos logistika” pateikdamas savo Transporto užsakymą – sutartį Nr. 38/160315 atsakovui nenurodė ir nepateikė jokių duomenų nei apie tranzitinį krovinį, nei apie T1 deklaraciją, taip pat nei užsakyme, nei krovinio perdavimo metu nepateikė jokios informacijos, kuri būtų reikalinga muitinės formalumams atlikti. Atsakovo manymu, atsakovas ir UAB “Formikos Logistika” sutartyje nesusitarė, kad atsakovui draudžiama perkrauti gabenamą krovinį į kitą transporto priemonę ar, kad atsakovas negali pervežimui pasitelkti trečiųjų asmenų, todėl šie veiksmai nelaikytini neteisėtais. Nurodė, kad užsakovas UAB „Formikos logistika” pateikė informaciją apie T1 deklaraciją atsakovui tik 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai krovinys buvo pristatytas ir iškrautas pas krovinio gavėją Švedijoje. Atsakovo teigimu, jis nėra atsakingas už ieškovo patirtą žalą, nes ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e.b.l. , 62-72).
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepimuose išdėstytais argumentais, patikslintą ieškinį prašė atmesti.
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju Švedijos muitinė pareikalavo sumokėti iš ieškovo skolą už importą, o ne už muitinės procedūrų pažeidimą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovo patirtas neigiamas pasekmes lėmė paties ieškovo netinkami veiksmai, nes ieškovas, būdamas muitinės procedūros vykdytojas, nesiėmė reikiamų visų veiksmų, siekiant ištirti įvykį ir išvengti baudos. Atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 94-100).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. K. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Ieškovo atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Teismas posėdžio metu pripažino ieškovo atstovės neatvykimo priežastis į teismo posėdį nesvarbiomis ir nutarė nagrinėti bylą iš esmės ieškovo atstovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Trečiajam asmeniui UAB „Formikos logistika“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio trečiojo asmens prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. trečiasis asmuo UAB „Formikos logistika“ kaip užsakovas sudarė su atsakovu UAB „Delamode Baltics“ kaip vežėju Transporto sutartį-užsakymą Nr. 38/160315 (toliau – Užsakymas), pagal kurį vežėjas įsipareigojo pateikti transporto priemonę, nugabenti užsakovo jam pateiktą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui, o užsakovas įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti sutartą užmokestį (1 t., e.b.l. 10). Užsakyme šalys susitarė dėl pakrovimo datos – 2016 m. rugpjūčio 23 d., pakrovimo vietos –(duomenys neskelbtini), išsikrovimo vietos – Schenker Logistics AB, Skruvgatan DC2, SE-551 90 Jonkoping, Švedija bei atlyginimo už atliktą pervežimą – 580,00 Eur.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo krovinys (220 keleivinių automobilių naujų pneumatinių padangų, kurių svoris 2064 kg) su jį lydinčiu tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR) Nr. 2016-08 (toliau – CMR važtaraštis Nr. 2016-08) atvežtas iš Rusijos (siuntėjas – OOO „Pirelli Tyre Russia“), buvo iškrautas ieškovo sandėlyje VA0490, esančiame Sandėlių g. 38, Vilniuje, kur jis 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo pakrautas į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvežtas į Kauną (1 t., e.b.l. 15, 50, 155). Remiantis byloje esančiu atsakovo darbuotojo (transporto vadybininko) A. K. 2016 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinamuoju raštu, krovinį pakrovus į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, gavęs CMR važtaraštį Nr. 2016-08, proforma invoice Nr. 0003 dd. 18.08.2016 ir tranzitinę deklaraciją Nr. MRN 16LTVR5000152D8DC0, krovinį nuvežė iki sandėlio Kaune (1 t., e.b.l. 15, 40-44). Minėti dokumentai yra pateikti byloje: CMR važtaraštis Nr. 2016-08 (1 t. e.b.l. 155), proforma invoice Nr. 0003 dd. 18.08.2016 (2 t., e.b.l. 33) ir tranzito lydimasis dokumentas T1 Nr. MRN 16LTVR5000152D8DC0 (toliau – T1 deklaracija) (1 t., e.b.l. 14, 152). Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo krovinys 2016 m. rugpjūčio 24 d. su nauju CMR važtaraščiu Nr. 360368 buvo perkrautas Kaune į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš CMR važtaraščių Nr. 360427, Nr. 359847, Nr. 360606 matyti, kad į minėtą transporto priemonę kartu su ginčo kroviniu gabenimui taip pat buvo pakrauti ir kitų klientų kroviniai, kurie taip pat gabenti į Jonkoping miestą Švedijoje (1 t., e.b.l. 156-161). Nustatyta, kad ginčo krovinys 2016 m. rugpjūčio 25 d. pristatytas Užsakyme nurodytu adresu Schenker Logistics AB, Skruvgatan DC2, SE-551 90 Jonkoping, Švedija. Šią aplinkybę patvirtina krovinio gavėjo antspaudas ir parašas CMR važtaraštyje Nr. 360368 (1 t., e.b.l. 80-81, e.b. priedas, b.l. 13-14). Byloje taip pat nustatyta, kad atlikus pervežimą, užsakovas UAB „Formikos logistika“ sumokėjo atsakovui Užsakyme nustatytą 580,00 Eur atlyginimą (2 t., e.b.l. 12, 73).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad su faktiniu vežėju UAB „Daividma”, gabenusiu ginčo krovinį maršrutu Vilnius - Kaunas pagal CMR važtaraštį Nr. 2016-08 ir su faktiniu vežėju UAB „Coptransas” gabenusiu krovinį maršrutu Kaunas – Jonkoping, Švedija, rašytinių sutarčių sudaręs nebuvo (1 t., b.l. 154). Teismas pažymi, kad nors byloje nėra pateikta tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo sutartinių santykių su faktiniais krovinio vežėjais UAB „Daividma” ir UAB „Coptransas” buvimą, tačiau šios aplinkybės šalys neginčija, todėl ji laikoma nustatyta. Remiantis šalių paaiškinimais bei byloje esančiais CMR važtaraščiais taip pat laikoma nustatyta aplinkybė, kad būtent paminėti vežėjai atliko krovinių gabenimą: maršrutu Vilnius – Kaunas krovinį transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė UAB „Daividma” (1 t., e.b.l. 155); maršrutu Kaunas – Jonkoping, Švedija transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini) krovinį vežė UAB „Coptransas” (1 t., e.b.l. 80-81, e.b. priedas, b.l. 13-14).
Byloje nustatyta, kad Švedijos muitinės tarnyba Tullverket pateikė ieškovui 2016 m. spalio 24 d. muitinės sąskaitą Nr. GTSU316141-00, kuria nurodė sumokėti 22 277,00 Švedijos kronų skolą. Sąskaitoje nurodyta, jog muitinės sprendimas dėl skolos muitinei už importą priimtas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 79 straipsnio 1 dalies a punktu ir 134 straipsniu. Iš šios sąskaitos turinio taip pat matyti, kad skola muitinei susidarė dėl prekių, nurodytų T1 deklaracijoje, paėmimo iš muitinės priežiūros pagal specialiąją procedūrą (1 t., b.l. 6, 16-17, 89). Nustatyta, kad ieškovas pateikė atsakovui 2016 m. lapkričio 28 d. pretenziją, prašydamas per 5 darbo dienas apmokėti Švedijos muitinės skirtą 22 277,00 Švedijos kronų skolą, tačiau atsakovas su pretenzija dėl skolos muitinei sumokėjimo nesutiko (1 t., e.b.l. 37, 49-50). Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas 22 277,00 Švedijos kronų sumą (2 283,93 Eur) Švedijos muitinės įstaigai 2016 m. gruodžio 1 d. sumokėjo (1 t., e.b.l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 6 d. raštas, kuriuo ieškovas informuojamas, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ ginčo kroviniui buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją. Rašte nurodoma, kad tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją buvo įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR važtaraštį Nr. 2016-08 ir Invoice Nr. 0003. Krovinys buvo nukreiptas į Švedijos muitinės postą „Malmo Tullverket“ (SE000050). Tranzito procedūrai užbaigti krovinys paskirties muitinės įstaigai Švedijoje turėjo būti pateiktas kartu su lydinčiais dokumentais – CMR važtaraščiu Nr. 2016-08, Invoice Nr. 0003 ir T1 deklaracija (1 t., b.l. 11).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip vežėjo prievolės atlyginti ieškovui kaip tranzito procedūros vykdytojui turinę žalą, patirtą dėl ieškovo paskirties muitinės įstaigai sumokėtos skolos už muitinės procedūros pažeidimą.
Ieškovo teigimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (pakeitė gabenimo maršrutą ir gabeno krovinį į Kauną, be ieškovo ir muitinės leidimo perkrovė krovinį sandėlyje Kaune į kitą transporto priemonę, perpakavo krovinį, perrašė CMR važtaraštį, nurodė jame tikrovės neatitinkančius duomenis apie prekes, paskirties vietoje nepateikė CMR važtaraščio Nr. 2016-08 ir neužbaigė tranzito procedūros Švedijos paskirties muitinės įstaigoje), dėl kurių ieškovas patyrė žalą, nes turėjo sumokėti Švedijos muitinės įstaigai 22 277,00 Švedijos kronų skolą (2 283,93 Eur). Atsakovas su nurodytais ieškovo teiginius nesutinka, teigdamas, jog duomenų apie tranzitinį krovinį ir T1 deklaraciją neturėjo, taip pat nebuvo gavęs informacijos, kuri būtų reikalinga muitinės formalumams atlikti. Atsakovo teigimu, jis neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu nėra atlikęs, todėl nėra atsakingas už ieškovo patirtą žalą.
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju vežimo teisiniams, susiklosčiusiems atliekant ginčo krovinio pervežimą, taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatos, nes egzistuoja būtinas sąlygų šiai konvencijai taikyti visetas, t. y. buvo vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra CMR konvencijos narės (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Be to, ir pačiame užsakovo UAB „Formikos logistika“ ir vežėjo (atsakovo) sudarytame Užsakyme nustatyta, jog krovinio gabenimas turėjo būti vykdomas pagal CMR ir TIR konvencijų sąlygas (Užsakymo 1.1. punktas). Pažymėtina, kad CMR konvencija turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punktą visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju svarbu kvalifikuoti šalių tarpusavyje siejančius santykius. Konstatuotina, kad sudaryto Užsakymo pagrindu CMR konvencijos prasme krovinio gavėju šiuo atveju laikytinas Švedijos bendrovė Schenker Logistics AB, o krovinio siuntėju (užsakovu) – trečiasis asmuo UAB „Formikos logistika“. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014). Byloje nustatyta, kad sudarytu Užsakymu atsakovas prisiėmė vežėjo pareigas, todėl nepaisant to, kad Užsakymo įvykdymui pasitelkė kitus faktinius vežėjus (UAB „Daividma”, UAB „Coptransas”), atsakovas laikytinas vežėju užsakovo UAB „Formikos logistika“ atžvilgiu CMR konvencijos prasme. Šią aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, ginčo dėl to byloje nėra (2 t., e.b.l. 64). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo kaip tranzito procedūros vykdytojo ir atsakovo kaip ginčo krovinio vežėjo sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo.
Atsakovo manymu, dėl ieškovo patirtų nuostolių atsakingas yra ne atsakovas kaip vežėjas, bet trečiasis asmuo UAB „Formikos logistika“ kaip siuntėjas, kuris tinkamai neįvykdė CMR konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintų pareigų. Atsakovas taip pat nurodė, jog užsakovo pateiktame Užsakyme nebuvo jokios nuorodos apie tai, kad krovinys keliauja per Lietuvą tranzitu, bei kad bus pildoma ir vežėjui pateikiama T1 deklaracija, be to, Užsakyme nepateikta ir jokios informacijos apie tai, kad vežėjui reikės vykti į muitinę ir koks muitinės adresas.
Sutiktina su atsakovo teiginiu, jog užsakovo ir vežėjo sudarytame Užsakyme nebuvo nurodyta, jog krovinys bus gabenamas tranzitu su jį lydinčia T1 deklaracija, taip pat, kad krovinys pagal tranzito procedūrą turės būti pristatytas Švedijos paskirties muitinės įstaigoje. Tačiau, teismas pažymi, jog sprendžiant, ar atsakovas žinojo (turėjo žinoti) apie kroviniui taikytinas muitinės procedūras, būtina vertinti ne tik Užsakyme nurodytas sąlygas, bet visumą byloje esančių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti aukščiau nurodytas aplinkybes.
CMR konvencijos 11 straipsnio 1 punktas nustato, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal to paties straipsnio 2 punktą siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Nors atsakovas nurodo, jog dokumentai ir informacija, reikalinga muitinės formalumams atlikti jam kaip vežėjui nebuvo suteikti, tačiau teismas su šiuo teiginiu sutikti negali. Bylos duomenimis, atsakovo darbuotojas (transporto vadybininkas) A. K. 2016 m. rugpjūčio 26 d., t. y. kitą dieną po krovinio pristatymo gavėjui, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje ginčo krovinį pakrovus į transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas gavo CMR važtaraštį Nr. 2016-08, proforma invoice Nr. 0003 dd. 18.08.2016 ir T1 deklaraciją (1 t., b.l. 15). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vairuotojui perduotame CMR važtaraštyje Nr. 2016-08, be kita ko, siuntėju buvo nurodytas OOO „Pirelli Tyre Russia“ (1 langelis), t. y. Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančios šalies bendrovė, o važtaraščio 13 langelyje buvo nurodyta muitinės informacija (Švedijos paskirties muitinės įstaiga). Taigi, teismo vertinimu, jau vien vežėjui pateiktame CMR važtaraštyje Nr. 2016-08 nurodyta informacija buvo pakankamas pagrindas nustatyti, jog ginčo kroviniui taikytinos muitinės procedūros, juo labiau, kad atsakovas yra viena didžiausių Baltijos šalyse tarptautinių krovinių pervežimo įmonių, turinti didelę pervežimo paslaugų teikimo patirtį. Be to, atsakovui kaip profesionaliam vežėjui neturėjo kilti jokių abejonių dėl tranzitinio krovinio statuso gavus T1 deklaraciją, kuria ginčo krovinys buvo nukreiptas į Švedijos muitinės postą „Malmo Tullverket“ (šio posto indeksas SE000050)- (T1 deklaracijos 53 langelis). Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 6d. raštas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus atsakovo darbuotojo (transporto vadybininko) A. K. 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašytinius paaiškinimus bei tai, kad ant T1 deklaracijos yra krovinio gavėjo Schenker Logistics 2016 m. rugpjūčio 25 d. antspaudas ir parašas, teismas sprendžia, jog T1 deklaracija krovinio vežėjui buvo perduota. Aplinkybė, jog CMR važtaraštyje Nr. 2016-08 buvo nurodytas Stokholmo muitinės postas (13 langelis), o T1 deklaracijoje buvo nurodytas SE000050 (Malmo muitinės postas) – (53 langelis), nesudaro pagrindo eliminuoti atsakovo atsakomybės, nes T1 deklaracija yra vėliau nei CMR važtaraštis Nr. 2016-08 užpildytas dokumentas, todėl laikytinas informacijos (dėl muitinės įstaigos) patikslinimu vežėjui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovas turėjo reikiamus dokumentus ir pakankamai informacijos, kuri buvo reikalinga muitinės formalumams atlikti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog užsakovas būtų pažeidęs CMR konvencijos 11 straipsnyje pareigą. Taigi darytina išvada, kad atsakovas kaip profesionalus vežėjas vykdydamas Užsakymą privalėjo vadovautis ginčo krovinį lydinčiuose dokumentuose (CMR važtaraštyje Nr. 2016-08 ir T1 deklaracijoje) nurodyta informacija bei Europos Sąjungos muitinės procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
Byloje yra nustatyta ir šalys neginčija aplinkybės, kad ginčo krovinį 2016 m. rugpjūčio 23 d. pakrovus Vilniuje, jis 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo perkrautas į kitą transporto priemonę Kaune. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, jog Užsakyme nenurodyta, kad atsakovui draudžiama perkrauti gabenamą krovinį į kitą transporto priemonę, tačiau kartu pažymėtina, jog tai savaime nereiškia, jog ginčo krovinio perkrovimas į kitą transporto priemonę buvo atliktas teisėtai, turint omenyje, kad ginčo krovinys neturėjo Europos Sąjungos prekių statuso ir buvo muitinės priežiūroje.
Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose; tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo krovinio perkrovimu į kitą transporto priemonę būtų gautas muitinės leidimas, be to, pats atsakovas nurodė, jog krovinys buvo perkrautas jo nuomojamame sandėlyje Kaune. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas kaip vežėjas perkraudamas ginčo krovinį nesant muitinės leidimo ir tam neskirtoje vietoje nesilaikė imperatyvių Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio reikalavimų, tuo atlikdamas neteisėtus veiksmus.
Ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą taip pat sieja su savavališkai atliktu krovinį lydinčių dokumentų pakeitimu ir neteisingų duomenų juose įrašymu. Byloje nustatyta, kad ginčo krovinys maršrutu Vilnius – Kaunas buvo vežamas su jį lydinčiu CMR važtaraščio Nr. 2016-08, tačiau Kaune krovinį perkrovus į kitą transporto priemonę, atsakovas išrašė naują CMR važtaraštį Nr. 360368, su kuriuo krovinys buvo nugabentas gavėjui į Jonkoping miestą Švedijoje. Sulyginus pradinio CMR važtaraščio Nr. 2016-08 ir atsakovo paruošto naujojo CMR važtaraščio Nr. 360368 duomenis, matyti, kad dalis duomenų buvo pakeisti, t. y. 1 langelyje vietoj siuntėjo nurodyta pakrovimo vieta, 5 langelyje nenurodyti važtaraštį lydintys dokumentai; 6-12 langeliuose pakeistas prekių kiekis, pavadinimas, svoris ir kt. duomenys; 13 langelyje nenurodyti siuntėjo nurodymai (muitinės informacija). Taip pat pastebėtina, jog pradinį važtaraštį pakeitus nauju, jame nurodyti krovinio duomenys neatitiko krivinio (deklaruotų prekių) duomenų, nurodytų T1 deklaracijoje.
Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalis nustato, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas pristato į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda. Nagrinėjamu atveju ginčo krovinys į Švedijos muitinę pristatytas nebuvo. Byloje nustatyta, kad Švedijos muitinės tarnyba Tullverket, remdamasi Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu ir 134 straipsniu priėmė sprendimą dėl 22 277,00 Švedijos kronų skolos išieškojimo iš ieškovo kaip tranzito procedūros vykdytojo dėl ginčo krovinio paėmimo iš muitinės priežiūros pagal specialiąją procedūrą. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Skolininku dėl aukščiau nurodytų pareigų neatlikimo, be kita ko, laikomas asmuo, kuris žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta (Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies b punktas).
Nagrinėjamos bylos atveju konstatuota, jog atsakovas kaip vežėjas žinojo (turėjo žinoti), jog ginčo krovinys yra ne Sąjungos prekės, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra, tačiau nesilaikė krovinį lydinčiuose dokumentuose (CMR važtaraštyje Nr. 2016-08 ir T1 deklaracijoje) nurodytų nurodymų ir nustatytu terminu prekių į T1 deklaracijoje nurodytą paskirties muitinės įstaigą Švedijoje (SE000050) nepristatė, tuo pažeisdamas Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktą, 134, 135 ir 140 straipsnius ir atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. gruodžio 6 d. rašte taip pat pažymima, kad tranzito procedūrai užbaigti krovinys paskirties muitinės įstaigai Švedijoje turėjo būti pateiktas kartu su lydinčiais dokumentais – CMR važtaraščiu Nr. 2016-08, Invoice Nr. 0003 ir T1 deklaracija (1 t., b.l. 11), tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė. Atsakovui tinkamai neužbaigus ginčo krovinio tranzito procedūros, dėl krovinio paėmimo iš muitinės priežiūros pagal specialiąją procedūrą ieškovo kaip tranzito procedūros vykdytojo atžvilgiu Švedijos muitinės tarnyba priėmė sprendimą dėl 22 277,00 Švedijos kronų (2 283,93 Eur) skolos, kurią ieškovas sumokėjo, tokiu būdu patirdamas turtinę žalą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo patirtos ir prašomos priteisti žalos dydžio – 2 283,93 Eur, todėl žalos dydis byloje laikytinas nustatytu (CK 6.249 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos kontatuotinas priežastinys ryšys (CK 6.247 straipsnis). Minėta, jog aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai, dėl kurių krovinio tranzito procedūra nebuvo tinkamai užbaigta, sudaro pagrindą atsakovą laikyti skolininku Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies b punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, būdamas profesionalus vežėjas, nesilaikė krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytų nurodymų, laikytina, jog atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Byloje taip pat nustatyta, kad krovinio gavėjas Schenker Logistics AB turėjo įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą (AEOF), todėl Sąjungos tranzito procedūrą galėjo užbaigti pats (2 t., e.b.l. 41) (Sąjungos muitinės kodekso 234 straipsnio 4 dalies b punktas). Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą šioje byloje, nes byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog krovinio gavėjas buvo prisiėmęs prievolę užbaigti tranzito procedūrą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 2283,93 Eur žalos atlyginimo.
Dėl kitų patikslinto ieškinio bei atsiliepimo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2283,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiuant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, bei tai, kad ieškovo prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 140,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro – 51,00 Eur žyminis mokestis (1 t., e.b.l. 5), 25,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 t., e.b.l. 90, 2 t., e.b.l. 108) bei 39,99 Eur išlaidos, susijusios su įrodymų vertimu į lietuvių kalbą (1 t., e.b.l. 78-79) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 21,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Žemės tinklas“, į. k. 186713258, iš atsakovo UAB „Delamode Baltics“, į. k. 300614485, 2283,93 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 93 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2283,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 140,69 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Delamode Baltics“, į. k. 300614485, 21,70 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.