Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 2500 Eur bauda, kuri, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki trisdešimt trijų MGL dydžio, t. y. 1650 Eur, nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bauda nesumokėta ir neišieškota, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2021 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliau laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančiame name, kitaip smurtaudamas – tempdamas ranka pagriebęs už riešo ir mušdamas – suduodamas keturis kartus šluotos kotu į dešinę blauzdą, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui N. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir paaiškino (b. l. 126-127), kad santuokoje su J. S. gyveno apie dešimt metų. Gimė keturi vaikai: 2010 m. – sūnus N., 2011 m. – sūnūs T. ir R. S., o 2013 m. – duktė K.. Maždaug prieš trejus metus išsituokė. Kurį laiką dar gyveno kartu, bet vėliau nusprendė gyventi atskirai. Jis apsigyveno pas J. motiną. Gyvena tame pačiame kaime ir toje pačioje gatvėje, todėl vaikus mato dažnai ir su jais bendrauja. 2021 m. birželio pradžioje, galėjo būti 10 diena, paskambino J. ir pasakė, kad N. mokykloje pastebėtas rūkantis elektroninę cigaretę. Norėdamas pasikalbėti su N., atėjo į namus (duomenys neskelbtini). Bendraudamas su vaikais sužinojo, kad N. jį vadina „debilu“. N. sėdėjo kambaryje ant sofos. Bandė su juo pasikalbėti. Klausė, kodėl jį taip negražiai vadina. N. piktai šaukdamas pasakė: „atstok“. Bandė dar kažką jam sakyti, bet N. nenorėjo bendrauti. Pasakė sūnui, kad už blogą elgesį negalės žiūrėti televizoriaus. N. atsikėlė ir nuėjo į kitą kambarį. Eidamas jam iš paskos, paėmė kampe buvusią šluotą. N. atsigulė į savo lovą. Vėl bandė jį kalbinti, sakė, jog pastebėtas rūkant elektroninę cigaretę, bet N. piktai atsakė, kad jo niekas nepagavo rūkančio. Supykęs, kad N. ant jo šaukia ir vadina „debilu“, šluotos kotu kelis kartus sudavė jam per dešinę koją. Kiek tiksliai kartų sudavė, neprisimena. Gal 2-3 kartus. N. pradėjo verkti. Atrodo, kad smūgiai buvo nestiprūs, bet vaikui galėjo skaudėti. Kai sudavė N., kambaryje kitų vaikų nebuvo, bet jie buvo už sienelės kampo ir galėjo matyti. Įvykio metu buvo blaivus. Diržu N. nemušė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis mažametis N. S. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 15 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino (b. l. 66-68), kad jį mušė tėtis, labai skaudėjo. Kada tai buvo, neatsimena, bet šiais metais, birželio mėnesį, dienos nepamena. Tai vyko namuose, kur jis gyvena (duomenys neskelbtini). Ten gyvena mama J. S., T. S., R. S. ir K. S.. A. S. su jais negyvena. Atėjo tėtis, o T., R. ir K. prišnekėjo nesąmonių, kad jis „apvardinėja“ tėtį ir tada tėtis jį mušė į dešinės kojos blauzdą. Mušė su plastmasine šluota, kliuvo keturis kartus, skaudėjo. Ką tėtis mušdamas sakė, neprisimena. Tai vyko didžiajame kambaryje. Jis žiūrėjo televizorių, o tėtis atėjęs klausė, kas jis toks? Jis atsakė, kad nieko nesakė. Tada tėtis jį nusivedė į kitą kambarį ir mušė. Tiesiog paėmė su kaire ranka už dešinės rankos riešo, jam truputį skaudėjo, nusivedė į didįjį kambarį ir ant lovos mušė. Jis sėdėjo ant atlenkiamos sofos. Tėtis šluotą paėmė iš po pečiaus. Jis sėdėdamas ant lovos buvo pakėlęs abi kojas nuo grindų. Šluota trenkė į dešinės kojos blauzdą apie keturis kartus, jam skaudėjo. Nieko nesakė, verkė, nes skaudėjo. Tėtis sakė, kad nieko jam nepirks ir viskas. Jis tada gulėjo lovoje ir tėtis išėjo. Šluotą tėtis padėjo prie pečiaus. Broliai tuo metu buvo lauke, o mama parduotuvėje. Tėtis buvo negirtas. Jis gulėjo ir verkė. Kai atėjo mama, papasakojo apie įvykį. Kad jį mušė tėtis dar pasakojo vaikų teisėms, mokykloje psichologei. Mamai ant tėčio yra sakęs „debile“, bet tėčiui į akis nesakė.

Mažametis liudytojas T. S., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 17 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino (b. l. 101-102), kad kai tėtis supyksta muša N., tačiau pats to nematė. Muša diržu. Muša tik N.. N. mušė vieną kartą. Mušė namuose, kambaryje. Mano, kad N. neskaudėjo. Kai mušė N. važinėjo dviračiu ir nebuvo kambaryje. N. buvo paėmęs iš tėvo elektroninę cigaretę ir tada tėtis mušė N. diržu. Čia tas pats įvykis kai mušė į koją. Mano, kad N. skaudėjo. Su šluota tik pagrasino. N. jautėsi gerai, neverkė, bet jam skaudėjo. Nematė, kai N. gavo diržu nuo tėčio, nes važinėjo kieme dviračiu. Kai pagrasino šluota, taip pat nematė. N. nepasakojo, kad tėtis jį mušė. Žino, kad mušė, nes tėvas jam pasakė.

