Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-496-368/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-31
Bylos Nr.: e2S-496-368/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-00087-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Egidijus Mockevičius (pirm.)
Ieškovas: G. P., S. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-496-368/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00087-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.2; 3.1.7.1.3; 3.1.7.5; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (ieškovių) ieškovių G. P. ir S. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-688-721/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės G. P. ir S. R. prašė atidalinti šalis iš palikėjo E. R. palikimo, atidalijant ieškoves G. P., S. R., atsakovą E. R. iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsiliepimas

2. Atsakovas E. R. atsiliepime į ieškinį prašė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti – primokėti žyminį mokestį už ieškovių prašomą priteisti turtą, pašalinus ieškinio trūkumus bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, priteisti patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas bei ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal E. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio bei nutartį panaikino iš dalies ir klausimą dėl ieškinio teismingumo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ieškovės G. P. reikalavimas pripažintinas turtiniu. Nesant įkainoto ieškinio teismas neturi galimybės įvertinti ieškinio teismingumo, todėl yra pagrindas šioje dalyje nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl ieškinio teismingumo nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas tūrėtų ieškovėms nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kad ieškovės nurodytų ieškinio sumą ir, atsižvelgdamas į ją, išspręsti prašymą dėl bylos teismingumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartimi nustatė ieškovėms G. P. ir S. R. 10 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį – ieškovei G. P. – 1 421 Eur žyminį mokestį ir ieškovei S. R. sumokėti 1 874 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas įvertinęs, kad priėmus sprendimą, ieškovės G. P. turtinė padėtis aiškiai pasikeis, pripažino, kad ieškovės reikalavimas turtinio pobūdžio.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė G. P. prašo iš ieškovės S. R. ir atsakovo E. R. priteisti po 1/3 dalį velionio E. R. individualios įmonės „E.“. Ieškovė G. P. velionio E. R. personalinę įmonę „E.“ įvertino 118 500 Eur, kadangi ieškovė turi teisę paveldėti 1/3 dalį, ieškovės prašomos priteisti personalinės įmonės 2/3 dalys vertintinos 79 000 Eur. Ieškovė G. P. taip pat prašo priteisti ir transporto priemonę POLARIS (duomenys neskelbtini) TOURING, kurią įvertino 1 100 Eur. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovė turi teisę paveldėti 1/3 dalį transporto priemonės, ieškovės prašomos priteisti likusios 2/3 dalys transporto priemonės vertintinos 733,33 Eur, sprendė, kad bendra ieškovės G. P. prašomo priteisti turto vertė siekia 79 733,33 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 1 421 Eur žyminis mokestis.

7. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė S. R. prašo priteisti 2/3 dalis nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise pripažįstant (priteisiant) 2/3 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotų ieškovės G. P. vardu (1/3 dalis) ir atsakovo E. R. vardu (1/3 dalis) pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, t. y.: 2/3 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6712 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis parduotuvės su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė – 102 557,00 Eur. Taip pat prašo priteisti ieškovei S. R. E. R. saulės elektrinę (integruota į pastatą), instaliuota galia: 0,03 MW, projektinė metinė elektros energijos gamyba: 3000 kWh, leidimas gaminti elektros energiją išduotas 2013 m. sausio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini); leidimo turėtojas E. R., turto rinkos vertė – 25 815, 29 Eur, todėl ieškovė siekia prisiteisti (2/3 dalis – 17210,19 Eur). Teismas padarė išvadą, kad bendra ieškovės S. R. prašomo priteisti turto vertė yra 119 767,19 Eur, todėl už ieškinį mokėtinas 1 874 Eur žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantės (ieškovės) G. P. ir S. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: grąžinti bylą nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams kaip pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašė nesutikus su šio atskirojo skundo argumentais ir ieškinį pripažinus turtiniu, atleisti ieškoves G. P. ir S. R. nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo išaiškinimu nepagrįstai teigia, kad ieškovės nori prisiteisti turtą, nors joms šis turtas nepriklauso nuosavybės teisėmis. Nors paveldėjimo teisės liudijimai į elektrinę ir individualią įmonę nėra išduoti, teisės į šį turtą jau šiuo metu priklauso visiems įpėdiniams – ieškovėms ir atsakovui, visiems trims lygiomis dalimis, kadangi palikimą priėmęs įpėdinis įgyja nuosavybės tesies į palikimą nuo palikimo priėmimo momento. Tai reiškia, kad visi trys E. R. įpėdiniai, ieškovės ir atsakovas, jau nuo 2017 m., t. y. nuo palikimo priėmimo momento, turi nuosavybės teises į palikimą, nors į dalį jo paveldėjimo teisės liudijimai dar nėra išduoti. Visi įpėdiniai palikėjo turtą ir turtines teises bei prievoles paveldėjo lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį kiekvienas.

8.2. Paveldėjimo teisės liudijimas į apyrašo 31 punkte nurodytą turtą – personalinė įmonė (toliau – PĮ) „E.“ – nėra išduotas nei vienam įpėdiniui. Liudijimuose nurodyta notaro pastaba: pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą įmonės savininku gali būti tik vienas asmuo. Dėl tos pačios priežasties į paveldėjimo teisės liudijimus neįtrauktas apyraše nurodytas PĮ „E.“ vardu esantis turtas: transporto priemonė POLARIS RZR S 1000 EPS (apyrašo 15 punktas) ir E.-1 saulės elektrinė (nurodyta apyrašo 28 punkte). Todėl, tai, kad ieškovės ir atsakovas nesutaria dėl PĮ „E.“, saulės elektrinės bei įmonės vardu registruoto turto pasidalijimo, nepaneigia ieškovių ir atsakovo jau egzistuojančios nuosavybės ir teisių į šį turtą.

