Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024 m. liepos 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjos L. T. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo G. A., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėja L. T. skunde teismo prašo įvertinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 21R3-36(AG3-29/25-2024), kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 2D-2161 (minėta, toliau – ir skundžiamas Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį G. A. kuo skubiau sutvarkyti nukastą šlaitą, dėl kurio pareiškėjos turtui daroma didelė žala.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas (nauja redakcija nuo 2024-01-01, Nr. XIV-2121, paskelbta TAR 2023-07-11) (toliau, minėta - Priežiūros įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-12-01 nutarimo Nr. 1014 redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. 2D-9757 „Dėl skundo apie galimus pažeidimus perdavimo nagrinėti pagal kompetenciją ((duomenys neskelbtini))“ (minėta, toliau – ir Sprendimas1) (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b.1. 33-41) Inspekcija pareiškėjos Skundo1 dalį dėl galimai savavališkai iškirstų medžių ir tujų pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai, o skundo dalį dėl atraminės sienutės pažeidimo - Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.

2023 m. birželio 9 d. raštu Nr. AD5-11907 „Dėl skundo dalies tyrimo ((duomenys neskelbtini))“ (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b.1. 42-43) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba informavo pareiškėją, kad Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)nupjauti medžiai ir krūmai atsižvelgiant į medžių rūšį, matmenis bei jų augimo vietą, neatitinka saugotinų želdinių kriterijų bei nėra priskiriami saugotiniems želdiniams, jų kirtimui savivaldybės leidimo nereikia. Aplinkos apsaugos pažeidimų dėl žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) nupjautų medžių, krūmų nenustatyta.

2023 m. liepos 19 d. pareiškėja raštu „Dėl skundo tyrimo“ (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 43-45) (reg. Nr. 3D-2151) (minėta, toliau – ir Skundas2) kreipėsi į Inspekciją nurodydama, kad 2023 m. birželio 21 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos atsakymą, jog aplinkos apsaugos pažeidimų nenustatyta, tačiau dabar pareiškėja prideda nuotraukas, kuriose matosi, kad minėtame sklype nebėra dviejų medžių (klevų).

2023 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2D-13113 „Dėl skundo tyrimo (duomenys neskelbtini)“ (minėta, toliau – ir Sprendimas2) (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 46-50) Inspekcija Skundą2 dėl galimai savavališkai iškirstų medžių neturint tam leidimų persiuntė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai.

2023 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja pateikė Inspekcijai skundą (reg. Nr. 3D-2804) (minėta, toliau - ir Skundas3) (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 52), kuriame nurodė, kad Inspekcija dėl pareiškėjos pateikto Skundo1 nesiėmė jokių veiksmų, į prašymus nereagavo, neatvyko į patikrinimą. Šiuo metu jau yra pastatyta atraminė siena, kurios aukštis yra 1 m 50 cm ir daugiau, be jokio pareiškėjos leidimo ar sutikimo, atraminė siena yra pastatyta pareiškėjos sklypo ribose nesilaikant 1 metro atstumo ribos. Kartu pridėjo statomos atraminės sienelės nuotraukas (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 52-55).

2023 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2D-16016 „Dėl Jūsų skundo (tarpinis raštas)“ (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 51) Inspekcija informavo pareiškėją, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. 10:00 val. organizuojamas faktinių duomenų patikrinimas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja, kaip suinteresuotas asmuo, gali jame dalyvauti. Apie priimtus sprendimus pareiškėja bus informuota atskiru raštu.

2023 m. lapkričio 22 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekcija su skundu „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini)“ (reg. Nr. 3D-3582) (minėta, toliau – ir Skundas4) (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 56-60) nurodydama, kad 2023 m. birželio 28 d. pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) esančiame sklype yra nukasta žemė, panaikinti riboženkliai, pastatyta atraminė sienelė, t. y. galimai pradėta neteisėta statyba bei griaunamas šlaitas. Skunde4 nurodyta, kad šiuos darbus, neturėdama tam leidimų, atliko minėto sklypo savininkė G. A., todėl buvo prašoma Inspekcijos atlikti neteisėtos statybos patikrinimą ir nustačius neteisėtą statybą nedelsiant ją sustabdyti bei įpareigoti G. A. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2D-22174 „Dėl Jūsų skundų“ (minėta, toliau – ir Sprendimas3) (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 61-63) Inspekcija informavo pareiškėją, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. ir 2023 m. spalio 19 d. atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje - t. y. sklype (duomenys neskelbtini) - ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus Nr. FAK-1882 ir FAK-2374 (toliau – ir duomenų patikrinimo aktai). Šiuose aktuose buvo nustatyta, kad minėtame sklype esančio pamato aukštis, matuojant iš gretimų sklypų, yra apie 1 m 31 cm, o matuojant iš paties sklypo - 1 m 28 cm; ant dalies pamato, kurio bendras ilgis yra 41 m 90 cm, yra įrengta apie 30 m 70 cm ilgio užtvara, sudaryta iš metalinių strypų (apie 1 m 27 cm aukščio) ir segmentinio tinklo (apie 1 m 20 cm) (toliau kartu – ir statinys). Ant likusios pamato dalies užtvara nėra sumontuota. Statinio statyba nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. buvo vykdoma ūkio būdu, bet dar nebaigta. Inspekcija nustatė, kad statinys yra cokolis, ant kurio sumontuota užtvara, kurio bendras aukštis yra 2 m 58 cm. Užtvara su cokoliu, kurio aukštis didesnis nei 2 m, bet neviršija 5 m, yra priskiriamas II kategorijos nesudėtingam inžineriniam statiniui. Inspekcija konstatavo, kad užtvaros su cokoliu statybos darbai buvo atlikti neturint privalomo statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, todėl ši statyba yra laikoma savavališka. Pareiškėja buvo informuota, kad G. A. 2023 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-231220-00150, privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-231220-0130, bei privalomasi nurodymas Nr. PNSSP-30231220-00123 iki 2024 m. birželio 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytą užtvarą su cokoliu. Dėl savavališkų statybų statytojai bus taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 351 straipsnio nuostatas. Sprendime3 taip pat buvo nurodyta, kad patikrinimų metu buvo užfiksuotas tik vienas riboženklis, todėl nepakako duomenų nustatyti atstumo nuo statinio iki pareiškėjos sklypo, o pareiškėja kartu su skundais nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pamatas su užtvara peržengia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą. Inspekcija informavo pareiškėją, kad statytoja, siekdama gauti užtvaros su cokoliu statybą leidžiantį dokumentą, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytais atvejais privalės pateikti gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. Papildomai pažymėjo, kad dėl išpjautų tujų ir medžių, pažeisto sklypo reljefo, atraminės sienutės ir nukasto šlaito pareiškėjai jau yra atsakyta. Inspekcija Sprendime3 pareiškėjai taip pat paaiškino bei nurodė teisinį reglamentavimą, kokiais atvejais yra privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai ir atsakė, kad atliekant tyrimą nepakako duomenų, kurie patvirtintų, jog pastatyta užtvara su pamatu yra už žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos.

Atkreiptinas dėmesys, kad nėra duomenų, jog pareiškėja Inspekcijos Sprendimą1, Sprendimą2 ir Sprendimą3 ikiteisminei ginčų nagrinėjimo komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundusi.

2024 m. sausio 15 d. pareiškėja su pareiškimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 66­70) (toliau – ir Pareiškimas) kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Šiaulių AVPK) prašydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną G. A. atžvilgiu dėl adresu (duomenys neskelbtini) sklypo ribose vykdomo savivaliavimo.

Šiaulių AVPK 2024 m. sausio 23 d. raštu Nr. 40-S-819 „Dėl medžiagos persiuntimo“ (reg. Nr.1D-1481) (Komisijos byla Nr. AG3-29/25-2024, b. l. 66-70) pagal kompetenciją tolimesniam nagrinėjimui perdavė Pareiškimą Inspekcijai.

Inspekcija, atsakydama į 2024 m. sausio 23 d. iš Šiaulių AVPK raštu Nr. 40-S-819 (Inspekcijoje registruotas Nr. 1D-1481) persiųstą Pareiškimą, 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2D-2161 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau, minėta – ir skundžiamas Sprendimas) nurodė, jog 2023 m. gegužės 31 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjos L. T. skundas reg. Nr. 3D-1570, kuriame pranešama, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkė galimai neteisėtai išpjovė medžius ir tujas, taip pat pažeisdama sklypo reljefą, bei atraminę sienutę, esančią žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) teritorijoje, nukasė šlaitą. Skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas, dėl galimai neteisėtai atliktų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) reljefo kasinėjimo darbų, pastatytos atraminės sienutės, iškirstų medžių, jau yra priėmęs Sprendimą1, Sprendimą2, Sprendimą3 ir apie tai informavęs pareiškėją.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu skundžiamu Sprendimu, 2024 m. kovo 6 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių (minėta, toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2D-2161 „Dėl Jūsų prašymo“ ir įpareigoti atlikti veiksmus.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-29/25-2024) nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija vertino, kad ankstesniais sprendimais pareiškėjai buvo išsamiai paaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su sklype (duomenys neskelbtini) vykdomais darbais, nurodyti vykdant sklypo patikrinimą priimti sprendimai, pareiškėja šių sprendimų neskundė, nenurodė jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu. Komisija padarė išvadą, kad atsakovė skundžiamu Sprendimu pagrįstai nusprendė Pareiškimo (išskyrus dalį dėl riboženklių, į kuriuos bus pareiškėjai atsakyta) nenagrinėti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Įvertinus minėtą LVAT jurisprudenciją darytina išvada, kad iš esmės nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 2D-2161 teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant klausimą dėl atsakovės priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).

Taisyklių 29.1 ir 29.3 papunkčiuose nurodyta, jog asmenų prašymai ir skundai nenagrinėjami VAĮ, Priežiūros įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų numatytais atvejais bei jeigu suėję jų padavimo terminai, numatyti Priežiūros įstatyme, VAĮ ar kituose teisės aktuose. Prašymo nenagrinėjimui pakanka bent vieno teisės aktuose numatyto pagrindo.

VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus, 4 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. VAĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinio sprendimo turiniui reikalavimai reglamentuoti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje – administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (3 punktas). Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis (VAĮ 11 straipsnio 4 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taisyklių 45 punkte reglamentuota, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį.

Taisyklių 35 punkte taip pat įtvirtinta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją; jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją. Taisyklių 36 punktas numato, jei priimant ar priėmus asmens prašymą ar skundą, adresuotą vienai institucijai, paaiškėja, kad prašyme ar skunde nurodyti klausimai yra priskirtini ir kitų institucijų kompetencijai, prašymą ar skundą gavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms nagrinėti pagal jų kompetenciją (jei asmens prašymas ar skundas pateikiamas užsienio kalba Taisyklių 25 punkte nustatytu atveju, prie persiunčiamos jo kopijos pridedamas institucijos parengtas neoficialus šio prašymo ar skundo vertimas į valstybinę kalbą). Kitos institucijos, gavusios persiųstą asmens prašymą ar skundą, jį nagrinėja pagal savo kompetenciją ir atsako asmeniui, pridėdamos atsakymo kopiją prašymą ar skundą persiuntusiai institucijai. Taisyklių 37 punktas numato, jog prašymą ar skundą, kai jis adresuotas kelioms institucijoms ir kai prašyme ar skunde nurodyti klausimai priskirtini kelių institucijų kompetencijai, nagrinėja kiekviena prašymą ar skundą gavusi institucija pagal savo kompetenciją ir asmeniui į jį atsako, pridėdama atsakymo kopijas kitoms prašymą ar skundą nagrinėjusioms institucijoms.

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, skundžiamame Sprendime Inspekcija pakartotinai nenagrinėjo tų pačių aplinkybių, dėl kurių Inspekcija buvo priėmusi Sprendimą1, Sprendimą2 ir Sprendimą3. Minėta, kad šių sprendimų pareiškėja nustatytu terminu neskundė, nors turėjo galimybę tai padaryti. Iš Sprendimo1 ir Sprendimo2 turinio matyti, kad pareiškėjos Skundas1 ir Skundas2 persiųsti nagrinėjimui pagal kompetenciją.

Teismas sutinka su atsakove, kad ji, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, turėjo teisę nenagrinėti Prašymo dalies dėl galimai neteisėtai atliktų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), reljefo kasinėjimo darbų, nes į šiuos klausimus, kaip nurodyta aukščiau, buvo atsakyta Inspekcijos sprendimais - Sprendimu1, tuo pačiu raštu perduodant Skundą1 nagrinėti pagal kompetenciją Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl atraminės sienutės ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai dėl iškirstų medžių; Sprendimu2 - taip pat perduodant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai bei Sprendimu3 atsakant į Skundą3 ir Skundą4 dėl atraminės sienutės nelegalios statybos. Skundai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami tik kartą, o tai, kad pareiškėjos netenkina ar ne visiškai tenkina Inspekcijos sprendimai, nėra pagrindas iš naujo šias aplinkybes nagrinėti vis naujai pateiktų skundų ar persiųstų prašymų pagrindu. Minėta, kad skundžiamame Sprendime nurodyta, jog į pareiškėjos Prašymo dalį dėl galimai sunaikintų riboženklių, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, atsakys ir apie priimtą sprendimą Pareiškėją informuos Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad G. A. 2023 m. gruodžio 20 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-231220-00130 yra vykdomas, t. y. tai, kad toliau nevykdomi II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – užtvaros su cokoliu, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbai.

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį ir bylos rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjai į Skunde1, Skunde2, Skunde3 keliamus klausimus buvo atsakyta atsakovės Sprendimu1, Sprendimu2, Sprendimu3, ir Sprendimu4, kurių pareiškėja nepaneigia ir jų įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėja nebuvo rūpestinga, atidi ir nustatytais terminais nepasinaudojo teise į gynybą. Pakartotinai kreipdamasi į atsakovę, o vėliau ir į Šiaulių AVPK, pareiškėja teikė beveik analogiškus skundus, siekdama, jog situacija būtų vertinama iš naujo.

Taigi įvertinus pareiškėjai pateiktų Inspekcijos atsakymų visetą, sutiktina su atsakovės padaryta išvada, kad Inspekcija atliko įstatyme jai numatytus veiksmus, t. y. atliko patikrinimą, informavo apie patikrinimo rezultatus, atsakė pareiškėjai savo kompetencijos ribose į tuos klausimus, kuriuos kėlė pareiškėja, o skundus dalyje, kurioje neturi kompetencijos atsakyti, persiuntė kompetentingoms institucijoms. Inspekcija priimtu administraciniu sprendimu yra įpareigojusi G. A. pašalinti savavališkos statybos padarinius, o pastaroji šį įpareigojimą privalės įvykdyti.

Komisija priimtame sprendime teisingai pažymėjo, kad Inspekcija nustatė faktą, jog G. A. vykdo statybos darbus, neturėdama tam leidimo; vykdo privalomą nurodymą nevykdyti savavališkos statybos darbų; be kita ko, statytojai taikoma administracinė atsakomybė, o pareiškėjai išaiškinta tvarka, kokiais atvejais yra privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja, teikdama Inspekcijai prašymus, iš esmės pranešė apie tuos pačius neteisėtai vykdomus kasinėjimo ir statybos darbus, todėl G. A. veiksmai Inspekcijai yra žinomi, dėl jų priimti procesiniai sprendimai, pareiškėja su jais yra supažindinta, turėjo galimybę juos apskųsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui su skundu nepateikė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti ankstesnių atsakovės sprendimų teisėtumu ar ginčyti skundžiamą Sprendimą.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pagrįstai nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 2D-2161. Komisijos 2024 m. balandžio 8 d. sprendime Nr. 21R3-36(AG3-29/25-2024) išdėstytas aktualus teisinis reguliavimas, pateiktas jo vertinimas, taip pat įvertinta situacija teisės aktų kontekste. Taigi Komisijos sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti. Konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį G. A. kuo skubiau sutvarkyti nukastą šlaitą, dėl kurio pareiškėjos turtui daroma didelė žala. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.