Mažametė liudytoja K. S., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 17 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino (b. l. 115-116), kad matė, kaip tėtis N. grasino šluota. Tėtis N. sudavė šluota į kairės kojos blauzdą. N. skaudėjo, jis verkė, buvo savo lovoje. N. tėtis mušė diržu ir šluota. Su diržu mušė, nes pavadino iš „D“ raidės, o su šluota nežino už ką. N. iš tėvo pavogė „veiką“, jį padėjo po čiužiniu, tėtis supyko, atėjo vakare ir paėmė. Su šluota už ką grasino nežino, ne už „veiką“. Jai nekliuvo, nes ji klauso. K. N. mušė šluota jam buvo 10 metų. K. N. mušė diržu jam buvo 9 metai. Tai buvo seniau. Kai tėtis muša N., tėtis būna piktas.

Liudytoja L. G. paaiškino (b. l. 52-53), kad dirba socialine pedagoge Ignalinos rajono savivaldybės Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos Daugėliškio skyriuje. Čia mokosi N. S.. Vaikas judrus, mėgstantis replikuoti pamokų metu, sutrikimų neturintis, bet uždaro būdo, sunkiai prakalbinamas. Pastaruosius mokslo metus pasireiškė agresijos priepuoliai. Dėl to vaikas lankosi pas mokykloje dirbantį psichologą. Vaikams grįžus po karantino į mokyklą, iš mokinių sužinojo, kad N. rūko elektronines cigaretes. Vaikas buvo stebimas, bet rūkantis nepastebėtas. 2021 m. birželio 9 d., apie 10 val. 40 min., vyresnių klasių mokiniai pranešė, kad N. rūko elektroninę cigaretę. Nubėgusi į nurodytą vietą, rado N., kuris turėjo elektroninę cigaretę, bet nerūkė. N. pasikvietė į kabinetą pas vedėją R. C.. N. prisipažino, kad rūkė elektroninę cigaretę, bet nepasakė, iš kur ją gavo. Tik teigė, kad cigaretė ne jo. Aiškintis įvykio aplinkybių, kvietė vaiko motiną J. S., bet ji pranešė, kad atvykti negali, nes išvykusi į Ignaliną tikrinti sveikatą. Tada vedėjai pasiūlė pokalbiui pasikviesti vaiko tėvą. N. pasakė, jog su tėvu nebendrauja ir nenori, kad jis dalyvautų. N. sakė, kad tėvo bijo, nes tėvas jį dėl rūkymo mušė. Kada tai įvyko, nepasakė. Taip pat, paminėjo, kad yra gavęs ir nuo mamos. Netrukus vaikas susigraudino ir pradėjo verkti. Nepavyko išklausti, kaip, kada ir kuo mušė. Vaiko paklausė, ar jis papasakos kaip viskas vyko Vaikų teisių apsaugos tarnybai. N. pasakė, kad papasakos. Apie įvykį pranešė Vaiko teisių apsaugos specialistams.

Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (b. l. 48), kad dirba Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. 2021 m. birželio 9 d., apie 15 val., gavo pranešimą iš Naujojo Daugėliškio mokyklos pedagogės, kad N. S., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, mokyklos teritorijoje rūkė elektronines cigaretes ir pokalbio metu pasakė, kad jei sužinos tėvas jį muš, nes ankščiau yra mušęs. Gavo užduotį patikrinti informaciją ir surinkti pirminę medžiagą, todėl atvyko į (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu N. S. pasakė, kad yra liūdnas ir piktas ant tėvo, nes dviejų savaičių laikotarpyje jis ne mažiau kaip keturis kartus diržu trenkė jam per kojas, sukeldamas fizinį skausmą. Po to dar trenkė ir šluotos kotu. N. pasakė, jog mušė už tai, kad pavadino tėvą „debilu“.

Įvertinęs mažamečio nukentėjusiojo N. S., mažamečių liudytojų T. S. ir K. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, liudytojų L. G., S. P. ir paties kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. S. (duomenys neskelbtini) esančiame name, 2021 m. birželio mėnesio pradžioje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui N. S., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad inkriminuojamą tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas sprendžia, kad, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, A. S. nėra pagrindo skirti Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, o atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę neskirtina ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, todėl jam skiriama arešto bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatomas artimas Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą numatytos arešto bausmės vidurkiui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o A. S. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 33 MGL dydžio, t. y. 1650 Eur bauda.

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. ir 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiais A. S. nuteistas arešto bausmėmis. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą šias bausmes A. S. atliko atitinkamai 2009 m. birželio 29 d. ir 2010 m. gegužės 4 d. (b. l. 141-142) ir, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, teistumai pagal šiuos nuosprendžius yra išnykę, todėl laikoma, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu arešto bausme A. S. nuteisiamas pirmą kartą.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. A. S. teistas, bet arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, o atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra pakankamas pagrindas manyti, kad šios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo netaikyti jam Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Z. U. 2021 m. liepos 9 d. nutarimu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128-129), kuri, atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmės vykdymas atidedamas, tapo nebereikalinga, todėl panaikinama.

A. S. padarė nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penki kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, paliekami saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą penkiasdešimt vienai parai.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki trisdešimt keturių parų arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti, visiškai sudedant, su Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – trisdešimt keturių parų areštą ir 33 MGL dydžio, t. y. 1650 Eur baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams ir paskirti A. S. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyti, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laiką A. S. nuo 22 val. iki 6 val. turi būti suderintoje su Lietuvos probacijos tarnyba gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Z. U. 2021 m. liepos 9 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkis kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – saugoti prie bylos.

Kaltinamasis A. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.