Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-907-565/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
2S-907-565/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41937-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Kategorijos
  • 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-907-565/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41937-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) M. Ž. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės I. B. veiksmų, prašydamas nutraukti antstolės I. B. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0011/11/03271 ir nutraukti išieškojimą iš pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos. Nurodė, kad antstolės priimti patvarkymai Nr. S1-321108, Nr. S1-321104, Nr. S1-321099 ir Nr. S1-321106 prieštarauja teismų praktikai.

2. Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino antstolės 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. S1-321108 vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, likusioje dalyje skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu 2011 m. balandžio 22 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0011/11/03271. 2011 m. birželio 8 d. buvo areštuotos pareiškėjo atsiskaitomosios sąskaitos, esančios Lietuvos kredito įstaigose, o 2011 m. birželio 9 d. buvo priimtas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, kuris pateiktas Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui. 2011 m. gruodžio 28 d. iš pareiškėjo buvo išieškota 2,35 Eur suma būtinųjų vykdomųjų išlaidų. 2014 m. liepos 11 d. pranešta, kad pareiškėjas bausmę atliko ir išėjo į laisvę, todėl 2011 m. birželio 9 d. patvarkymas buvo grąžintas antstoliui. 2016 m. spalio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos užbaigimo, tačiau 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0011/11/03271 nėra pagrindo. Gavus duomenis apie tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, antstolė 2016 m. spalio 31 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitose. Šį antstolio sprendimą 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas apskundė, prašė vykdomąją bylą nutraukti ir taikyti CPK 510-512 str. numatytas apsaugos priemones.

5. Teismas sprendė, kad antstolė skundžiamame patvarkyme Nr. S1-321108 laisvės atėmimo vietos įstaigai (Vilniaus pataisos namams), nurodydama areštuoti ir pervesti areštuotas lėšas, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, kadangi nenurodė, jog pagal CPK 733–743 str. reikalauja iš pareiškėjo gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – iki 50) procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 str.). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus ir nurodžius antstolei pervesti visas pareiškėjui laisvės atėmimo vietos įstaigoje išmokėtinas sumas, t. y. esančias pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturėtų galimybės naudotis dalimi piniginių lėšų, kurios būtų pervestos, savo reikmėms. Dėl nurodytų priežasčių teismas antstolės 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. S1-321108 pripažintino neteisėtu, jį panaikino ir įpareigojo antstolę iš pareiškėjui priklausančių lėšų, pervedamų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, išieškoti laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos ir vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais.

6. Teismas nurodė, kad vykdydama išieškojimą iš pareiškėjo lėšų, antstolė taip pat priėmė 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. S1-321106 dėl skolos išieškojimo, kuriuo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo daryti išskaitas. Teismas pažymėjo, kad iš šio patvarkymo turinio matyti, jog antstolė vadovavosi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 str. normomis ir nurodė, kad reikalauja iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA dydžio sumą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA dydžio sumos. Todėl sprendė, kad antstolė, priimdama 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. S1-321106, laikėsi nurodytų CPK reikalavimų ir nėra pagrindo pripažinti jo neteisėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

8. Pareiškėjas skunde pateikė deklaratyvius teiginius, nesant jokių objektyvių įrodymų apie gaunamas lėšas. Iki 2016 m. gruodžio 29 d. jokių lėšų iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, nėra gauta. Siūloma CPK normų interpretacija pažeistų išieškotojo teisėtus interesus ir lūkesčius. Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra vykdymo proceso priemonės, nustatytos CPK.

9. Pareiškėjas skundą grindžia kasacinis teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, tačiau jie yra susiję būtent su išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilyginamų pajamų tvarka.

Atsiliepimas

10. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkintinas.

13. Bylos duomenimis, antstolė I. B. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-96-754/2011 dėl 868,86 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) M. Ž. išieškotojui A. K. (v. b. Nr. 0011/11/03271, l. 16). Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės I. B. veiksmų, prašydamas nutraukti antstolės I. B. vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0011/11/03271Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino antstolės 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. S1-321108 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, likusioje dalyje skundą atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas nurodytą patvarkymą, sprendė, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nesilaikė išieškojimą iš skolininko pajamų reglamentuojančių teisės normų (CPK 733-743 str.), t. y. netaikė jose numatytų išskaitų ribojimų.

15. Pažymėtina, kad CPK 733-743 str. reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Pajamos, kurios yra prilyginamos darbo užmokesčiui, yra išvardytos CPK 737 str. CPK 738 str. numatyti išieškojimo iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų ypatumai, o CPK 739 str. numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Tačiau šiuo atveju nei vienas iš minėtų straipsnių nėra aktualus, nes nei darbo užmokesčio, nei kitų CPK 738-739 str. nurodytų pajamų pareiškėjas negauna – byloje keliamas klausimas dėl galimybės išieškoti iš pareiškėjo artimųjų į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų.

16. CPK 668 str. numato turto, iš kurio negali būti išieškoma, sąrašą; be kita ko, šiame straipsnyje numatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, nurodytas straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, jau turimo pradėjus išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

17. Iš vykdomosios bylos medžiagos ir antstolės patvarkymo atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 3) matyti, kad antstolei priėmus ginčijamą patvarkymą, ji jokių lėšų iš pareiškėjo sąskaitos neišskaičiavo, todėl darytina išvada, kad CPK 668 str. nagrinėjamam atvejui taip pat nėra taikomas, kadangi jis reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, jau turėto pradėjus išieškojimą. Todėl šiu atveju antstolė neturėjo panaikintu patvarkymu riboti pareiškėjo lėšų išskaitų dydžių pagal CPK 736 str. Be to, pažymėtina, kad kitu tos pačios dienos patvarkymu (Nr. S1-321106), kurį pirmosios instancijos teismas paliko galioti, antstolė pareikalavo daryti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos ribojimus, nes šios rūšies lėšoms CPK 733-743 str. nustatyta atskira išieškojimo tvarka. Panaikinus antstolės 2016 m. spalio 31 d. patvarkymą Nr. S1-321108, susiklostytų neleistina teisinė ir faktinė situacija, kai pareiškėjui negaunant jokių su darbo santykiais susijusių lėšų, kurioms antstolė nurodė atlikti išskaitų ribojimą, pareiškėjas galėtų laisvai ir be jokių išskaitų disponuoti artimųjų pervedamomis nedidelėmis iki 1 MMA dydžio sumomis, nors toks turtas nepatenka nei į CPK 737 str. nurodytas lėšų rūšis, nei į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Todėl šiuo metu antstolė turi teisę išieškojimą vykdyti visa apimtimi, išskyrus atvejus, jeigu pareiškėjas gautų darbo užmokestį ar kitas su juo susijusias pajamas, kurių išskaitų dydį apriboja antstolės 2016 m. spalio 31 d. priimtas kitas patvarkymas (Nr. S1-321106).

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolės 2016 m. spalio 31 d. priimtas patvarkymas Nr. S1-321108 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Todėl suinteresuoto asmens skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis dėl panaikinto 2016 m. spalio 31 d. patvarkymo Nr. S1-321108 naikintina ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria panaikintas antstolės 2016 m. spalio 31 d. patvarkymas Nr. S1-321108, panaikinti ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė