Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos L. T. 2024 m. gegužės 29 d. patikslintą skundą, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024-04-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. 21RE3-38 (AG3-31/27-2024), panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2024-02-12 administracinį aktą Nr. 2D-2499, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos L. T. skundą dėl sunaikinto riboženklio atsiradusių neigiamų pasekmių pareiškėjos L. T. atžvilgiu; įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą iš naujo atlikti patikrinimą dėl riboženklių atstatymo teisėtumo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribose, ir nustačius galimai neteisėtą riboženklių atstatymą (duomenys neskelbtini), ribose, nedelsiant įpareigoti G. A. kuo skubiau atstatyti riboženklius (duomenys neskelbtini) ribose pagal imperatyvias teisės nuostatas.

Pareiškėjos patikslintame skunde nurodoma, kad Komisija nepagrįstai nevertino, ar Inspekcija nepažeisdama imperatyvių teisės normų nustatė, jog pažeidimas yra pašalintas. Komisija visiškai nevertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo be Pareiškėjos sutikimo, nesilaikant 1 m atstumo iki Pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sunaikino riboženklį bei pastatė atraminę sienelę, ko pasėkoje atraminė sienelė ne tik kad neatitraukta, bet pastatyta Pareiškėjos nuosavybėn priklausančiame žemės sklype. Atraminė sienelė pastatyta Pareiškėjos žemės sklype galimai dėl to, kad trečiasis asmuo sunaikino riboženklius, kurie žymėjo žemės sklypo ribas, todėl nežinant žemės sklypo ribų, trečiais asmuo neteisėtai įsiveržė į Pareiškėjos nuosavybėn priklausantį žemės sklypą ir jame savavališkai pastatė atraminę sienelę. Visgi, Komisija šios aplinkybės nevertino. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai skyriaus 1 str. 1.1. – 1.2. dalyse įtvirtinta, jog Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą) bei prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos). Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad trečiasis asmuo jokio Pareiškėjos rašytinio sutikimo neturėjo ir neturi, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu trečiasis asmuo sunaikino riboženklius bei nesilaikant STR 1.05.01:2017 reikalavimų pastatė atraminę sienelę, kuri ne tik ribojasi su Pareiškėjos žemės sklypu, bet yra ir pačiame Pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 23 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Kaip jau minėta, trečiasis asmuo neturėjo ir neturi jokio Pareiškėjos sutikimo. Nėra aišku, kodėl nei Komisija, nei Inspekcija šios aplinkybės nevertino. Pažymėtina, kad būtent dėl trečiojo asmens riboženklio sunaikinimo Pareiškėjai kilo tolimesnės neigiamos pasekmės, t. y. sunaikinus riboženklį ir nežinant tikslių žemės sklypo ribų, trečiasis asmuo pastatė atraminę sienelę, nukasė šlaitą, ko pasėkoje Pareiškėjos nuosavybei priklausanti tvora suskilinėjo, t. y. tvoros siūlės sutrūkinėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei NŽT, nei Inspekcija ar Komisija neginčijo to, jog buvo sunaikintas Pareiškėjos atžvilgiu, jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, tačiau nei viena iš institucijų neatsižvelgė į tai, jog būtent dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, t. y. riboženklio sunaikinimo, buvo pažeista teisė į nuosavybę Pareiškėjos atžvilgiu. Komisija nevertino, ar Inspekcija laikėsi imperatyvių įstatymo normų, nustatinėjant neteisėtai sunaikinto riboženklio atstatymą, t. y. nėra aišku kaip VTPSI nustatė, kad trečiojo asmens pažeidimas buvo pašalintas remiantis įstatyme įtvirtintomis imperatyviomis teisės normomis. Ši aplinkybė yra ypatingai svarbu, kadangi būtent dėl riboženklio sunaikinimo, trečiasis asmuo nebežinodamas žemės sklypo ribų, neteisėtai, t. y. savavališkai pastatė atraminę sienelę, dėl kurios kilo neigiamos pasekmės Pareiškėjai, t. y. kaip jau minėta, dėl pastatytos atraminės sienelės trūko tvoros siūlės, tvora pasviro į trečiojo asmens žemės sklypo pusę, todėl nėra aišku, kodėl Komisija neatsižvelgė į šias bylai reikšmingas aplinkybes. Komisija nepagrįstai nurodo, kad Pareiškėja skunde dėsto tas pačias aplinkybes ir kelia tuos pačius reikalavimus, susijusius su riboženklio sunaikinimu ir atstatymu, kurie jau neva buvo NŽT ir ištirti anksčiau ir visa informacija išdėstyta NŽT Pareiškėjai pateiktuose raštuose ir sprendimuose. Visgi, tokie Komisijos argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėja 2023-06-30 pateikė NŽT direktoriui skundą dėl to, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo, vykdomus neteisėtus kasinėjimo darbus, kuriais yra pažeidžiamos Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos. Tuo tarpu į Inspekciją pareiškėja kreipėsi būtent dėl riboženklių sunaikinimo ir neigiamų pasekmių atsiradimo Pareiškėjos atžvilgiu, todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, kad Pareiškėja skunde dėstomos tos pačios aplinkybės ir keliami tie patys reikalavimai. Pateiktos fotonuotraukos akivaizdžiai pagrindžia tai, jog nei Komisija, nei Inspekcija nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo kriterijais Pareiškėjos atžvilgiu.

Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija 2024-01-23 gavo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono komisariato Antrojo veikos skyriaus 2024-01-23 raštą Nr. 40-S-819 „Dėl medžiagos persiuntimo“, kuriuo Inspekcijai persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimas. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos antrasis žemės naudojimo priežiūros skyrius (toliau – Vakarų Lietuvos antrasis žemės naudojimo priežiūros skyrius) įvertino pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimo dalį dėl neteisėtai sunaikinto riboženklio ir nustatė, kad: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos L. T. 2023-06-30 gautą skundą „Dėl riboženklio sunaikinimo“, 2023-09-18 atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu atliko Žemės sklypo patikrinimą vietoje, 2023-09-20 parengė patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-179-(14.31.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypo plane, parengtame 2012 metais, nurodyto Žemės sklypo ribos posūkio tašką Nr. 13 žyminčio riboženklio vietovėje nėra, o Žemės sklypo ribos posūkio tašką Nr. 1 žymintis riboženklis neatitinka nustatyto žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių standarto. Apie atliktą Žemės sklypo naudojimo patikrinimą pareiškėja L. T. buvo informuota NŽT Šiaulių skyriaus 2023-10-02 raštu Nr. 31SD-5479-(14.31.137 E.). Šiuo NŽT Šiaulių skyriaus raštu pareiškėja L. T. informuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypo plane, parengtame 2012 metais, nurodytų žemės sklypo ribos posūkio taškus Nr. 1 ir Nr. 13 žyminčių riboženklių vietovėje nėra arba jie neatitinka žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių standarto bei pareiškėjai pranešta, „<...> kad inicijuotas administracinio nusižengimo aplinkybių įvertinimas ir esant pagrindui bus pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje, Administracinių nusižengimų kodekse ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais <...>“. NŽT Šiaulių skyrius, atlikęs aplinkybių įvertinimą, 2023-10-09 raštu Nr. 31SD-5617-(14.31.78.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ pasiūlė Žemės sklypo savininkei G. A. iki 2023-11-13 imtis priemonių sugadintiems / sunaikintiems riboženkliams atkurti. NŽT Šiaulių skyrius 2023-11-14 atliko pakartotinį neplaninį Žemės sklypo patikrinimą, parengė 2023-11-14 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-226-(14.31.78), kuriame nurodyta, jog „<...> Patikrinimo metu nustatyta, kad ankstesniame žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyti trūkumai yra pašalinti. Žemės sklypo ribos posūkio taškus žymintys riboženkliai yra atstatyti ir atitinka nustatytą standartą <...>“. Inspekcijos Vakarų Lietuvos antrasis žemės naudojimo priežiūros skyrius 2024-02-12 raštu Nr. 2D-2499 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją L. T. informavo apie nustatytas aplinkybes dėl NŽT Šiaulių skyriaus atliktų veiksmų bei priimtų sprendimų, nagrinėjant pareiškėjos L. T. 2023-06-30 gautą skundą „Dėl riboženklio sunaikinimo“, bei paaiškino, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimo dalies dėl neteisėtai sunaikinto riboženklio nenagrinės. Inspekcija 2024-01-23 gavo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono komisariato Antrojo veikos skyriaus 2024-01-23 raštą Nr. 40-S-819 „Dėl medžiagos persiuntimo“, kuriuo Inspekcijai pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodė, jog 2023-06-28 pastebėjo, „<...> kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose yra nukasta žemė bei sustatyti riboženkliai, pastatyta atraminė sienelė, t. y. galimai pradėta neteisėta statyba bei griaunamas šlaitas <...>“, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė G. A. sunaikino riboženklius. Pažymėtina, kad Inspekcija nuo 2024-01-01 vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, kurią iki šiol vykdė NŽT. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje reglamentuota, jog žemės naudojimo valstybinė priežiūra – Inspekcijos organizuojama ir vykdoma žemės savininkų ar naudotojų veiklos priežiūra, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, taip pat identifikuoti teisės aktų pažeidimus ir pagal kompetenciją taikyti pažeidėjams įstatymų nustatytas sankcijas. Inspekcijos veiklą bei kompetenciją žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas), kurio 22 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta žemės naudojimo valstybinės priežiūros apimtis. Inspekcijos organizuojamos ir vykdomos žemės naudojimo valstybinės priežiūros, kuria siekiama užtikrinti tinkamą žemės naudojimą ir teisinę apsaugą, metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytą baigtinį kriterijų sąrašą: 1) ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) ar laikomasi tikrinamam objektui nustatytų žemės servitutų; 3) ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; 4) ar nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; 5) ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vykdydami Priežiūros įstatymas nustatytas funkcijas, įvertino pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimo dalį dėl neteisėtai sunaikinto riboženklio ir nustatė, kad analogiško turinio (dėl riboženklių sunaikinimo) 2023-06-30 pareiškėjos L. T. skundą yra išnagrinėjusi ir sprendimą priėmusi NŽT. Akcentuotina tai, kad administracinio ginčo bylos Nr. 21RE3-38 (AG3-31/27-2024) dalykas – atsakovės Inspekcijos, nuo 2024-01-01 vykdančios valstybinę žemės naudojimo priežiūrą, priimtas sprendimas, nagrinėjant pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimo dalį dėl riboženklių sunaikinimo, tačiau iš Skundo, pateikto Komisijai, turinio akivaizdu, kad pareiškėja nesutinka su NŽT iki 2023-12-31 atliktais veiksmais, vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Nesutikdama, su NŽT sprendimais ar veiksmais, pareiškėja turėtų skųsti ne Inspekcijos, o NŽT veiklą. Pareiškėja Skunde, pateiktame Komisijai, nekorektiškai nurodo, kad „2023-11-14 Inspekcija, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atliko pakartotinį Žemės sklypo, naudojimo patikrinimą vietoje.“, „Inspekcija, 2023-09-18 patikrinimo metu nurodė, kad neva pažeidimas buvo pašalintas, tačiau, kokiu pagrindu Inspekcija taip konstatavo, nėra pateikta jokių duomenų, t. y. nėra aišku ar riboženkliai buvo atstatyti G. A. ar asmens, turinčio licenciją atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus <...>.“, „Iš pateiktų aplinkybių akivaizdu, jog Inspekcija netinkamai nustatė aplinkybes, kurios turėjo įtakos Inspekcijos nepagrįstam ir neteisėtam rašto (sprendimo) priėmimui Pareiškėjos atžvilgiu.“, nors iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad šiuos veiksmus atliko ir sprendimus priėmė ne Inspekcija, o NŽT, todėl skundas paduotas galimai ne dėl to subjekto sprendimų. Pakartotinai pažymi, kad Inspekcija tik nuo 2024-01-01 vykdo žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkciją, kurią iki šiol vykdė NŽT (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 36 straipsnis) ir visi pareiškėjos L. T. Skunde, pateiktame Komisijai, minėti veiksmai iki 2023-12-31 yra atlikti NŽT, o ne VTPSI, todėl argumentai, kuriais pareiškėja grindė savo skundą ir prašė panaikinti 2024-02-12 Inspekcijos Vakarų Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus raštą Nr. 2D-2499 yra nepagrįsti. Akcentuotina, jog pareiškėja L. T. Skunde, pateiktame Komisijai, nenurodė nei vieno teisės akto, kurį pažeidė Inspekcijos Vakarų Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyrius, priimdamas ginčijamą 2024-02-12 raštą Nr. 2D-2499 „Dėl informacijos pateikimo“. Pažymėtina, kad teisės aktais Inspekcijai nesuteikta teisė vertinti NŽT, iki 2023-12-31 vykdžiusios valstybinę žemės naudojimo kontrolę, priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog pareiškėja L. T. 2024-01-15 pareiškime, kurio dalį dėl neteisėtai sunaikinto riboženklio, vertino ir 2024-02-12 raštu Nr. 2D-2499 „Dėl informacijos pateikimo“ sprendimą dėl jo dalies nenagrinėjimo priėmė Inspekcijos Vakarų Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyrius, nekėlė klausimo dėl riboženklių atstatymo teisėtumo. Pareiškėja L. T. 2024-01-15 pareiškime nurodė, jog 2023-06-28 pastebėjo, „<...> kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose yra nukasta žemė bei sustatyti riboženkliai, pastatyta atraminė sienelė, t. y. galimai pradėta neteisėta statyba bei griaunamas šlaitas <...>“, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė G. A. sunaikino riboženklius. Atsižvelgiant į tai, įpareigoti Inspekcijos Vakarų Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyrių pakartotinai atlikti veiksmus, t. y. „<...> iš naujo atlikti patikrinimą dėl riboženklių atstatymo teisėtumo <...>“, kurių atlikti pareiškėja L. T. 2024-01-15 pareiškime neprašė, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja Patikslintą skundą grindžia tuo, kad „Komisija visiškai nevertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo be Pareiškėjos sutikimo, nesilaikant 1 m atstumo iki Pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sunaikino riboženklį bei pastatė atraminę sienelę, ko pasėkoje atraminė sienelė ne tik kad neatitraukta, bet pastatyta Pareiškėjos nuosavybėn priklausančiame žemės sklype.“ Pažymi, kad šie pareiškėjos argumentai dėl atraminės sienelės yra atmestini, kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Pabrėžtina, kad Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vykdydami Priežiūros įstatymas nustatytas funkcijas, vertino pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimo dalį tik dėl neteisėtai sunaikinto riboženklio. Akcentuotina, kad dėl Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros pareigūnų, vykdančių Priežiūros įstatyme ir kituose statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, priimtų sprendimų nagrinėjant pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimo dalį, susijusią su atraminės sienelės ir kitų statybos darbų, pareiškėja L. T. kreipėsi į Komisiją 2024-03-05 skundu ir buvo pradėta administracinio ginčo byla Nr. AG3-29-25-2024 (21RE3-36), kurioje Pareiškėja prašė panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024-02-06 raštą Nr. 2D-2161 ir įpareigoti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą iš naujo atlikti patikrinimą dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) ir nedelsiant įpareigoti G. A. kuo skubiau sutvarkyti nukastą reljefą. Komisija 2024-04-08 sprendimu administracinio ginčo byloje Nr. AG3-29-25-2024 (21RE3-36) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2024-04-08 sprendimu administracinio ginčo byloje Nr. AG3-29-25-2024 (21RE3-36), pateikė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams skundą dėl jo panaikinimo. Šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9958-386/2024 dėl Komisijos 2024-04-08 sprendimo administracinio ginčo byloje Nr. AG3-29-25-2024 (21RE3-36) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymi, kad skundžiamame Komisijos 2024-04-12 sprendime administracinėje byloje Nr. 21RE3-38 (AG3-31/27-2024) aplinkybės, kurias Pareiškėja nurodo Patikslintame skunde nebuvo vertinamos, todėl pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą nėra. Inspekcijos nuomone, Komisija tinkamai įvertino administracinio ginčo byloje esančius įrodymus, 2024-04-12 priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą administracinio ginčo byloje Nr. 21RE3-38 (AG3-31/27-2024), todėl jo naikinimui nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjos patikslintu skundu prašoma panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2D-2499. Pareiškėja patikslintame skunde taip pat prašo įvertinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 21RE3-38(AG3-31/27-2024), kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Taigi įvertinus minėtą LVAT jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 2D-2499 teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01) (toliau – ir Priežiūros įstatymas).

Atsakovė 2024-01-23 gavo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono komisariato Antrojo veikos skyriaus 2024-01-23 raštą Nr. 40-S-819 „Dėl medžiagos persiuntimo“, kuriuo Inspekcijai persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimas (toliau – ir Pareiškimas). Pareiškime nurodoma, kad „neteisėti veiksmai pasižymi tuo, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė G. A., neturėdama jokio leidimo, savavališkai pradėjo kasinėjimo bei neteisėtos statybos darbus, t. y. sklypo un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribose buvo nukasta žemė, sunaikinti riboženkliai bei pastatyta atraminė sienelė, neteisėtai iškirsti medžiai. Tai akivaizdžiai patvirtina, jog neturėdama statybos darbų leidimo, G. A. neteisėtai atlieka darbus sklypo un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribose. Negana to, visiškai ignoruoja prašymus, reikalavimus, raginimus ir privalomąjį nurodymą nedelsiant sustabdyti neteisėtus kasinėjimus ir statybas bei atstatyti sklypo ribas, užpilti atgal neteisėtai nukastas žemes bei atstatyti sunaikintą riboženklį.“ Pareiškimu prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu dėl adresu (duomenys neskelbtini), sklypo ribose vykdomo savavaldžiavimo.

Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos antrasis žemės naudojimo priežiūros skyrius (toliau – ir Vakarų Lietuvos antrasis žemės naudojimo priežiūros skyrius) įvertino pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimo dalį dėl neteisėtai sunaikinto riboženklio ir nustatė, kad: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos L. T. 2023-06-30 gautą skundą „Dėl riboženklio sunaikinimo“, 2023-09-18 atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu atliko Žemės sklypo patikrinimą vietoje, 2023-09-20 parengė patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-179-(14.31.78.). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypo plane, parengtame 2012 metais, nurodyto Žemės sklypo ribos posūkio tašką Nr. 13 žyminčio riboženklio vietovėje nėra, o Žemės sklypo ribos posūkio tašką Nr. 1 žymintis riboženklis neatitinka nustatyto žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių standarto. Apie atliktą Žemės sklypo naudojimo patikrinimą pareiškėja L. T. buvo informuota NŽT Šiaulių skyriaus 2023-10-02 raštu Nr. 31SD-5479-(14.31.137 E.).

Skundžiamame Sprendime taip pat nurodoma, kad šiuo NŽT Šiaulių skyriaus raštu pareiškėjai pranešta, „<...> kad inicijuotas administracinio nusižengimo aplinkybių įvertinimas ir esant pagrindui bus pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje, Administracinių nusižengimų kodekse ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais <...>“. NŽT Šiaulių skyrius 2023-11-14 atliko pakartotinį neplaninį Žemės sklypo patikrinimą, parengė 2023-11-14 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-226-(14.31.78), kuriame nurodyta, jog „<...> Patikrinimo metu nustatyta, kad ankstesniame žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyti trūkumai yra pašalinti. Žemės sklypo ribos posūkio taškus žymintys riboženkliai yra atstatyti ir atitinka nustatytą standartą <...>“.

Atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjos L. T. 2024-01-15 pareiškimo dalies dėl neteisėtai sunaikinto riboženklio nenagrinėti, nes analogiško turinio (dėl riboženklių sunaikinimo) 2023-06-30 pareiškėjos L. T. skundą yra išnagrinėjusi ir sprendimą priėmusi NŽT.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą (prašymą), dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde (prašyme), o analizuojamas visas skundo (prašymo) turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde (prašyme) tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Pareiškėjos patikslintame skunde akcentuojama, kad nesilaikant STR 1.05.01:2017 reikalavimų trečiasis suinteresuotas asmuo pastatė atraminę sienelę, kuri ne tik ribojasi su Pareiškėjos žemės sklypu, bet yra ir pačiame Pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype; nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo ir neturi jokio Pareiškėjos sutikimo ir jog nėra aišku, kodėl nei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (toliau – ir Komisija), nei Inspekcija šios aplinkybės nevertino.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja su 2024 m. gegužės 6 d. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 2D-2161, panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinio ginčo byloje Nr. 21RE3-36; įpareigoti atsakovę įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį G. A. kuo skubiau sutvarkyti nukastą šlaitą, dėl kurio pareiškėjos turtui daroma didelė žala (Regionų administracinio teismo administracinėje byla Nr. eI3-9958-386/2024).

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. neįsiteisėjusiame sprendime (toliau – ir Teismo sprendimas) nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja pateikė Inspekcijai skundą (reg. Nr. 3D-2804), kuriame nurodė, kad Inspekcija dėl pareiškėjos pateikto skundo nesiėmė jokių veiksmų, į prašymus nereagavo, neatvyko į patikrinimą; šiuo metu jau yra pastatyta atraminė siena, kurios aukštis yra 1 m 50 cm ir daugiau, be jokio pareiškėjos leidimo ar sutikimo, atraminė siena yra pastatyta pareiškėjos sklypo ribose nesilaikant 1 metro atstumo ribos.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius 2023 m. rugsėjo 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31ŽN-179-(11.31.78) nurodoma, kad sklypo vakarinėje dalyje yra įrengta atraminė sienelė, nedidelė dalis atraminės sienelės yra įrengta ir šiaurinėje pusėje; atraminė sienelė yra įrengta nepažeidžiant žemės sklypo ribų. Taigi minėto patikrinimo metu buvo pasisakyta ne tik dėl riboženklių, bet ir dėl atraminės sienelės.

Taip pat Teismo sprendime nurodoma, kad Inspekcija, atsakydama į 2024 m. sausio 23 d. iš Šiaulių AVPK raštu Nr. 40-S-819 (Inspekcijoje registruotas Nr. 1D-1481) persiųstą Pareiškimą, 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2D-2161 „Dėl Jūsų prašymo“ nurodė, jog 2023 m. gegužės 31 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjos L. T. skundas reg. Nr. 3D-1570, kuriame pranešama, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkė galimai neteisėtai išpjovė medžius ir tujas, taip pat pažeisdama sklypo reljefą, bei atraminę sienutę, esančią žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nukasė šlaitą. Skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas, dėl galimai neteisėtai atliktų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reljefo kasinėjimo darbų, pastatytos atraminės sienutės, iškirstų medžių, jau yra priėmęs Sprendimą1, Sprendimą2, Sprendimą3 ir apie tai informavęs pareiškėją.“

Taigi darytina išvada, kad atraminės sienelės klausimas buvo sprendžiamas kitu skundžiamu atsakovės sprendimu (2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2D-2161 „Dėl Jūsų prašymo“), dėl kurio pareiškėja inicijavo (atskirą) bylos nagrinėjimą Komisijoje ir Regionų administraciniame teisme (byla Nr. eI3-9958-386/2024), taipogi dėl atraminės sienelės buvo pasisakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius 2023 m. rugsėjo 18 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31ŽN-179-(11.31.78) bei Teismo sprendime nurodytuose sprendimuose.

Taip pat Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendime nurodoma, kad teismas sutinka su atsakove, kad ji, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, turėjo teisę nenagrinėti Prašymo dalies dėl galimai neteisėtai atliktų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reljefo kasinėjimo darbų, nes į šiuos klausimus, kaip nurodyta aukščiau, buvo atsakyta Inspekcijos sprendimais - Sprendimu1, tuo pačiu raštu perduodant Skundą1 nagrinėti pagal kompetenciją Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl atraminės sienutės ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai dėl iškirstų medžių; Sprendimu2 - taip pat perduodant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai bei Sprendimu3 atsakant į Skundą3 ir Skundą4 dėl atraminės sienutės nelegalios statybos.

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį ir bylos rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjai į keliamus klausimus dėl riboženklių buvo atsakyta, t. y. ir patikrinimo metu nustačius, kad Žemės sklypo plane, parengtame 2012 metais, nurodyto žemės sklypo ribos posūkio tašką Nr. 13 žyminčio riboženklio vietovėje nėra, o žemės sklypo ribos posūkio tašką Nr. 1 žymintis riboženklis neatitinka nustatyto žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių standarto (pareiškėja informuota 2023 m. spalio 2 d. atskiru NŽT Šiaulių skyriaus raštu 31SD-5479-(14.31.137 E.), ir NŽT Šiaulių skyriui 2023-11-14 atlikus pakartotinį neplaninį Žemės sklypo patikrinimą ir parengus 2023-11-14 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-226-(14.31.78), kuriame nurodyta, jog „<...> Patikrinimo metu nustatyta, kad ankstesniame žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyti trūkumai yra pašalinti. Žemės sklypo ribos posūkio taškus žymintys riboženkliai yra atstatyti ir atitinka nustatytą standartą <...>“.

Taigi įvertinus pareiškėjai pateiktų Inspekcijos atsakymų visetą, sutiktina su atsakovės padaryta išvada, kad Inspekcija atliko įstatyme jai numatytus veiksmus, t. y. atsakė pareiškėjai savo kompetencijos ribose į tuos klausimus, kuriuos kėlė pareiškėja. Pirmiau paminėtas teisinis reglamentavimas numato, kad prašymai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami tik kartą, pateiktas pakartotinis prašymas, į kurį jau buvo atsakyta, institucijos sprendimu gali būti nenagrinėjamas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog pareiškėja 2024 m. sausio 15 d. pareiškimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, jame nenurodydama naujų faktinių aplinkybių, iš esmės siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą, tačiau toks siekis prieštarauja VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam teisiniam reglamentavimui.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu skundžiamu Sprendimu, skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. vasario 12 d. raštą Nr. 2D-2499 ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 21RE3-(AG3-31/27-2024) nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija vertino, kad ankstesniais sprendimais pareiškėjai buvo išsamiai paaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su sklype (duomenys neskelbtini) vykdomais darbais, nurodyti vykdant sklypo patikrinimą priimti sprendimai, pareiškėja šių sprendimų neskundė, nenurodė jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu. Komisija padarė išvadą, kad atsakovė skundžiamu Sprendimu pagrįstai nusprendė Pareiškimo (išskyrus dalį dėl riboženklių, į kuriuos bus pareiškėjai atsakyta) nenagrinėti.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-02-12 administracinį aktą Nr. 2D-2499. Komisijos 2024 m. balandžio 12 d. sprendime Nr. 21RE3-(AG3-31/27-2024) išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste. Taigi Komisijos sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti. Konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą iš naujo atlikti patikrinimą dėl riboženklių atstatymo teisėtumo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribose, ir nustačius galimai neteisėtą riboženklių atstatymą (duomenys neskelbtini), ribose, nedelsiant įpareigoti G. A. kuo skubiau atstatyti riboženklius (duomenys neskelbtini) ribose pagal imperatyvias teisės nuostatas.

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. T. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.