8.3. Nesutinka su teismo argumentais, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio. Ieškovės siekia bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos, t. y. siekia atsidalijimo. Nors ieškovės ir prašo joms priteisti atitinkamą turtą ar jo dalį, tačiau atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, jų turto dalis vertine išraiška nepasikeis, t. y. nei padidės, nei sumažės, ieškovės negaus jokios turtinės naudos ir neturės turto (vertės prasme) daugiau, nei jo turėjo kreipimosi į teismą momentu, būtų tik modifikuota šalių nuosavybės teise valdomo turto valdymo forma.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, atsakovas E. R. prašė atmesti ieškovių 2022 m. birželio 28 d. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarties. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusioje 2022 m. birželio 15 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovės reiškiami reikalavimai laikytini turtinio pobūdžio reikalavimais ir padarė išvadą, kad ieškovė ieškiniu siekia ne transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę, o siekia turtinio pobūdžio padarinių, t. y. priteisti konkretų turtą, kuris šiai dienai nepriklauso nei vienai iš ginčo šalių. Teismui priėmus sprendimą, ieškovės G. P. turtinė padėtis aiškiai pasikeis. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir šalių ginčas, susijęs su pareikšto ieškinio kvalifikavimu kaip turtinio pobūdžio, išspręstas galutinai. Šalys nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, todėl ieškovių atskirajame skunde dėstomi teiginiai, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi ginčas yra neturtinis ir todėl ieškovės neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 279 straipsnio 4 dalis, CPK 18 straipsnis).

9.2. Ieškovė G. P. atskirajame skunde savo ieškinio reikalavimo sumos 79 733,33 Eur neginčija / netikslina, o ieškovė S. R. neginčija / netikslina savo ieškinio reikalavimo sumos – 119 767,19 Eur, todėl darytina išvada, jog teismas nutartyje pagrįstai apskaičiavo ieškovės G. P. mokėtiną žyminį mokestį – 1421,00 Eur ir ieškovės S. R. mokėtiną žyminį mokestį – 1874,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyto ieškinio pobūdžio

12. Apeliantės atskirajame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, kadangi apeliantės siekia bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos, t. y. siekia atsidalijimo, todėl atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės apeliančių turto dalis vertine išraiška nepasikeis, t. y. nei padidės, nei sumažės, apeliantės negaus jokios turtinės naudos ir neturės turto (vertės prasme) daugiau, nei jo turėjo kreipimosi į teismą momentu.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartyje nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal E. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį panaikino iš dalies ir klausimą dėl ieškinio teismingumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimus, konstatavo, kad ieškovė G. P. ieškiniu siekia ne transformuoti bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę nuosavybę, o siekia turtinio pobūdžio padarinių, t. y. priteisti konkretų turtą, kuris šiai dienai nepriklauso nei vienai iš ginčo šalių. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad teismui priėmus sprendimą, ieškovės G. P. turtinė padėtis aiškiai pasikeis, todėl tokius reikalavimus pripažintino turtinio pobūdžio reikalavimais.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartyje išdėstytus aukštesnės instancijos teismo argumentus, nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir įvertinęs ieškinio reikalavimų dydžius, paskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, proporcingą ieškinio pareikštiems reikalavimams.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantės nesutikdamos su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad ieškovių reikalavimai yra turtiniai, iš esmės ginčija Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartyje apeliacines instancijos teismo padarytą išvadą dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio.

16. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų, kurie tų kategorijų bylose turi precedento reikšmę. Aukštesnės instancijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, kurie turi būti aiškūs ir ex ante (iš lot. k. „iš anksto“) žinomi teisės subjektams, inter alia (iš lot. k. „tarp kitko, be to“) žemesnės instancijos teismams, nes teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama.. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

17. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusioje 2022 m. birželio 15 d. nutartyje padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas būdamas saistomas aukštesnės instancijos teismo išaiškinimo, pagrįstai skundžiamoje nutartyje ieškinio reikalavimus įvertino turtiniais ir atsižvelgęs į ieškinio reikalavimų dydžius, paskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, proporcingą ieškinio pareikštiems reikalavimas.

18. Pažymėtina, jog teismų priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai negali būti kvestionuojami, o išspręsti klausimai neturėtų būti pakartotinai keliami, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju detaliau dėl apeliančių argumentų dėl ieškinio reikalavimo pobūdžio nepasisako.

19. Apeliantės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto mokėtino žyminio mokesčio dydžio paskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, šiuo klausimu nepasisako.

Dėl prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą

20. Apeliantės atskirajame skunde prašė nesutikus su šio atskirojo skundo argumentais ir ieškinį pripažinus turtiniu, atleisti ieškoves G. P. ir S. R. nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pirmosios instancijos teismo neprašė atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir pirmosios instancijos teismas šių apeliančių prašymų nesprendė, nenagrinėjo apeliančių turtinės padėties.

22. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto proporcinio žyminio mokesčio pagrįstumo už ieškinio reikalavimus, negali papildomai spręsti dėl apeliančių atleidimo nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, kadangi tokiu atveju ieškovėms būtų apribota teisė į apeliaciją. Minėtus apeliančių prašymus pirmiausia turi spręsti bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Apeliantės turi teisę bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pateikti prašymus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis).

23. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nustatė ieškovei terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nustatė ieškovėms terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliančių atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, šia nutartimi ieškovėms nustatomas naujas terminas sumokėti už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, t. y. ieškovei G. P. – 1 421 Eur žyminį mokestį ir ieškovei S. R. 1 874 Eur žyminį mokestį, ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui (CPK 7 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovėms G. P. ir S. R. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos, sumokėti žyminį mokestį už ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-688-721/2022, t. y. ieškovei G. P. – 1 421 Eur žyminį mokestį ir ieškovei S. R. – 1 874 Eur žyminį mokestį, ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius